PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų nuotr.

Šilų Petro triuko nepakartojo

Panevėžyje šiųmetės „Muziejų nakties“ renginiams cirko temą padiktavo iš šio krašto kilusi neeilinė asmenybė.

Sunku patikėti, bet pirmasis lietuviškas cirkas, pavadintas „Aušros“ vardu, 1929 metais įsteigtas ne kuriame nors didmiestyje, o atokiame Šilų kaime, Panevėžio rajone.

Aštrių pojūčių mėgėjams kvapą gniauždavo jo įkūrėjo Petro Taručio, žinomo kaip Šilų Petras, šiurpą keliantys triukai. Jų meistras garsėjo ne tik kaip nepakartojamas kardų rijikas, peilių svaidytojas. P. Taručio vardą žinojo ne tik Lietuva. Jį plačiai išgarsino Vokietijoje atliktas makabriškas numeris, kai vyras karste buvo užkastas ir po žeme praleido kelias valandas.

Petras Tarutis su pelnytais apdovanojimais. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų nuotr.

Sužavėjo visam gyvenimui

Šios neeilinės asmenybės istorijos pradžia – 1902-ieji. Tų metų rugpjūtį P. Tarutis pasaulį išvydo Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje.

Joje iš viso augo keturi vaikai.

Ūgtelėjęs Petras lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą, ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus.

Ten jo gyvenimą pakeitė į Klaipėdos mugę atvažiavęs latvių cirkas.

Sužavėtas artistų pasirodymo, 12-metis P. Tarutis įsiprašė į cirką. Vaikas sutiko ir su žvėrių šėriko darbu, kad tik galėtų smalsiai stebėti artistų treniruotes.

O į juos žiūrėdamas ir pats mėgino kurti savo numerius.

Tepraėjo vos keletas metų ir cirko komisija įvertino Petro gabumus, pripažino jį tikru cirko artistu. P. Tarutis išmoko žongliravimo ir oro akrobatikos meno, gebėjo svaidyti peilius ir ryti kardus. Du pastarieji laikomi įspūdingiausiais iš visų jo atliktų numerių. Su latvių cirku P. Tarutis gastroliavo kelerius metus.

Petras Tarutis ir Agota Čereškevičiutė. 1934 metai. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų nuotr.

Karste ir po žeme

Tuo metu ant kojų nelengvai stojosi Lietuvos valstybė. Nepriklausomybę reikėjo ginti ginklu. 1919 m. P. Tarutis įstojo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę, tarnavo Panevėžio batalione, o baigęs tarnybą tęsė cirko artisto karjerą, kol vėl buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Karjerą darantis cirko meistras iki 1924 m. kovo tarnavo Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke.

Atlikęs karo tarnybą, P. Tarutis išvyko į Vokietiją mokytis cirko meno.

Vokiečius lietuvis pribloškė unikaliu numeriu – net keturias valandas P. Tarutis išbuvo užkastas karste 2 metrų gylyje. Už tokį nežinia ar kieno pakartotą triuką Petras į Lietuvą parsivežė pelnytą sidabro medalį.

Petras Tarutis – kardų gladiatorius. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų nuotr.

Keturkojai artistai

Grįžęs į Lietuvą garsusis triukų meistras susipažino su cirko artistu Pranu Gudausku. Jiems kilo idėja įkurti pirmąjį profesionalų cirką Lietuvoje. Taip 1929 m. gimė trupė „Aušra“. Viena trupės imtynininkių, Agota Čereškevičiūtė, 1934 m. tapo P. Taručio žmona. Tuo metu ji savo vardą pakeitė į Aldonos. Vėliau sutuoktiniai paliko „Aušros“ cirką ir įkūrė nuosavą cirką „Kongas“.

Taručiai garsėjo kvapą gniaužiančiu peilių mėtymo numeriu „Peilių kaubojai“.

Taručiams įsigijus naujų artistų – kupranugarį, zebrą, asilą, dvi beždžiones ir kitų žvėrelių – atėjo metas vėl keisti pavadinimą. 1939 m. pasirodymus pradėjo „Kongo cirkas-žvėrynas“.

Cirko arenoje triukus atlikdavo P. Taručio dresuoti augintiniai: pagal muziką šokdavo kupranugaris, per kliūtis šokinėdavo zebrai, jojimo įgūdžius ant arklio ir asilo demonstruodavo beždžionės, ant lyno žongliruodavo meškėnas, o vilkinis šuo kopdavo kopėčiomis ant kaktos laikydamas indų servizą.

Talentingieji cirko artistai Taručiai susilaukė dviejų atžalų: dukters Palmiros ir sūnaus Algio. Palmira cirko spektakliuose pirmą kartą pasirodė 1939 m. būdama vos dvejų metukų – arenoje kartu su tėvu atliko oro akrobatikos numerius.

Taručiai Petras ir Aldona su peiliais. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų nuotr.

Cirką atėmė

Baisus smūgis Taručių cirko laukė prasidėjus sovietų okupacijai 1940-aisiais. Jų cirkas nacionalizuotas, daugelis gyvūnų perduota Kauno zoologijos sodui. P. Taručiui pavyko išsiderėti, kad leistų pasilikti arklį Šarūną, šimpanzę Valterį ir dar viena beždžionėlę Būbę.

Cirko savininko šeima į sodybą Šilų kaime grįžo kaip stovi.

Profesionaliam, europinio masto cirko meistrui leista žiūrovus linksminti nebent kolūkio ar mokyklos šventėse.

Už ryšius su partizanais P. Tarutis 1945 m. gegužę suimtas, tardytas ir įkalintas Panevėžyje, galop ištremtas į Sibirą. 1947 m. Šilų Petras grįžo į tėviškę Panevėžio rajone. Čia 1973 m. ir mirė. Praėjus keturiolikai metų akis užmerkė ir jo žmona.