-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Su kokiomis mobiliųjų telefonų inovacijomis „Samsung“ inžinieriai šiuo metu dirba? Ką naujo išvysime artimiausioje ateityje?
– Vienas dalykų, ką norėčiau paminėti, yra lanksčiųjų ekranų technologija. Jos pranašumai įspūdingi. Pirmiausia, įrenginiai su šia technologija yra gerokai atsparesni, todėl skilęs ar sudužęs išmaniojo telefono ekranas turėtų būti retesnė nelaimė. Ir tai svarbu ne tik tiems, kam kartais pritrūksta atidumo. Ko gero, kiekviena šiuolaikinė mažus vaikus auginanti šeima turi sugadintos skaitmeninės technikos kapinyną. Todėl tėvai tikrai įvertintų tokius prietaisus, kuriuos nesibaimindami galėtų įduoti atžaloms į rankas.
Kita įdomi šios technologijos pritaikymo sritis yra lenktos formos telefonai. Kai prieš kelis mėnesius rinkoje pasirodė „Samsung Galaxy Note 3“, kai kurių žmonių pirmoji reakcija buvo maždaug tokia: šis telefonas per didelis, kad tilptų mano švarko kišenėje. Jei įrenginio korpusas išgaubtas, į jį galima įmontuoti šiek tiek didesnį ekraną, tokios formos telefonas taip pat geriau priglunda prie kūno. Aišku, tai nedideli skirtumai, bet dėl jų ateityje gali būti patogiau naudotis įrenginiais, kurių ekranai dideli.
Kaip manote, ar jūsų minėti įrenginiai dideliais ekranais gali tapti populiariausios rūšies išmaniaisiais telefonais? Ar didelis ekranas tinka toli gražu ne visiems?
– Didesnis visada geriau. Pažiūrėkite, kas nutiko su televizoriais: jei kartą žiūrėjai į 55 colių ekraną, prie mažesnio jau niekada nenorėsi grįžti. Tas pats galioja ir telefonams, nes didesnis ekranas turi pranašumų. Išmanusis telefonas yra informacijos įrenginys, o didesniame ekrane paprasčiau pateikti daugiau informacijos, tai daryti patogiau. Tad didesnis ekranas telefonus daro geresniais įrenginiais.
Nemažai mano pažįstamų žmonių per pastaruosius keletą metų perėjo prie didesnių telefonų ir visi mini tą patį dalyką – didesnis ekranas yra geriau. O mūsų „Note“ serijos telefonai yra ta rinkos niša, kuri artimiausioje ateityje turėtų augti sparčiausiai.
Ar telefonų techninės galimybės jau pasiekė tokį lygį, kai toliau juos tobulinti nebėra didelės prasmės, todėl visos būsimos inovacijos bus labiau susijusios su programine įranga? Ar tobulinti vis dar yra ką?
– Yra kur tobulėti įvairiems telefonų parametrams – tiek techninei, tiek programinei įrangai. Didžiausi pokyčiai greičiausiai yra tai, kaip telefonai bus susieti su kitais įrenginiais, pavyzdžiui, televizoriais, buitiniais prietaisais ar šildymo sistemomis. Šios naujos sąsajos bus didžiausia inovacija.
Tiesa, visos jos turės būti naudingos, nes iki šiol buvo nedaug sėkmingų telefonų ir kitų prietaisų susiejimo pavyzdžių, kurie teiktų didelę naudą vartotojams. Nėra didelės prasmės sujungti telefoną ir skalbyklę ar šaldytuvą. Tokios galimybės daug kainuoja, bet, jei žmonės nematys prasmės, nenorės už tai mokėti papildomai. Todėl stengiamės surasti tokių skirtingų įrenginių susiejimo būdų, kurie neštų vertę vartotojams.
Akivaizdu ir tai, kad turime daug erdvės tobulinti techninę įrangą. Tarkime, kas nors sugalvoja naujo tipo jutiklį, kuris fiksuoja dar daugiau duomenų, jiems apdoroti reikia spartesnio procesoriaus, didesnės atmintinės. Dėl didėjančio duomenų srauto techninės įrangos reikalavimai keliami.
Išmanusis telefonas yra informacijos įrenginys, o didesniame ekrane paprasčiau pateikti daugiau informacijos, tai daryti patogiau.
Be to, daug dalykų, kuriais žmonės norėtų naudotis savo išmaniuosiuose telefonuose, negalimi dėl ribotos baterijos talpos. Pavyzdžiui, norite automobilyje naudotis telefono navigacijos programėle, bet, jei įrenginio ekranas didesnis, baterija be išorinio energijos šaltinio atlaikys tik 3–4 valandas. Pagaliau intensyviau naudojamo išmaniojo telefono baterija išsenka per vieną ar dvi dienas. Dažnas krovimo ciklas tenkina turbūt ne visus.
