Roko operoje jėgas išbandė ir išeiviai

Jauni, kūrybingi ir drąsūs žmonės rugpjūčio 15-ą dieną Karčiamos aikštėje Rumšiškėse pristatė tarptautinę jaunimo roko operą „Eglė – karalienė žalčių“, kuriai originalią muziką kurti apsiėmė net septyni kompozitoriai, o kūrimo procese dalyvavo visas būrys garsių menininkų.

Užsienio lietuvių
draugijoje

Pagrindinio projekto vadovo Gedimino Zujaus suburti roko operoje pasirodė ne tik mūsų tautiečiai. Tarp jų buvo ir nemažai užsienio lietuvių, atvykusių iš Kanados, Amerikos, Argentinos, Anglijos, Vokietijos, Belgijos. „Nors muziką kūrė didelis kolektyvas, dainos puikiai susiliejo į darnią visumą. Tokią muziką ne gėda būtų atlikti ir didelėms žvaigždėms“, – teigė galimybe dalyvauti pristatant roko operą besidžiaugiantis realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyvis Valdas Maskvytis.

Paklaustas, kaip pats atlikėjas atsidūrė tarp šio muzikinio projekto dalyvių, Valdas ima pasakoti Gedimino Zujaus dainuojančių žmonių paieškos istoriją. „Kažkokiu mistiniu būdu Gediminas Zujus prisiminė mane. O ką aš, paprastas vaikinukas, – griebiau jautį už ragų. Jau vien G.Zujaus pavardė man atrodo tikras kokybės ženklas“, – atviras buvo V.Maskvytis. Muzikantas tikina, jog ir pati projekto idėja jį suintrigavusi – buvo siekiama padėti užsienio lietuviams palaikyti ryšius su savo gimtine.

Labai šiltai bendravo

Valdas neslepia, jog jaučiasi tarsi laimėjęs loterijoje. „Susipažinau su geležiniu tituluojamu Gediminu Zujumi, legendinę „Medžioklę su varovais“ statančiu režisieriumi Gyčiu Padegimu. Jie šaunūs, kūrybingi, draugiški, paprasti, intelektualūs. Apskritai taip galėčiau apibūdinti kiekvieną roko operos dalyvį“, – sakė vaikinas.

Projekto metu įgavęs didžiulės patirties Valdas pripažįsta labai vertinąs vokalo pamokas, kurias dėstė operos solistė Raimonda Tallat-Kelpšaitė. „Kuo daugiau pabendrauji su tokiais žmonėmis, tuo labiau supranti, koks gėris yra muzika. Ir apskritai, dėstytoja be galo elegantiška – papasakos ne tik apie sąkandžius, balso stygų veržimą, garso kokybę, bet ir patars ir iš savo sceninės patirties – kaip stovėti, kaip judėti ir pan.“ Gerų žodžių operos dalyvis negailėjo ir režisieriui. „Jaunas režisierius nestokojo užsispyrimo. Laužė kiek galėjo, aišku, gerąja prasme – visokie trenažai, kurių metu pats atsipalaiduoji ir pripranti prie scenos kolegų, repeticijos, kurios kartais trukdavo net iki vidurnakčio“.

Nors operos dalyviai – mėgėjai, ne profesionalai, Valdas patikina, jog visi jie kupini tikėjimo, entuziazmo, nuoširdumo. „Visi labai energingai dirbo“, – sakė pašnekovas.

Sužavėjo aplinka

Operą net porą mėnesių kolektyvas „šlifavo“ Scenos ir estetikos mokykloje Vilniuje, kiek vėliau buvo surengta muzikinė stovykla. „Dvi savaites gyvenome ir kasdien repetavome buities muziejuje šalia Rumšiškių. Pirmą savaitę sąlygos apskritai buvo šiek tiek ekstremalios – neturėjom dušų, tik lauke šalto vandens čiaupai, vietos mažai, susispaudę keliais aukštais. Tik kitą savaitę pasijutom balti žmonės, kai persikėlėm į nedidelį viešbutį. Bet tai nė kiek nesumažino entuziazmo, tik padėjo visiems susidraugauti. Stovykla baigėsi, o taip buvo gaila visiems išsiskirstyti“, – įspūdžiais dalijosi Valdas.

