Medyje įkūnyti angelai neša žinią

Archeologė Alfreda Petrulienė Kraštotyros muziejuje įžiebė kalėdinę dvasią. Parodų salė virto jaukia ir šilta angelų buveine – čia atidaryta Tautodailininkų sąjungos narės, tapytojos darbų paroda „Gyvenimo sūpuoklėse“.

Jose supasi ir drobėje nugulusi mūsų šalies istorija, ir medinėse lentose pavaizduoti šventieji bei angelai. Parodą sudaro ir pastarųjų metų autorės dar niekur neeksponuoti darbai, ir ankstesnių metų kūryba.

„Šioje parodoje dalijuosi emocijų ir minčių atspindžiais, kuriuos retkarčiais pavykdavo suburti į simbolinį paveikslą. Tai kūrybos dalis tų gyvenimo tarpsnių, kuriuos vienija bendri kosminio laiko pajautos ženklai, archetipai, simboliai. Taip gimė pastelės iš sidabruotų žirgo kamanų, rastų tiriant Barinės kapinyną (XIV a.), spalvotų raštų, taip pat natiurmortai su ornamentuotų urnų, geriamojo rago, keraminių indų šukių atspaudais. Tai buvusio, esamo, būsimo laiko erdvė: joje nardo ir žuvys, ir pasakų žvėrys, yra išbalusios urnos, Vėlinių padangės žirgai, paukščiai, kurie ilgam įstrigo viduramžių kario metalinėje sagtyje ir verkia – gal kas nors įmins kodėl? O Helijas šypsosi visiems vienodai šiltai“, – parodos atsiradimo idėja dalijosi autorė A. Petrulienė.

Siekė laisvės

Ilgametė šio muziejaus darbuotoja ypač darbšti. Ji, nors baigė istorijos studijas, pasirinko archeologo darbą. Dirbdama muziejuje, specialistė kaupė informaciją apie krašto priešistorę, daugiausia tyrinėjo viduramžių kapinynus. Be to, lankytojams vedė ekskursijas, edukacines pamokas įvairiausiomis temomis.

Kad ir kaip būtų neįprasta, kita A. Petrulienės gyvenimo dalis – dailė. Moteris kilusi iš Plungės rajono, nuo Kulių. Studijuodama Vilniaus universitete ji lankė A. Švėgždos dailės studiją, tapė ir ant popieriaus, ir ant drobės.

Kaip pripažįsta menininkė, jai nepatinka taisyklės ir standartai, todėl atrado būdą, kaip realizuoti savo pomėgį.

Neša žinią. A.Petrulienės nutapyti angelai pasakoja apie save. Kiekvienas iš jų turi savo charakterį ir misiją.

„Mano vyras medžio drožėjas, todėl sodyboje netrūksta nereikalingų lentų. Susirenku įdomiausios tekstūros lenteles ir piešiu. Angelai man labai patinka, tačiau jų tapyti pagal užsakymus negaliu, jaučiu širdimi, kada imtis teptuko“, – nuoširdžiai kalbėjo A. Petrulienė.

Jau daugiau nei dešimtmetį ji akriliniais dažais piešia ant medžio. Tautodailininkė surengė begales personalinių tapybos darbų parodų, o 2005 m. Kultūros ministerija jai suteikė meno kūrėjo statusą. Istorinę vertę turinčius paveikslus A. Petrulienė padovanos muziejui.

Žemiški simboliai

Moteris, kurios rankose senas medžio gabalas virsta įstabaus grožio kūriniu, neneigia, kad šiandienos technologijų pasaulyje sunku įvertinti angelo sargo reikšmę mūsų gyvenime.

„Vieni tiki, kad jie yra, kiti – ne. Kai kurie mano, kad angelai turi sparnus. Kad ir kaip būtų, manau, kad žinojimas ar bent jau numanymas, jog yra tokia būtybė, suteikia papildomo pasitikėjimo savimi. Angelai keliauja po pasaulį, o svarbiausia, kad žmonėms jų labai reikia. Jie turi nešti žinią. Rengdama šią parodą norėjau, kad žmogus ir angelas rastų sąlytį per simbolinį ženklą.

Pavyzdžiui, angelas, kuris rankose laiko raudonu kaspinu perrištą rutulį, simbolizuoja gyvenimą. Po paveikslu užrašiau, kad gyvenimas yra dovana. Šis paveikslas tarsi neša simbolį ir sako, kad nebūtinai gyvenimas yra perrištas rožiniu kaspinu, tačiau vis tiek jis yra dovana. Stengiuosi, kad žmogui kiekvienas simbolinis ženklas būtų artimas, suprantamas ir žemiškas“, – teigė pašnekovė.

Pėdsakų žymės

Atidžiai pažvelgus į kiekvieną medyje nutūpusį angelą iš tiesų galima išvysti ką nors nepaprasta. Šiltos spalvos ir medžio tekstūros traukte traukia prie paveikslų. O juose vos keliais potėpiais nulieti angelai pasakoja apie save. Kiekvienas iš jų turi savo charakterį ir misiją.

Su parodos autore šnekantis apie dvasines būtybes buvo prisimintas gražus pasakojimas apie žmogaus ir angelo bendrystę: „Kai Dievas sutiko žmogui parodyti jo gyvenimo kelią, šis pamatė, kad visada ir visur jį lydi angelas sargas. Įmintos viena šalia kitos pėdos rodė, kad jie visuomet eina kartu. Tačiau žmogus pastebėjo, kad sunkiausiomis jo gyvenimo akimirkomis liko tik vienos pėdos. „Na va, taip ir maniau, Viešpatie, kad kai man buvo sunkiausia, aš likdavau vienas!“ – priekaištavo žmogus. O Dievas ramiai jam atsakė: „Tu klysti. Ten ne tavo pėdos, o angelo. Kai tau buvo sunku, jis tave nešė ant rankų.“

A. Petrulienės tapybos darbų parodą „Gyvenimo sūpuoklėse“ Kraštotyros muziejuje veiks iki sausio 6 dienos.