-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Atrodytų, prižiūrėti šiltnamio pomidorus itin lengva ir paprasta – juk nei lietus juos merkia, nei vėjas drasko, visi įmanomi kenkėjai jų irgi nepuola. Bet šiluma ir pastogė anaiptol ne visada garantuoja gerą derlių.
Norint, kad šiltnamis duotų pastebimos naudos, būtina atsižvelgti į aibę niuansų. Ir vengti populiarių klaidų, kurias daro apmaudžiai daug daržininkų mėgėjų, nors ir laikančių save pomidorų auginimo asais.
Renkantis pomidorų sėklas būtina suvokti, kad ne kiekvienos veislės juos tinka sodinti tiek lauke, tiek šiltnamyje ir skirtumo jokio nebus – augs laimingi, derės gausiai. Anaiptol!
Tokių hibridų, aišku, yra, tačiau su visais kitais eksperimentuoti nuoširdžiai nepatariama.
Pavyzdžiui, pusiau determinantiniai pomidorai (aukštaūgiai vėlyvieji) mūsų klimato sąlygomis spėja duoti derlių tik auginami šiltnamiuose. O štai žemaūgiai pomidorai po plėvele dažnai dera kukliau, nei turėtų.
Įprastai pomidorų daigų perkėlimas į šiltnamį laikomas galimu nuo gegužės 1-osios iki 15 dienos (jeigu šiltnamis polikarbonatinis) arba gegužės 20–31 dienomis (jei polietileninis).
Tačiau tokios rekomendacijos – labai jau sąlyginės.
Priklausomai nuo metų, orai tokiu laiku dar gali būti nestabilūs, pasitaiko net vėlyvų šalnų. Todėl patogiausia orientuotis pagal žemės temperatūrą: tokiame gylyje, kurį sieks pomidorų daigų šaknys, ji turėtų būti jau įšilusi iki 10–15 laipsnių.
Jei dirva šaltesnė, daigai gali neprigyti, o oro temperatūrai nukritus iki 2 laipsnių – ir visai pražūti.
Bet jeigu jau pasodinote pomidorus šiltnamyje ir staiga sulaukėte smarkaus atšalimo prognozių, dar neskubėkite laidoti derliaus.
Kai kurie daržininkai šalčių išvakarėse priruošia kuo daugiau ir kuo didesnių talpyklųsu karštu vandeniu ir išdėlioja šiltnamyje. Kiti dar pribedžioja šiltnamio lysvėse lankų ir uždengia daigus agroplėvele – papildoma šiluma jauniems augaliukams tik į naudą.
Įprotis atstumą tarp augalų matuoti iš akies gali iškrėsti piktą pokštą.
Pernelyg tankiai suaugusius pomidorus ne tik sunkiau prižiūrėti. Pirmiausia jie neišvengiamai pradės konkuruoti dėl maisto medžiagų. Šaknų sistema negalės pakankamai išsiplėsti, lapai negaus užtektinai saulės šviesos… Ir teks taikstytis su liūdnomis pasekmėmis – gerokai skurdesniu derliumi, nei galėjo būti tuo atveju, jeigu būtume laikęsi rekomenduojamų atstumų.
Suprantama, negalima pamiršti ir to, jog tankiai prisodintas šiltnamis greitai virsta ligų ir kenkėjų inkubatoriumi.
Todėl įsiminkite, jei dar nežinojote, ir pasistenkite nenukrypti nuo šių skaičių:
Aukštaūgiai pomidorai sodinami 70 cm atstumu vienas nuo kito tarp eilių paliekant ne mažesnį kaip 80–100 cm atstumą.
Vidutinio aukščio pomidorai sodinami 55 cm atstumu tarp eilių paliekant 70–80 cm.
Žemaūgiai pomidorai būna visiškai patenkinti turėdami kur kas mažiau erdvės, todėl tarp augalų galima palikti vos 30 cm atstumą, tarp eilių – 50 cm.
Kasmet keisti daržovių auginimo vietą labai naudinga žemei – pagerėja ir dirvos sudėtis, ir struktūra.
Kiekvieną sezoną, metai po metų sodinant tas pačias (arba vienai šeimai priklausančias) kultūras tose pačiose lysvėse derlius neišvengiamai menksta.
Pagal sėjomainos taisykles, grąžinti kultūras į ankstesnę augimo vietą galima tik po 4 metų. O jeigu tąkart jos buvo pasiligojusios, tai išvis ne anksčiau kaip po 6 metų. Ir geriau, kad prieš tai toje žemėje būtų augę kitos draugiškos joms daržovės.
Kalbant konkrečiai apie pomidorus, jiems tinkamiausi pirmtakai yra agurkai, morkos, kopūstai, svogūnai, burokėliai. Bet kiek iš šių daržovių auginame šiltnamiuose, patys gerai žinote.
