Valentinas Pečininas. Asmeninio archyvo nuotr.

52 Sekundės su kultūra. VALENTINAS PEČININAS

52 Sekundės su kultūra. VALENTINAS PEČININAS

Vieno aktyviausių Panevėžio fotomenininkų Valentino Pečinino vien personalinių parodų sąraše – pusšimtis fotografijų ciklų iš Afrikos, Norvegijos, kitų pasaulio kraštų vaizdai, ypatingos asmenybės, kurių klausytis ir jas fotografuoti menininkui buvo didesnis įvertinimas, nei pelnyti „Auksinio kadro“ ar kiti apdovanojimai.

Iš šešių gyvenimo dešimtmečių du atiduoti kūrybai. Šalia jos buvo ir pasaulis, regis, toks tolimas menui – tarnyba Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, kovos menai. Dažnai prieš vėją ėjęs V. Pečininas sako dabar besimokantis svarbiausio – mėgautis akimirka.

Vyresnioji panevėžiečių karta Jus pamena kaip pareigūną, jaunimas Jus žino kaip kovos menų meistrą. Tačiau šioje kovotojo sieloje nemažą vietą užima kūryba ir menas. Kaip atsitiko, kad Jūsų gyvenimo kelyje atsirado fotografija? Kiek metų profesionaliai fotografuojate?

Pirmą kartą su fotografija susipažinau keturiolikos. Klasės draugas savo namuose parodė fotografijas, įvairią fotografavimo įrangą, aksesuarus ir, žinoma, fotoaparatą „Smena 8M“. Tuomet gavau savotišką šviesėjimo impulsą, pajutau, kad tai mano, kad turiu būti su fotografija.
Netgi medicina teigia, kad dvikovės sporto atstovai turi kūrybinės išraiškos potenciją. Dar būdamas 11 metų pradėjau lankyti bokso treniruotes, o nuo 20-ies susidomėjau karatė paslaptimis. Dabar su vaikais, jaunimu bei suaugusiaisiais dirbu karatė mokytoju ir treneriu.
Profesionaliai fotografija gyvenu nuo 1998 metų, kai pradėjau dalyvauti bendrose parodose ir rengti savo personalines parodas.
Esu tokioje savotiškoje sporto pedagogikos ir meno simbiozėje. Sparčiai besisukant gyvenimui, paprastą dieną manyje būna dešimtis persijungimų tarp mokytojo, trenerio ar meno kūrėjo.

Jūsų sustabdytos akimirkos ne kartą buvo įvertintos „Auksinio kadro“ apdovanojimais Lietuvos spaudos fotografijos konkursuose. O ar yra nuotrauka, už kurią Jūs pats sau skirtumėte apdovanojimą? Kuo ji ypatinga?

Fotografija man padeda glaudžiai bendrauti su nusižiūrėtais objektais, pajusti gamtos, įvairių socialinių sluoksnių ar asmenybių vidinį pasaulį. Prisiliesti prie labai sakralinių vertybių ir būti svarbių įvykių dalyviu.
Man pačiam savotiškas apdovanojimas yra mano sukurtas fotografijų ciklas „Šventasis kelias“, skirtas Tėvo Stanislovo iškiliai asmenybei. Esu tikrai laimingas, kad turėjau galimybę būti labai arti šio nepaprasto žmogaus, bendrauti su juo ir jį įamžinti savo fotografijose. Tai kol kas svariausias mano apdovanojimas.

Jūsų nuotraukų geografija neįtikėtinai plati: nuo gyvenimo Indijos vienuolynuose iki amžinybės laiškų iš Norvegijos. Kiek tuose nuotraukų cikluose slypi rizikos? Papasakokite, kuo yra tekę rizikuoti dėl ypatingo kadro?

Rizika atsiranda tik tuomet, kai pats ją sukuri. Žmogus visada gauna tą, su kuo sutinka mintyse.
Atsidūręs ekstremaliose situacijose, visada teigiamai dėlioju mintis, formuoju pojūčius ir prognozuoju galutinį rezultatą. Tai padeda iš pavojingų akimirkų išeiti su pergale.
Kurdamas fotografijų ciklus „Trolių sielos ir sapnai“ ir „Amžinybės užrašai“, daug laiko vienas praleidau Norvegijos kalnuose. Vieną kartą pakilus iki 2900 metrų aukščio, staiga pradėjo gulti tirštas rūkas. Vaizdai akimirksniu tapo paslaptingi ir tinkami mano fotografavimo idėjai. Bet laiko visai nebuvo, atsirado realus pavojus. Mistika, bet garsiai paprašiau trolių 10 minučių pristabdyti tą rūko invaziją. Pavyko, spėjau padaryti unikalių fotoakimirkų ir, apgaubtas rūko glėbiu, ėmiau nusileisti nuo kalno. Pavėlavęs vos keletą minučių, galėjau tapti savo kuriamų amžinybės užrašų paskutiniu kūriniu.
Būnant kalnuose man savaime atkrenta visi mažareikšmiai dalykai, lieka tik tai, ką galima pavadinti esminiais, pamatiniais, amžinais. Čia nebėra vietos smulkmenoms, o protas ir jausmai susilieja ir tik vos vos juntamais prisilietimais sukuria regimybės užuominas. Man tai kūrybinė meditacija judesyje. Galbūt tą patį išgyveno ir Tolimųjų Rytų kaligrafijos meistrai. Švelni taupios linijos muzika baltoje švaraus lapo šviesoje – tai ir atsispindi mano sukurtame fotografijų cikle „Amžinybės užrašai“.

