P. Židonio nuotr.

Nepageidaujamos vakcinos – verslui gelbėti

Nepageidaujamos vakcinos – verslui gelbėti

Verslas tikisi, kad vakcinavimas padės apsisaugoti nuo COVID-19 ligos židinių, o kartu išvengti ir didesnių nuostolių.

Dar prieš savaitę Panevėžio vakcinavimo centro šaldytuvuose buvo sandėliuojama apie tūkstantis „AstraZeneca“ vakcinos dozių, mat į prioritetines grupes patenkantys panevėžiečiai jos masiškai atsisako. Šia vakcina pradėjus skiepyti didžiųjų miesto įmonių darbuotojus, iki balandžio 17-osios planuota sunaudoti visas atsargas.

Skiepai didžiausiems kolektyvams

Praėjusį penktadienį jau paskiepyta apie 200 „AQ Wiring Systems“ darbuotojų iš 650, o šį ketvirtadienį ir penktadienį skiepų sulaukė ir bendrovė „Schmitz Cargobull Baltic“. Joje iš maždaug 800 darbuotojų skiepytis ketino 250.

Jau paskiepyta apie keturios dešimtys bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojų. Jeigu būtų leista pasirinkti skiepą, norinčiųjų vakcinuotis gretos būtų kone triskart didesnės.

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos vadovo Manto Gudo teigimu, sprendimas suteikti prioritetą skiepytis didžiųjų įmonių ir gamyklų darbuotojams yra teisingas ir logiškas, nes daugiausia užsikrėtimo atvejų fiksuojama būtent jose ir dar vaikų lopšeliuose-darželiuose – ten, kur didžiausi kolektyvai ir sunku sukontroliuoti kontaktus. Visgi, sutinka M. Gudas, jau matyti ir tam tikrų nesklandumų.

„Daug įmonių veikia po įmonių grupių skėčiu. Tokiais atvejais vienoje patalpoje dirba kelios įmonės, kurios turi tuos pačius akcininkus, bet atlieka skirtingas veiklas. Labai keista, kai viena įmonė, kurioje yra per šimtas darbuotojų, skiepijama, bet tose pačiose patalpose dirbančios antrinės įmonės dvidešimčiai inžinierių skiepas jau nepriklauso. Šias problemas jau keliame ir bandome spręsti“, – teigė M. Gudas.

Manto Gudo teigimu, įmonėse skiepijimo tendencijos atspindi bendras nuotaikas visuomenėje. M. GARUCKO nuotr.

Manto Gudo teigimu, įmonėse skiepijimo tendencijos atspindi bendras nuotaikas visuomenėje. M. GARUCKO nuotr.

Atspindi visuomenės nuotaikas

Pasak pramoninkų atstovo, įmonėse skiepijimo tendencijos atspindi bendras visuomenės nuotaikas. Paprastai didžiosiose bendrovėse būna apie 10–15 proc. darbuotojų, jau persirgusių COVID-19, ir tokiems skiepas nepriklauso. Skiepytis sutinka apie 60–70 proc. žmonių, bet tik penktadalis nesibaido „AstraZeneca“ vakcinos.

„Visi kiti, bent Panevėžyje, yra išgąsdinti ir laukia kitokios – „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinos. Tik apie 20 procentų darbuotojų sutinka skiepytis bet kokia vakcina“, – pastebi M. Gudas.

Visgi skiepo pasirinkimo galimybės verslui kol kas nėra – skiepyti galima tik „AstraZeneca“ vakcina.

M. Gudo nuomone, darbuotojus skiepytis šia vakcina paskatintų ne premijos, o gyvas pavyzdys.

„Bent jau „Metalisto“ įmonių grupėje, kaip mūsų šalies prezidentas ar premjerė, taip ir įmonių vadovai rodo pavyzdį ir patys pirmieji skiepijasi šia vakcina“, – sako M. Gudas.

„Nereikėtų diskriminuoti mažesnių įmonių. Kuo ji kalta, kad turi 90 darbuotojų, bet gal jos veikla yra specifinė, reikalaujanti didesnių kontaktų.“

V. Matkevičius

Neša nuostolius

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius teigė, kad po bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojų eilėje laukia „PKC Group“ bei kitos didžiosios įmonės. Pasak jo, dar praėjusiais metais verslas garsiai pradėjo kalbėti apie tai, kad įmonėms leistų anksčiau paskiepyti darbuotojus. Verslininkai buvo pasiryžę už skiepą sumokėti nemažus pinigus.

„Jau pernai kalbėjome, kad verslas nori skiepytis ir sutinka investuoti. Darbuotojų sukuriamas produktas yra gerokai didesnis, nei būtų išleidžiama skiepams. Patirties turintis savo srities darbuotojas šiais laikais yra aukso vertės“, – sako V. Matkevičius.