Taigi laikytis sėjomainos principų standartiniame sodo šiltnamyje nėra paprasta. Pavyksta nebent tiems laimingiesiems, kas savo sklypelyje turi du tris šiltadaržius. Bet ir tokiu atveju įmanoma laikytis tik 2–3 metų sėjomainos ciklo.
Ką gi daryti, kai sodas – mažas, šiltnamis – vienintelis ir nepakartojamas, o auginti jame norisi tik pomidorus?
Tokiu atveju pagelbėti gali dviguba sideracija.
Rudenį ištuštėjusiame šiltnamyje pasėjama garstyčių arba pašarinių (aliejinių) ridikų. Iki prasidedant šalčiams jie nupjaunami ir apkasami.
Atėjus pavasariui tose pačiose lysvėse prisėjama vikių ir avižų mišinio, kad praėjus 20–30 dienų juos ištiktų tas pats likimas, kaip ir garstyčias.
Taisyklinga pomidorų priežiūra, deja, neužtikrina, kad jie visą sezoną augs sveikutėliai, nepaliesti ligų, kenkėjų neapkramtyti.
Kad ir kokios storos bei patikimos būtų jūsų šiltnamio sienos, nuo mikroorganizmų augalų neapsaugo – ką bekalbėti apie vabzdžius.
Tačiau būsimą pomidorų derlių apdraudžia kelių paprastų taisyklių laikymasis:
• Rinkitės kuo atsparesnių veislių pomidorus, specialiai išvestus, kad mažiau sirgtų dažniausiomis šiai kultūrai ligomis.
• Jeigu gamintojas pomidorų sėklų neapdorojo specialiomis apsauginėmis medžiagomis (fungicidais ir pan.), prieš sėją būtinai dezinfekuokite jas patys (palaikykite 2–3 dienas saulėje, pamirkykite kalio permanganato tirpale ir t. t.).
• Laikykitės griežto laistymo ir tręšimo režimo.
• Būtinai atlikite sanitarinį šiltnamio valymą – mažiausiai kartą per metus, bet dar geriau du.
• Nevenkite naudoti fungicidinių ir insekticidinių apsaugos priemonių – žinoma, griežtai pagal instrukciją.
Kiekvienas pomidorų augintojas svajoja apie tobulos kokybės derlių, kad visi kaimynai pavydėtų. Deja, kaip minėjome, net pats geriausias, brangiausias šiltnamis šimtaprocentės apsaugos negarantuoja.
Viena iš tipinių problemų auginant daržoves po bet kokia danga yra kondensatas.
Vandens lašai, susikaupiantys ant šiltnamio sienelių, – ženklas, jog drėgmės viduje yra gerokai per daug. O perteklinė drėgmė – pagrindinė visokiausių infekcijų plitimo priežastis.
Kodėl susidaro kondensatas?
Yra dvi esminės priežastys.
Netinkama ventiliacija arba visiškas jos nebuvimas. Vėdinti šiltnamį geriausia pradėti rytą, kai vidaus ir išorės temperatūrų skirtumas pasiekia 10 laipsnių. Labiausiai tam tinka langelis, o ne durys.
Pažeistos laistymo taisyklės. Kondensato lašai ant šiltnamio sienelių pradeda formuotis auštant, kai oro viduje ir išorėje temperatūrų skirtumas pasiekia maksimumą. Kad iki to laiko šiltnamis suspėtų išsivėdinti ir išgarinti visą perteklinę drėgmę, pomidorus laistyti derėtų pirmojoje dienos pusėje, kad ir kaip nepatogiai tai skambėtų.
Natūraliomis sąlygomis pomidorai auga kaip daugiamečiai augalai. Sudygę iš sėklų, pirmuosius 3–4 mėnesius augina žaliąją masę ir tik po to pradeda žydėti bei megzti vaisius.
Trumpos mūsų vasaros jokių būdu nepakaktų visai augale užkoduotai „biologinei programai“ įvykdyti. Todėl tam, kad pagreitintume derliaus subrendimą, pomidorus tenka genėti: skabyti šoninius pažastinius ūglius.
Pomidorų krūmų formavimas gali būti skirtingas – tai priklauso nuo to, kokie jie.
Indeterminantinių veislių pomidorai šiltnamiuose auginami kaip vienstiebiai ir subrandina 5–10 kekių vaisių tiesiai ant pagrindinio stiebo.
Jeigu pomidoras determinantinės veislės, jo krūmas gali turėti ir du ar netgi tris stiebus.
Laiku nenuskabius pažastinių ūglių, pomidorai ne tik vėluos derėti – greičiausiai dar ir susirgs dėl pernelyg tankaus suaugimo.
Pusiau determinantiniai pomidorai spėja duoti derlių tik auginami šiltnamiuose, tačiau žemaūgiai pomidorai po plėvele dažnai dera kukliau, nei turėtų.
