-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kamilė Arcimavičiūtė (6 kl.)
„Lankau rankdarbių būrelį. Jame daug galimybių kurti. Mėgstu piešti. Dažniausiai piešiu gamtos vaizdus. Daug laiko kartu su šeima praleidžiu gamtoje. Branginu draugus, dažnai su jais leidžiu laisvalaikį. Mano eilėraščiai gimsta iš patirtų jausmų.“
Atleisk man
Nematau tavęs savaitę.
Negaunu nė žinutės.
Nežinau, ar tu sveikas.
Mano akyse kaupiasi ašaros,
Visos spalvos dingo iš mano minčių,
Juodas liūdesys.
Pasiilgau tavęs.
Trokštu tavo švelnaus apkabinimo,
Prašau, atleisk man.
Julija Daugytė (8 kl.)
„Iš prigimties esu gana jautri, suprantanti nuotaikas tiek savo, tiek kitų, tad stengiuosi tai, ką jaučiu, perkelti į kūrybą. Dažniausiai mintys ateina netikėtai…“
Ryški Pilka
Ryto drumzliną nuotaiką išblaško ryškios spalvos.
Pati to nesuprasdama nusišypsau.
Kodėl? Kaip?
Jaučiuosi pasimetusi, bet ir keistai gerai.
Kaip dykumos išdžiūvusi upė,
Užlieta pozityvo,
Trykštančio pro vagos kraštus.
Taip, būtent galiu tai apibūdinti.
Bet tai ne lietus, o nedidelė liepsnelė.
Kitiems ji atrodo blanki,
Tokia pati kaip ir milijardas kitų.
Bet ne man…
Viena, nedidukė ir silpna.,
Bet ji vienut vienutėlė,
Sugeba uždegti begalybę kitų,
Lyg žvakutė būtų ragana, ištarusi burtažodį.
Taip kruopelytė virsta neišsenkančiu šaltiniu,
Šaltiniu gėlo vandens,
Kuris atgaivina, palaiko gyvybę.
Ir leidžia būti laimingai!
Iš gelmių
Ko aš noriu iš gyvenimo?
Net pati nežinau.
Kažkur gilumoje yra atsakymas,
Bet taip giliai, kad šimtmečio neužteks jo atrasti.
Turbūt noriu to paties kaip ir visi,
Įsimylėti iki ausų,
Kad ta meilė nuvestų iki pasaulio krašto
Ir sulaužytų neįveikiamas kliūtis.
Noriu patirti viską, kas įmanoma,
Galbūt net kažko daugiau, nežemiško?
Šiek tiek adrenalino, kuris sujaukia šviesų protą,
Ir šiek tiek nuotykių, kurie užlieja pilkšvą realybę.
Ar tai tik užklupusios emocijos?
O gal tikrosios širdies paslaptys?
Nežinau.
Greičiausiai sužinosiu dar negreit…