Vaikinas prisipažįsta anksčiau apie šį muziejų nėra girdėjęs ir priduria, jog buvo pritrenktas, kad visai šalia autostrados slepiasi toks stebuklas. Nepakartojama gamta, unikalūs statiniai, įdomūs tilteliai, vandens telkiniai… „Tas dvi savaites gyvenau lyg ne šiam pasaulyje, o rojui žemėje. Net pats Gediminas Zujus prasitarė, kad išėjus į pensiją patiktų gyventi kaime, nes čia žmonės paprasti, vienas kitą pažįsta, pats susilieji su gamta… Visa tai ir gavome muziejuje. Maža to, ten galima susipažinti su tautos tradicijomis: kaip audžiama, drožinėjama, kaip žiedžiami puodai, apdirbamas gintaras. Faktas kaip blynas – nereikia jokių Kanarų salų“, – šypsosi pašnekovas.

Žalčiai ant motociklų

Kaip jautėsi užsienio lietuviai tarp mūsiškių? „Savi tarp savų, – tikina Valdas. – Nors kiti svetur gyvena nuo vaikystės ir dėl to šiek tiek jaučiamas akcentas, kiekvienas puoselėja savo kultūrą, domisi Lietuva. Buvo smagu žiūrėti, kad mes visi – viena didelė šeima.“ Stovykloje jaunimas ne tik repetuodavo, bet ir turėjo teminių vakarų. „Buvo nepaprastai smagu pasimokyti šokti tautinių šokių, apžiūrėti tautinius kostiumus. O kur dar kiti vakarai, kai tiesiog draugiškai siausdavom ligi išnaktų, dalijomės patirtimi ir įspūdžiais su kolegomis iš „Medžioklės su varovais“, – pasakojo atlikėjas.

Ilgai planuotas ir ruoštas renginys vyko gamtoje. Nors prieš tai pylė lietus, pasak Valdo, renginio metu oras stebuklingai pasitaisė. Kadangi scenos nebuvo, o veiksmas vyko pievoje, žmonių buvo kaip tik tiek, kad visi galėtų sutilpti ir matyti – roko operą stebėjo apie keturis šimtus žmonių. „Įsivaizduokit: „gegutė“ tupi medyje, mat mūsų merginos drąsios, iš autentiškos trobos išlenda tėvukas ir šaukia šeimą šieno grėbt. Ir pasipila visi į masinę šokių sceną su grėbliais ir dalgiais, – pasirodymo akimirkas prisiminė Valdas. – Labai gražūs dalyvių kostiumai, apšvietimas, kurio vienas svarbiausių akcentų buvo galingas lazeris. Juo buvo kuriama jūros, vandens pasaulio iliuzija. Tuo metu Žilvino tarnai žalčiai atvažiavo kartu su baikeriais ant galingų motociklų.“

Rezultatas – kitą vasara

Projekto kūrėjai stebino žiūrovus gan
neįprastais ir įdomiais režisūros sprendimais – kiekvienas dalyvis galėjo pabūti
pagrindinio vaidmens atlikėju. Operoje pasirodė kelios Eglės, keli Žilvinai.
„Asmeniškai aš pats poroje scenų buvau Žilvinas, keliose – brolis,
nugalabijantis Žilviną, – prisiminė Valdas Maskvytis. Electro, folk motyvais paremta, nuo daugiabalsių chorų iki meilės duetų skambanti muzika nepaliko abejingų žiūrovų. „Žmonių reakcija buvo puiki. Šypsenos veiduose, plojimai, geri atsiliepimai, – šypsosi muzikantas. – Stengiausi, tobulėjau. Labai džiaugiuosi, kad mane pakvietė, kad pats galėjau prisidėti prie gražios idėjos realizavimo ir, svarbiausia, kad susipažinau su nuostabiais, talentingais, jaunais žmonėmis. O kadangi projekto organizatoriai ir kūrėjai ne tik nepeikė, o dargi gyrė, manau, kad jų nenuvyliau.“

Šią vasarą buvo parodyta tik didžioji operos dalis, vadinamasis eskizas. Galutinis rezultatas bus matyti kitų metų vasarą, kai Vilnius bus Europos kultūros sostinė. Tuomet planuojama operą statyti masinio susibūrimo vietoje, vaizdą tiesiogiai transliuojant ekranuose. Anot Valdo, numatomas techniškai sudėtingas, stiprus ir tikrai įdomus reginys.

Reda OSTEIKAITĖ

Nuotr. Valdui teko įsijausti net į kelis roko operos
vaidmenis.