-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Apdovanojimai už darbą valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą šiais metais skirti 22 laureatams. Jiems medalius įteikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas. Sveikinimo žodį tarė G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Stasys Kašauskas.
Jo duomenimis, šiais metais į rengiamus apdovanojimus buvo pasiūlyti 42 kandidatai – įvairių profesijų žmonės. Rašytojai, mokytojai, kultūrininkai bei kiti Lietuvos šviesuoliai, kurie, pasak komisijos pirmininko, kuria naujojo mūsų šalies šimtmečio istoriją.
Medalių „Tarnaukite Lietuvai“ teikimo ceremonijos pagerbiant žmones, kurie gyvenime vadovaujasi prieš 157 metus gimusios rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimo tarnystės visuomenei idėjomis bei nuostatoms, Panevėžyje vyksta nuo 2012 metų.
Lietuvoje gyvenantiems ir jai tarnaujant nusipelniusiems žmonėms jau išdalyti 138 tokie medaliai.
Išrinkti nugalėtojai, lydimi tautiniais rūbais pasipuošusių vaikų, kartu žengė į sceną J. Miltinio teatre. Eiseną palaikė pilna salė plojančių žiūrovų.
Tačiau daugiausia ovacijų ir sveikinimo šūksnių apdovanojimų dieną vis dėlto pelnė panevėžiečiai. Už filantropinę veiklą, jaunų žmonių saviraiškos skatinimą bei rėmimą apdovanojimą gavusią visuomenininkę, kultūros veikėją, aktorę ir J. Masiulio giminės palikuonę Karoliną Masiulytę-Paliulienę salė sveikino net atsistojusi.
Atsakydama į tokį susirinkusiųjų priėmimą, daug metų Prancūzijoje gyvenusi moteris prabilo apie meilę savo senelių tėvynei.
„Aš jus myliu, kai sakote, jog atėjo pavasaris, nors už lango sniegas…“ – šiais žodžiais aktorė pasėjo šypsenas visų žiūrovų veiduose.
G. Petkevičaitės-Bitės medaliu apdovanota K. Masiulytė-Paliulienė taip pat dėkojo lietuviams už iškovotą laisvę, išsaugotą kalbą, istoriją, visą Panevėžį sprogdinančias krepšinio klubo „Lietkabelis“ pergales.
Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje apdovanotas ir panevėžietis kraštotyrininkas, žygeivių klubo senbuvis Algimantas Stalilionis, kuris parašė ne vieną knygą apie kovotojus už Lietuvos valstybės laisvę.
„Motiną ir Tėvynę turime tik vieną – kitos nebus… Mūsų savanoriai, sukilėliai, partizanai kovojo už ją. Knygnešiai nešė kalbą, knygą, kad prisimintume savo šaknis. Už kalbą, už vytį, už Lietuvą! Tarnauju Lietuvai!“ – į salę kreipėsi A. Stalilionis.
Vyras sunkiai tramdė jaudulį priimdamas jam parodytą pagarbą. Tačiau susikaupęs tarė padėkos žodį savo mokytojams, išmokiusiems pažinti ir mylėti Lietuvą, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarui Juliui Beinortui bei kraštotyrininkui Romui Kauniečiui.
Pastarieji Lietuvai dirbę panevėžiečiai šiemet taip pat apdovanoti G. Petkevičaitės-Bitės medaliais už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.
J. Beinortas jam skirtą medalį iš Panevėžio miesto mero bei Seimo pirmininko rankų priėmė tyliai. Buvęs politikas šiuos metus pasitiko sirgdamas, todėl kalbėti susirinkusiesiems nepanoro. Bet jo kraštiečiai puikiai žino ir pamena šio žmogaus pastangas siekiant Lietuvos laisvės. Nors dar vaikystėje susidūrė su sovietinės valdžios represijomis ir melagingomis gero gyvenimo liaupsėmis, panevėžietis iki pat 1990-ųjų tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Jo svajonei pagaliau išsipildžius, vyras pats daug metų dirbo Seime, Panevėžio miesto savivaldybėje.
Nedaugžodžiauti renginio metu nusprendė ir kraštotyrininkas R. Kaunietis. Šis visuomenininkas iš Panevėžio žinomas dėl surinktos gausios istorinės medžiagos apie pokario Lietuvos partizanus, jų ryšininkus, rėmėjus. Nuo 1965 metų jis padarė daugiau nei 556 valandų garso įrašus, kuriuose įamžinti svarbūs senų žmonių prisiminimai, rinko Sibiro tremtinių pasakojimus. Prasidėjus atgimimui dalį sukauptos medžiagos R. Kaunietis paskelbė Sąjūdžio Panevėžio skyriaus laikraštyje „Laisvas žodis“. Kraštotyrininkas išleido 8 knygas.
Be minėtų panevėžiečių, atsiimti apdovanojimo taip pat žengė nusipelnę asmenys iš visos Lietuvos. Medaliais pagerbtas etnografas Algirdas Svidinskas, literatūrinių projektų kuratorė ir mecenatė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, verslininkas Ruslanas Linevas, senovinės technikos muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos skyriaus vedėja Daiva Nakrošienė, Kelmės „Kražantės“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Lina Šimkevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė.
Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, – LRT radijo vyresnioji muzikos redaktorė Jūratė Katinaitė, LRT kultūros laidų redakcijos vyriausioji redaktorė Jolanta Kryževičienė, literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius ir istorikė Aldona Vladislava Vasiliauskienė.
Muzika medalininkus džiugino dainininkai Tomas Pavilionis, Eugenijus Chrebtovas ir Juozo Balčikonio gimnazijos mokiniai.