Ar manote, kad baterija šiuo metu yra silpniausia išmaniųjų telefonų grandis?
– Manyčiau, priešingai – baterija yra stipriausia grandis. Prisiminkite, kaip atrodė telefonai prieš penketą metų, kokios buvo jų techninės galimybės. Ekranai ištįso iki 6 colių, procesorių sparta išaugo kelis kartus, patobulėjo duomenų perdavimo technologijos. Visi šie dalykai lėmė milžiniškus reikalavimus baterijai. Faktas, kad šiandienio išmaniojo telefono baterija atlaiko kelias dienas, yra tiesiog fenomenalus pasiekimas. Tačiau reikalavimai baterijoms toliau didės, tad reikės ieškoti naujų būdų, kaip jas padaryti talpesnes ir kaip sumažinti techninės įrangos apetitą energijai.
Užsiminėte apie telefonų ir kitų įrenginių sąsajas. Ar ateityje telefoną matote kaip visų kitų prietaisų valdymo pultelį?
– Padaryti, kad telefonu galėtum valdyti kitus įrenginius, nelabai sunku. Bet yra du pagrindiniai klausimai. Ar žmonės to nori ir jiems tai bus naudinga? Ar jie bus pasirengę už tai mokėti? Kaip minėjau, iki šiol man teko matyti nedaug sėkmingai veikiančių tokios sąsajos pavyzdžių, tačiau tikrai nemačiau visų pritaikymo scenarijų, nuolat kyla naujų idėjų, sugalvojama naujų būdų panaudoti technologijas.
Pavyzdžiui, telefonu reguliuoti šilumą galėtų būti naudinga funkcija. Nuotolinis namo šildymo valdymas gali padėti taupyti pinigus, mažinti taršą, nešvaistyti energijos išteklių. Aišku, jei name naudojamas elektrinis ar dujinis šildymas, jį junginėti nuotoliniu būdu nėra didelio poreikio, nes patalpas grįžus namo galima įšildyti gana greitai. Tačiau, jei naudojamas taupesnis, tačiau ne toks greitas būdas, pavyzdžiui, šilumos kolektorius, tada tokia galimybė gali labai praversti.
Kitas pavyzdys – ne vienas vairuotojas turbūt savęs klausia, kodėl jis šiandien vis dar turi nešiotis automobilio raktelius ir kodėl tos funkcijos negali atlikti telefonas? Šiuo atveju susiduriame su saugumo reikalavimais, nes mašinos ilgai vystėsi atskirai nuo skaitmeninių technologijų. Taip susiklostė, kad šiandienių automobilių sistemos glaudžiai susijusios, todėl bet kokios mašinos pramogų sistemos saugumo spragos gali turėti įtakos variklio kompiuteriui, stabdžiams ar kitoms svarbioms sistemoms. Saugumo klausimai šiek tiek stabdo inovacijas tiek automobiliuose, tiek kitose srityse, bet neabejoju, kad laikui bėgant šios problemos bus išspręstos.
Ką manote apie „Android“ sistemos perspektyvas? Ar ji gali tapti universalia operacine sistema ir būti naudojama ne tik telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose?
– Esu didelis šios sistemos gerbėjas ir tikiu jos perspektyvomis. Tai atvira sistema ir tai reiškia, kad jos saugumo lygis mažesnis negu uždaro tipo sistemų. Todėl ją siekiant naudoti kituose įrenginiuose bus neišvengiamai susiduriama su tam tikrais saugumo iššūkiais, kaip užtikrinti, kad į ją nebus įsilaužta ir prietaiso ar įrenginio kontrolės neperims tie, kurie to daryti neturėtų. Vis dėlto „Samsung“ išsprendė šiuos klausimus savo telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, todėl tikiu, kad tai bus galima padaryti ir kituose įrenginiuose.
L. Mansfieldas
„Samsung Electronics Europe“ Produktų inovacijų departamento vadovas.
Vadovauja 2010 m. suburtai specialistų komandai, kuri ieško, kaip komercinę ir technologinę bendrovės patirtį suderinti su vartotojų elgsenos tyrimų rezultatais.
L. Mansfieldo komanda sukūrė išorės poveikiui atsparų telefoną „Galaxy S4 Active“, išmaniojo televizoriaus „Smart TV“ platformą.
Yra kviestinis Londono verslo mokyklos lektorius ir skaito paskaitas apie verslo inovacijas.
