-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Greta Bedalytė (12 kl.)
„Kuriantis žmogus visada išsiskiria iš kitų. Jo galvoje dažniausiai sukasi daug minčių, jis į viską žvelgia kitaip. Mane visada žavėjo tokie žmonės, tad ir aš pamėginau tokia pabūti, kažką sukurti… Mėginu šią kūrybos kelionę tęsti jau ketvirtus metus, tad per šį laiką įgijau šiek tiek patirties, bet vis dar ieškau savęs.“
Šaltinis
Sunku man iškęsti jausmus –
Viskas veržiasi iš manęs,
Kaip veržias vanduo
Iš šaltinio gilaus.
Ar įsivaizduoji,
Koks ledinis vanduo –
Kokie sunkūs jausmai?
Ir bėgu aš per laukus…
Bėgu nuo savęs.
Nes bijau. Bijau jausti.
Negaliu nei barti,
Nei savęs sudrausti.
Viskas liejasi, veržiasi,
Kaip veržias vanduo
Iš šaltinio gilaus…
Baimė
Baimė. Mano geriausia draugė.
Ji gyvena kartu su manimi.
Mes kas rytą kartu keliamės,
Kartu praleidžiame dieną,
Vakarais užmiegu kartu su ja.
Niekas jos nemato. Niekada.
Tiesa, ji mėgsta išdaigas…
Mano draugė gudri
Ir moka mane paveikti.
Šnabžda į ausį keistus dalykus.
Mėgsta juokauti.
Trenkia lyg elektra –
Ir negaliu sustabdyti drebulio.
Šmaikštuolė…
Geriausi draugai juk
Neskaudina vienas kito?
Aš tave šitaip myliu
Paliest tave mano rankos prašos –
Per nuogą kūną braukti pirštais
Ir jausti tavo pašiurpimą.
Tavo kūno linkis
Yra pats simetriškiausias.
Malonu liesti tavo plaukus.
O tavo žvilgsnis –
Tai spindinti saulė.
Tavo glėbys –
Mano ramybė.
Tavo šypsena man –
Dienos vitaminas.
Norisi įkvėpti tavo kvapo –
Jis primena man namus.
Tu mano namai, meile!
Tu esi mano amžinybė.
P. S. Pasiilgau
Vis jaučiu tavo veidą delnuos,
Kai supa naktis atvėsusi.
Nerami žvaigždė vakaruos
Nenustoja laukti pabėgėlio.
Miesto išsidarkiusios šviesos
Mena tavo blaškomą sielą.
Ar mudviejų laikas sustos,
Tik kai akys pranašaus lietų?
Sugrįžk kaip vasaros saulė –
Man reikia tavo šviesos.
Šita rudeniška apgaulė
Neatstos tavęs niekados.
Širdies gelmėse
Melancholiškas sapnas:
Perregimas giedras dangus,
Už jo begalybė slepias –
Ten kūnai, ten saulė, lietus…
Akys svaidos žaibais,
Kova – arši ir karšta:
Ten rūstūs varžovai…
Ateina penkta valanda,
Prabunda apsiverkus mergaitė
Rūsčiai tamsiam kambary…
Nenori ji tęsti šio sapno,
Smingančio tiesiai širdin.
