P. ŽIDONIO nuotr.

Berčiūnuose ragaus egzotišką derlių

Berčiūnuose ragaus egzotišką derlių

Berčiūnų kaime gyvenanti Vaičiulėnų šeima jau trečią kartą gardžiuosis pačių užaugintais bananais. Įspūdingas augalas šiemet užmezgė kaip niekada daug saldžių ir kvapnių vaisių.

Specialistai sako, kad šią žolę, neretai vadinamą džiunglių piktžole, namuose auginti nėra sunku – svarbiausia šiluma ir šviesa. Tačiau daugumos lietuvių namuose bananmedžiams paprastai pritrūksta vieno ar kito dalyko, tad jie net nepražysta.

Trečioji karta

Rita Vaičiulėnienė pasakoja visai neplanavusi auginti banano, kol prieš maždaug dešimtmetį gavusi jį dovanų. Iš pažįstamos, dirbusios Vilniaus gatvėje esančioje parduotuvėje, kurios vitrinose bananus panevėžiečiai matė nokstančius ne sykį.

Dabartinis ponios Ritos augintinis – jau trečia dovanotojo karta. Mat bananmedis – žolinis augalas: užauginęs vaisių, stiebas nunyksta išleidęs naujus ūglius.

„Kol sulaukiame naujų vaisių, praeina geri ketveri metai“, – skaičiuoja berčiūniškė.

R. Vaičiulėnienės teigimu, patį pirmąjį banano sukrautą žiedyną kadaise pastebėjo jos sūnus – Kūčių vakarą.

„Visiems buvo staigmena – šventų Kalėdų dovana“, – šypsosi šeimininkė.

Kol žiedų vietoje bananai subrandina valgyti tinkamą vaisių, praeina kone pusmetis ir daugiau, tad pirmuosius bananus šeima ragavo tik kitų metų liepą–rugpjūtį. Tąkart derlius buvo gausus. Antrą kartą vaisių užaugo mažiau. O šiemet R. Vaičiulėnienė derlių vadina stebuklingu – bananas užmezgė apie 30–40 vaisių.

Dalis jų jau geltoni, kitiems dar reikės nokti. Bet taip ir kybo neragauti, nes norisi, kad retą grožį išvystų kuo daugiau šeimos draugų.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Ne prasčiau nei oranžerijoje

Namuose augintų bananų skonis skiriasi nuo pirktų parduotuvėje.

„Naminiai bananai labai saldūs, labai kvapnūs“, – sako R. Vaičiulėnienė.

Ji pasakoja per televiziją mačiusi Kretingos žiemos sode užaugintus bananus.

„Nenoriu girtis, bet, kiek matėsi, mano bananų kekė nė kiek ne prastesnė, – mano berčiūniškė. – O oranžerijoje juk tam bananui rojus!“

Augalo priežiūra nėra sudėtinga. Jam visiškai pakanka vazono. Substratą šeima perka prekybos centre ir įmaišo dar kaimiško juodžemio. Jokių trąšų R. Vaičiulėnienė sako nenaudojanti.

„Vandeniu palieju ir auga jie laimingi“, – juokiasi ji.

Nors ir ne oranžerijoje, bananas berčiūniškių namuose įkurdintas saulėtoje ir šiltoje vietoje. Kaip sako ponia Rita, daugiau nei dviejų metrų aukščio „žolės“ į lauką nepanešiosi.

Labiausiai augalas esą mėgsta drėgmę. Šią vasarą per karščius tekdavo sugirdyti po 6 litrus vandens kasdien.

„Atsikeli ryte ir vėl lyg nieko nebūta“, – sako.

„Dabar viename puodelyje – du didžiuliai bananai ir dar yra trečias kūdikis. Sukame galvas, kaip reikės juos išgelbėti.“

R. Vaičiulėnienė

Laukia iššūkis

R. Vaičiulėnienė pasakoja, kad po pirmojo derliaus bananas išleido vieną atžalą, antrą kartą – jau tris. Tąkart šeima vieną vėl pasisodino sau, o kitas dvi atidavė pažįstamiems. Jos žiniomis, nė vienam nepavyko išauginti.

Sunkiausia, berčiūniškės teigimu, augalą persodinti.

„Pasikamuojame po valandą ar pusantros, kol sugebame atskirti, kas nereikalinga, o ką reikia pasodinti“, – dalijasi patirtimi.

Su trečiuoju augalu moteris sako pakliuvusi į kuriozinę situaciją.

Maždaug prieš porą metų dabartinis bananas pradėjo leisti atžalą. Šeima jos nenaikino – leido augti.

„Tai dabar viename puodelyje – du didžiuliai bananai ir dar yra trečias kūdikis. Sukame galvas, kaip reikės juos išgelbėti“, – pasakoja R. Vaičiulėnienė.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Svarbiausia – augimo sąlygos

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kaune oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė vis dėlto sako pastebinti, jog bananai Lietuvoje populiarėja.

Keliaujantys lietuviai nori parsivežti kažką įdomaus. Kas turi galimybę, ir patys iš užsienio parsigabena augalą.