Ar dar gebate tiesiog mėgautis vaizdais ir akimirkomis, ar viską, ką pagauna Jūsų žvilgsnis, jau vertinate kaip profesionalus fotografas?

Aplink supantį pasaulį vertinu visų pirma kaip fotografas kūrėjas. Neįsivaizduoju savęs kur nors be fotoaparato. Kai žvelgiu į žmones ar gamtą, nuolat dėlioju galimas kompozicijas, apskaičiuoju geresnius rakursus. Galvoje visąlaik sukasi kūrybiniai sprendimai, paieškos ir klausimai, klausimai…
Visgi pastaruoju metu mokausi „Osim chaim“ (Izraelio gyventojų posakis) – mėgautis gyvenimu.

Neabejoju, kad turite svajonę kažką nufotografuoti, ko mes dar nežinome. Pasidalinkite, ką dar svajojate pagauti savo fotoobjektyvu?

Labai svajojau nufotografuoti Jo Didenybę Tenzdiną Gjaco, XIV Dalai Lamą. Man pavyko ir artimiausiu metu visuomenė pamatys naują parodą „Deimantinis kelias – budizmas“.
Dabar ketinu užfiksuoti žmogaus sielos judesį. Ieškau savitos meno išraiškos formos ir tinkamo konteksto.

V.Pečininas, Jo Didenybę Tenzdiną Gjaco, XIV-tasis Dalai Lama.

V.Pečininas, Jo Didenybę Tenzdiną Gjaco, XIV-tasis Dalai Lama.

Minėdamas 60-metį, sukūrėte fotografijų ciklą „Skrendantis Panevėžys“, pasakojantį apie iki skausmo visiems pažįstamą, bet kitokį miestą. Kiek Jums asmeniškai Panevėžys yra svarbus? Ar mylite šį miestą? Koks jis Jums atrodo? Ko Panevėžiui palinkėtumėte?

Kurdamas fotografijų ciklą „Skrendantis Panevėžys“, apibūdinau 60 metų vykstantį savo skrydį su miestu, virš miesto ir vardan miesto. Panevėžiui skiriu savo meilę, ištikimybę, pergales sporto, meno srityse ir visišką savęs atsidavimą. Vertinu ir gerbiu miestiečius, džiaugiuosi ir liūdžiu kartu, su visais mėgaujuosi miesto atsinaujinimu. Man patinka Panevėžys ir panevėžiečiai.

2018-aisiais buvote išrinktas Metų panevėžiečiu. Ar Jums reikšmingas toks įvertinimas?

Metų panevėžiečiu buvau išrinktas už pilietines iniciatyvas skleidžiant kultūrą ir meną Panevėžyje bei visoje Lietuvoje. Tuomet man tai buvo labai svarbu ir garbinga.
Dabar turiu naujų tikslų tiek sporte, tiek fotografijoje. Gyvenu čia ir dabar. Šiuo metu man svarbu mano auklėtiniai, gyvenimas be streso, dar neužbaigti ir nepradėti fotografijos ciklai.

Asmenybę formuoja autoritetai, aplinka, bet visų pirmą pagrindus padeda šeima. Ar galite papasakoti, kokioje šeimoje augote? Ar tėvai Jus suko keliu, kuriuo nuėjote? Ar vis dėlto buvote maištingas sūnus?

Tėvai visada nori matyti vaikų gyvenimo kelią savaip. Teko daug kur su tėvais nesutikti, diskutuoti, bet daryti kaip norėjau pats. Mokslą ir profesiją pasirinkau tokią, kokią norėjau, pagal specialybę esu fizinio lavinimo mokytojas. Mama norėjo marčios pagal savo modelį. Išsirinkau visai priešingai. Reikia pripažinti, kad tėvų įtaką man buvo labai svari, nors dėl daug ko teko skelbti karo padėtį, kad pasiekčiau savo tikslus. Baigus aukštąjį mokslą tėvai pageidavo, kad parvažiuočiau į Panevėžį dirbti fizinio lavinimo mokytoju. O pasirinkau tarnybą VRM sistemoje.

V.Pečininas Skrendantis Panevėžys.

V.Pečininas Skrendantis Panevėžys.

Ar yra klausimas, kurį pats sau užduodate? Ar jau radote į jį atsakymą?

Su metais dažnai klausiu savęs, koks mano gyvenimo kelias ir tikslas? Kokia mano paskirtis šioje Žemėje ?
Norisi visiškos laisvės jausmo, bet dažnai pasijuntu socialinės „matricos“ glėbyje, kai dažnai primetamos ne visai man priimtinos elgesio taisyklės. Netoleruoju, kai tariamų draugų, bičiulių žodžiai neatitinka jų veiksmų. Valstybės ar politikų teikiami situacijų dvejopi standartai verčia gilintis į sąžinės gelmes, kad išvengčiau nusivylimo.

Matome, kad esate aktyvus žmogus. O kaip atsipalaiduojate? Kokia veikla, koks užsiėmimas Jus ramina?

Dažnai ieškau vienatvės. Patinka sportuoti, fotografuoti ir būti vienam gamtoje. Plaukiu vienas baidare ir su fotoaparatu Lietuvos upių vingiais. Aktyvus gyvenimas ir yra mano poilsis. Dar patinka būti vienam namuose ir žiūrėti filmus. Vertinu ramybę, vengiu žmonių triukšmo ir didelių susibūrimų.
Kasdien darau valandos meditacinius pratimus.
Tiesiog – „Osim chaim“.

Ačiū už pokalbį.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų