Pirmiausia Darbo kodeksas numato, kad jeigu įmonėje dirba 20 ir daugiau darbuotojų, darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą. Joje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Įmonių vadovai turėtų atkreipti dėmesį, kad prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi vykti dialogas su darbuotojais bei jų atstovais (profesinėmis sąjungomis, darbo tarybomis). Darbuotojai turi būti tinkamai informuojami, supažindinami su apmokėjimo sistema ir, jei reikia, konsultuojami šia tema.
Darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Toks pats darbas reiškia, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui negu kitas lyginamas darbas.
Darbo ir socialinių tyrimų institutas parengė Darbo ir pareigybių metodiką, ji gali būti labai reikšminga pagalbinė priemonė rengiant darbo apmokėjimo sistemas bei iš esmės įmonėje vystant socialinį dialogą.
Svarbu: kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.
Jei turite klausimų, kviečiame konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija arba įsilieti į socialinį dialogą internete adresu www.socdialogas.lt.