Pasak PPPAR direktoriaus, nuo pat karantino paskelbimo pradžios įmonės ėmėsi visų saugumo priemonių, kurios padėtų išvengti COVID-19 ligos židinių. Daugelis didelių verslų dėl veiklos specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu. Nepaisant griežtų saugos priemonių, koronaviruso protrūkių buvo fiksuojama ne vienoje miesto gamykloje.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija yra apskaičiavusi, kad 300 darbuotojų turinti ir pamainomis dirbanti gamybos įmonė, izoliuojanti vieną pamainą, per dešimt dienų vidutiniškai patiria 1,3 mln. eurų nuostolių dėl nepagamintos produkcijos, tokios situacijos taip pat kenkia santykiams su klientais, sutartims ir reputacijai tiekimo grandinėse.

„Susirgus vienam darbuotojui, nuostoliai didžiuliai, nes tenka izoliuoti visą pamainą. Todėl daugelis įmonių taip suplanavusios darbus, kad pamainos viena su kita nesusitiktų. Susirgus žmogui iš vienos pamainos, reikia mažiau darbuotojų išsiųsti į saviizoliaciją. Bet toks pamaininis darbas turi savų trūkumų. Kai kur po tokio perskirstymo žmonės visai metė darbą. Mat daugelis atėjo dirbti tik todėl, kad buvo patogus darbo grafikas“, – apie iššūkius verslui pasakojo V. Matkevičius.

Pasak Visvaldo Matkevičiaus, kiekvienas darbuotojo susirgimas didžiulis smūgis verslui: 300 darbuotojų turinti ir pamainomis dirbanti įmonė, izoliuojanti vieną pamainą, per dešimt dienų vidutiniškai patiria 1,3 mln. eurų nuostolių. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Pasak Visvaldo Matkevičiaus, kiekvienas darbuotojo susirgimas didžiulis smūgis verslui: 300 darbuotojų turinti ir pamainomis dirbanti įmonė, izoliuojanti vieną pamainą, per dešimt dienų vidutiniškai patiria 1,3 mln. eurų nuostolių. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Buvo išgirsti

PPAR generalinis direktorius tvirtina, jog Panevėžyje didžiųjų įmonių darbuotojų skiepijimas vyksta labai sklandžiai.

„Pagiriamasis žodis tiems, kurie organizuoja vakcinavimo procesą. Viskas suorganizuota labai sklandžiai ir operatyviai. O ir darbuotojai, matydami, kad kolegai nieko neatsitiko, paseka juo“, – pastebi V. Matkevičius.

Po savo sparnu ne tik didžiąsias, bet ir vidutines bei smulkiąsias miesto ir rajono įmones glaudžiančių rūmų direktorius viliasi, kad jau netrukus savo darbuotojus galės skiepyti ir mažosios. Kol kas tokia privilegija naudojasi 100 ir daugiau darbuotojų turinčios bendrovės.

„Nereikėtų diskriminuoti mažesnių įmonių. Kuo ji kalta, kad turi 90 darbuotojų, bet gal jos veikla yra specifinė, reikalaujanti didesnių kontaktų. Produkto kūrėjas yra verslas, šalies biudžetas praktiškai išlaikomas iš verslo pinigų, tad visi turi būti suinteresuoti, kad būtų atliepiami verslo poreikiai“, – sako V. Matkevičius.

Bendrovėje „Aukštaitijos vandenys“, pasak jos atstovo spaudai Svajūno Mikeškos, iš 228 darbuotojų norą skiepytis išreiškė 44 žmonės. Dalis yra persirgusių, dar kiti jau pasiskiepijo pagal kitą prioritetinę grupę, o dalis laukia, kol bus galima skiepytis kito gamintojo vakcina.

„Nei gąsdinimo, nei skatinimo nebūta, tai pačių žmonių apsisprendimo reikalas. Mano nuomone, skiepai yra būtini ir sąraše esu pirmas. Kito varianto gyventi saugiau kol kas niekas nesugalvojo“, – mano S. Mikeška.

Sunaudojo likučius

Kiek Panevėžyje iš viso bus paskiepyta dirbančiųjų, miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas pasakyti negalėjo – tai priklausys ir nuo to, kiek liks „AstraZenecos“ likučių nuo kitų prioritetinių grupių.

„Tai daugiau ir laimės dalykas, nes niekada nežinome, kiek ir kokių vakcinų gausime kitą savaitę“, – teigė K. Valantinas.

Praėjusią savaitę vakcinavimo centro šaldytuvuose buvo susikaupę apie tūkstantis „AstraZenecos“ dozių. Pradėjus skiepytis šimtams dirbančiųjų įmonėse, šios prastą reputaciją užsitarnavusios vakcinos atsargos sparčiai senka.

„Penktadienį ėmus pareigūnus bei kitus asmenis vakcinavimo centre ir likučių beveik nebeliks“, – prognozavo K. Valantinas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų