Kūrybos dėlionė

Kūrybos dėlionę veikiausiai padiktavo nuotaikų kaita: nuo atsisveikinimo su vasara, paukščiais, nuo ilgesio ir nelaimingos meilės iki šviesių prisiminimų ir vasariškų pastebėjimų. Kažkada jaunųjų kūrėjų atlanke neišsiteko keli Juozo Miltinio gimnazijos gimnazisčių Augustės Rakauskaitės, Martynos Nevieraitės ir Danielės Brazauskaitės kūriniai, verti būti publikuoti. Teskamba iš „tribūnos“!

Augustė Rakauskaitė (12 kl.)

„Stebiu pasaulį, save, žmonių santykius ir vis dar turiu ką pasakyti šiomis temomis…“

Vasaros ilgesys

Pasiilgau laikų, kuomet saulė spinduliuoja,
O ne tamsių rudens dienų, kuomet akys ašaroja.
Aš trokštu suptis ant jūros bangos,
Smėlio smiltelių savo auksiniuos plaukuos,

Egzotiškos gamtos šnibždėjimo, nuo jo sukasi galva,
Dar daugiau šilumos man teikia tavoji ranka…
Galėtume eiti mediniu paplūdimio taku į savo Itakę,
Nuošalią ir išsvajotą, kur pirmą kartą pasimatėm,
Pabėgti trumpam nuo kasdienio šurmulio ir nuo kitų,
Kurie nesupranta net žmogiškų emocijų ribų.
Aš pavargau nuo rudenio, tad nešk mane toli,
Nešk mane į vasarą, kaip neša bangos smėlį.

Martyna Nevieraitė (11kl.)

Nieks niekad nežinos

Praskrido vėl paukščiai virš galvos,
Ką mąsto jie – nieks niekad nežinos.
Kaip jaučias jie, kai supas ant žvaigždės,
Kurią labai sunku pasiekt žmonėms,
Nieks niekad niekad nežinos.
Ir žmonės paukščių nepranoks,
Nes neišmoks išskleist sparnų,
Iliuzijų, svajų drąsių…
Deja, nieks niekad nežinos,
Ko sklando paukščiai virš galvos.
Gal kad galėtų žmonės pagalvot,
Ką reiškia skrist paukščio skrydžiu?

Danielė Brazauskaitė (11 kl.)

Blusa galvoje

Blusa tupėjo ant krūmokšnio miške, ji lepinosi saulės spinduliais ir vis galvojo, kaip jai prasimanyti maisto. Ir tuomet jos akiratyje pasirodė apšviestasis milžinas. Jis dideliais žingsniais žirgliojo tiesiai prie krūmo, ant kurio ilsėjosi ji – blusa Ferdinanda. ,,Nuostabi galimybė!“ – pamanė ji ir, sulaukusi tinkamo momento, užšoko milžinui ant kojos. Greitai, naudodamasi savo ilgai treniruotu žaibišku ropojimu, Ferdinanda pasiekė nuostabiausią pasaulyje vietą – švelnų ir tankų milžino mišką. Šis buvo šviesus kaip saulė ir labai švarus, beveik nesimatė nė vienos šiukšlės, nors kur ne kur mėtėsi balti akmenukai. ,,Čia bene geriausi mano namai, kuriuose esu buvusi,‘‘ – negalėjo atsistebėti blusa. Ji tuoj pat susirado savo miegamąjį, jam puikiai tiko miško proskyna, tuomet netoli pasidarė tualetą ir galiausiai priėjo prie valgomojo tamsiausioje miško vietoje. Jis buvo tobulas, mat ten, kur daugiausia medžių, – skaniausias maistas. Nors Ferdinanda dar norėjo šiek tiek pasivaikščioti, apžiūrėti savo valdas, bet alkis ją baigė sugraužti iš vidaus. Numojusi kojele ji apsilaižė ir įsisiurbė į derlingą žemę. Blusa jautė, kaip šiltas tirštas maistas teka jos gerkle ir užpildo skrandį. Pripampusi nusprendė nueiti pogulio, mat persivalgiusi pasidaro labai tingi. Staiga ją pažadino keistas kvapas, atsimerkusi išvydo, kad visi jos namai pilni dūmų, o dangų dengia peršviečiamas kupolas. Supratusi, kas jos laukia, Ferdinanda pradėjo melstis. Nepabaigusi antrosios ,,Sveika, blusų karaliene“ ji užsimerkė ir išskrido Anapilin.

Kibiras lelijų

Du mylimieji bėgo nuo miesto triukšmo, jie ieškojo ramios vietelės, kur galėtų romantiškai praleisti laiką be pašalinių akių. Savo užuovėją jie rado gamtoje – šalia nepakartojamo grožio ežero. Vakare, stebėdami raibuliuojantį vandenį bei jame siūbuojančias baltas kaip sniegas lelijas, jie šnekučiavosi ir gėrė arbatą. Abu nuėjo miegoti laimingi, kad pagaliau surado vietą, kur galėjo atsipalaiduoti. Paryčiais vyras, nesukeldamas triukšmo, atsikėlė, pasiėmė kibirą ir grįžo prie ežero. Jis įbrido į vandenį ir pradėjo rauti vieną po kitos tas įstabiąsias lelijas, merkti jas į vandenį kibire. Visą laiką jis šypsojosi galvodamas apie žmoną, kurią šitaip romantiškai nustebins. Išskynęs beveik visas gėles jis grįžo pas žmoną, ši atsikėlė nuo krebždėjimo ir išvydo savo mylimąjį, nešantį kibirą, pilną baltųjų lelijų. Ji sustingusi sėdėjo ir negalėjo žodžio pratarti. Nežinojo, ar juoktis dėl tokio vyro poelgio, ar verkti dėl didžiulės baudos, kurią gaus, jei juos abu sučiups su šiomis lelijomis.