Bananų daigų galima įsigyti ir medelynuose ar prekybos centruose. Tad juos auginti susigundo ne vienas. Deja, gana greitai tokiu pirkiniu nusivilia – vaisių užsiauginti taip ir nepavyksta.

Norintiems naminių bananų paragauti R. Čanovienė pataria augalui parūpinti šiltą ir saulėtą vietą. Skersvėjo ten būti neturėtų.

„Pastoviai turi būti daug šviesos ir šilumos, nes bananas tai mėgsta. Vieta turi būti labai saulėta, bet apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, kad nekepintų. O daugiau nieko ypatingo nereikia“, – specialistė pabrėžia, kad egzotiškiems augintiniams svarbesnės tinkamos sąlygos – pati priežiūra labai paprasta.

R. Čanovienės manymu, namuose bananams kaip tik dažniausiai ir pritrūksta šviesos, tad vaisių sėkmingai užsiaugina nebent didelius langus, šiltas verandas ar net privačias oranžerijas turintys lietuviai.

„Bet auginti bananą galima ir kitokiomis sąlygomis“, – patikina Botanikos sodo oranžerijos kuratorė.

Tarkime, vėsesnėje namų aplinkoje augalas vystysis, bus gražus, tik vaisių nebrandins.

R. Čanovienė patvirtina: bananas žydi ir vaisius duoda tik kartą gyvenime.

„Tai – žolinis augalas. Numiršta ne pats augalas, o vadinamasis pseudostiebas, bet iš šakninių atžalų užaugina naujus“, – aiškina ji.

Tuomet, priklausomai nuo augimo sąlygų ir veislės, po metų, dvejų, trejų ar net daugiau bananas vėl sužydi.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Bananai jau auga ir lauke

Botanikos sodo oranžerijoje augantys tikrieji bananai, kurie yra mažojo paprastojo banano natūralūs hibridai, vaisius veda po trejų metų.

R. Čanovienės teigimu, ką žmonės nusiperka medelynuose, dažniausiai būna įvairios mažojo banano veislės, tad jie gali ir greičiau turėti vaisių, ir vėliau.

Kauno oranžerijoje mažieji bananai auginti tamsesnėje aplinkoje, tad kurį laiką tiesiog stovėjo nesikeisdami.

„Dabar auga šviesesnėje vietoje, tai pirmą kartą sulaukėme ir vaisių“, – sako, kad viskas priklauso nuo augimo sąlygų, kuratorė.

Jau ne vieneri metai, kaip VDU Botanikos sode keletas šalčiams atsparesnių bananų veislių auga ir lauke. Jie pasodinti pietinėje pusėje palei oranžeriją ir puikiai peržiemoja.

Vasarą mulčiuojami ir gausiai laistomi, o žiemą dengiami apie 30 cm durpių sluoksniu.

Visi sode auginami bananai žiemą nušąla, tačiau vėlyvą pavasarį atauga iš požeminių stiebų. Tad po šalnų durpių sluoksnis nupilamas, kad augalas neiššustų ir nežūtų.

Pasak R. Čanovienės, bananai lauke gali augti saulėtoje atviroje vietoje, bet geriau, kad netoliese būtų kokia gyvatvorė ar kažkas panašaus, teikiančio užuovėją.

„Jis augs ir vėjuotoje vietoje, bet vėjas labai suplėšo lapus. Jie tampa nedekoratyvūs“, – sako ji.

Oranžerijos kuratorės teigimu, didesniuose botanikos soduose yra tokia praktika, jog paliekamų per žiemą lauke bananų antžeminė dalis nupjaunama ir pridengiamos šaknys, kad neperšaltų. Kitas variantas – dengti visą augalą – labai jau brangus.

Vis dėlto, nors tam tikrų atsparių veislių bananai Lietuvoje jau žiemoja, vaisių neaugina. Priežastis paprasta – augalas žydi ir nokina vaisius ilgai, o vasaros Lietuvoje trumpos.

„Reikia gana ilgo šiltojo periodo, kokio mes neturime, tad lauke vaisių nebus“, – patikina R. Čanovienė.

Įdomūs faktai

  • Banano vaisių įprastai vadiname bananu, tačiau botanikai vadina uoga.
  • Manoma, kad bananų gentis, lotyniškai pavadinta Musa, gavo graikų botaniko Antonijaus Musa, kuris buvo Romos imperatoriaus gydytojas, vardą.
  • Banano genties augalai paplitę nuo Malaizijos, Šri Lankos, rytinės Indijos, pietų Kinijos bei Pietryčių Azijos iki Ramiojo vandenyno pietvakarių ir šiaurės Australijos.
  • Gentį sudaro daugiau nei 50 rūšių, kai kurios jų turi daugybę porūšių.
  • Šios genties augalai vadinami džiunglių piktžolėmis, nes dažniausiai užkariauja pažeistas augavietes ‒ erozijos pažeistus kalvų šlaitus, miško properšas ir ertmes. Tokios savaiminės buveinių pažaidos yra neatskiriama tropinių miškų augalijos dinamikos dalis, sukurianti nišas bananinių šeimos augalams augti.

VDU Botanikos sodo inf.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų