5 „sriubos“ daržui receptai

5 „sriubos“ daržui receptai

Trąšos greitai paruošiamos, paprastos, bet veiksmingos.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių nenorite savo darže naudoti pirktinių trąšų, naudokite savadarbes. Jos irgi veiksmingos – tiesa, nevienodai, ir naudojamos skirtingais vegetacijos periodais. Kas nėra taip jau nepatogu žinant, jog kai kuriems mišiniams paruošti gali prireikti net kelerių metų.

Tačiau šįkart pakalbėkime apie tuos, kurie gaminami lengvai, greitai ir veikia taip pat sparčiai.

Kokias iš trąšų pasirinkti, priklausys nuo to, kokių žaliavų turėsite po ranka ir kokias kultūras bei kada jomis ketinate tręšti.

Pelenai

Medžio pelenuose yra apie 30 augalams normaliai vystytis reikalingų maisto elementų – ir dar lengvai prieinama forma.

Tręšimas pelenais labai naudingas bulvėms, kopūstams, burokėliams, pomidorams, moliūgams, agurkams, avietėms, braškėms. O štai šilauogėms ir spanguolėms, mėgstančioms rūgštų dirvožemį, pelenai tik pakenks.

Sausi pelenai barstomi pavasarį ir rudenį sukasant žemę. Bet jų galima berti ir vasarą – daržovių tarpueiliuose (1 kvadratiniam metrui reikės 1 stiklinės).

Svarbu, kad pelenai būtų švarūs, be jokių priemaišų.

Jie itin vertinga trąša ir ne visi daržininkai gausiai jų turi. Todėl sutaupyti jos padeda… vanduo: iš pelenų gaminami tirpalai, užpilai, ištraukos.

Pastarajai 1 stiklinę pelenų užpilkite 3 litrais verdančio vandens, uždenkite ir palikite pastovėti parą. Paskui atskieskite vandeniu (1:3), kruopščiai išmaišykite ir laistykite kiekvienam augalui pildami ne daugiau kaip 1 litrą.

Jeigu visai neturite laiko – net paros, tiesiog 10 litrų vandens išmaišykite 1 stiklinę pelenų ir paliekite lysves.

Pelenais ne tik laistoma, bet ir purškiama.

300 g išsijotų pelenų užpilkite verdančiu vandeniu, dar pavirkite 30 minučių, tada ataušinkite ir atskieskite 10 litrų vandens. Kad tirpalas ilgiau laikytųsi ant lapų, į purkštuvo indą pridėkite 30–40 g tarkuoto ūkinio muilo.

Mėšlas

Atskiestas galvijų mėšlas turi daug azoto, fosforo, kalio ir kalcio – visų svarbiausių elementų, reikalingų augalams vystytis.

Dideliame inde sumaišykite mėšlą su vandeniu santykiu 1:5, sandariai uždenkite ir palikite 2 savaitėms, bet nepamirškite kartą per dieną masę pamaišyti.

Kai užpilas subręs, atskieskite jį vandeniu (1:10) ir laistykite daržą.

Mėšlo užpilas patinka kopūstams, svogūnams, moliūgams ir jų giminaičiams, pomidorams, paprikoms, agurkams, burokėliams. Bet pupelių ir žirnių juo tręšti nederėtų, kaip ir pekininių kopūstų, jeigu tokius auginate.

Žolės

Trąšiam užpilui, dar kartais vadinamam skystu kompostu, tinka praktiškai bet kokios žolės. Nors jų sudėtis gali skirtis priklausomai nuo sezono meto.

Tuo vegetacijos laikotarpiu, kai augalai kaupia žaliąją masę, jiems labai reikalingas azotas. Tuomet rekomenduojama merkti žliūges, balandūnes, dilgėles.

Kai daržui reikia fosforo ir kalio, prisirinkite garšvų, kiaulpienių, rūgštynių.

Prikimškite statinaitę žolių iki pat viršaus, užpilkite vandeniu, pamaišykite ir uždenkite. Maždaug po 1,5–2 savaičių fermentacijos užpilas bus tinkamas naudoti – tą suprasite iš su niekuo nesupainiojamo kvapo ir paviršiuje susidariusių putų.

Jeigu tiek daug žolės neturite, nieko tokio. Prikimškite jos talpyklą tik pusiau, o paskui jau viską darykite taip pat. Tik kai ateis laikas tręšti, pirmąjį žolių antpilą atskieskite vandeniu santykiu 1:10, antruoju – santykiu 1:5.

Ypač žolių trąšos tinka agurkams, pomidorams, paprikoms.

Svogūnų lukštai

Juose stebėtinai daug naudingų medžiagų. Be to, svogūnų lukštų užpilo pasigaminti daugiau nei paprastą. Ir jis veiksmingas – svarbu tik naudoti tinkamu laiku: po žydėjimo ir derliaus brandinimo laikotarpiu.

Taigi standžiai prikimškite svogūnų lukštų į pusės litro stiklainiuką – tai reikalinga kiekiui pamatuoti.

Po to šiuos lukštus suberkite į kibirą ir užpilkite 10 litrų šilto vandens. Palikite 3–5 dienas nusistovėti, ir galėsite laistyti augalus.

Galima daržą tręšti ir svogūnų lukštų nuoviru. Tam reikės jų prigrūsti vieno litro stiklainį, perpilti į puodą, aplieti 1 litru verdančio vandens, po pusvalandžio užpilti dar 1 litrą vandens ir 10 minučių pavirti.

Ataušintą nuovirą atskieskite vandeniu (1:5) ir liekite daržą vienam augalui užpildami 0,5 litro.

Mielės

Galima tiesiog pabarstyti paprastomis mielėmis daržo žemę prieš ją sukasant. Mielės didina dirvožemio mikrofloros aktyvumą, spartina organinių medžiagų irimą. Tėra vienas niuansas: labai skurdžiame dirvožemyje tokia trąša nebus veiksminga.

Todėl dažniau gaminamos skystos trąšos su mielėmis.

100 g sausų kepimo mielių ištirpdykite 10 litrų vandens. Kad jas aktyvuotumėte, įberkite dar 2 šaukštus cukraus.

Po 2 val. mišinį užpilkite 50 litrų šilto vandens (šaltame vandenyje mielės neveiks) ir laistykite daržą. Vienu sykiu – ne daugiau 0,5 litro augalui.

Per sezoną mieles galima naudoti 2–3 kartus. Jos patinka beveik visoms daržo kultūroms, tačiau netręškite bulvių, svogūnų, česnakų.

Verta pabandyti

Kiaušinių lukštai. Daugybė sodininkų nuo seno laiko juos puikia trąša visoms daržo kultūroms. Kiaušinių lukštuose yra 92–95 proc. kalcio karbonato, kurį augalų šaknys ilgainiui pasisavina. Dar juose esama kalio, fosforo, kitų mikroelementų. Todėl daržui lukštai naudingi ir sausi, ir užpiluose, bet pastaruosiuose – ypač.

Pirmiausia kiaušinių lukštus reikia kruopščiai nuplauti ir išdžiovinti, tada kaip galima labiau susmulkinti (pageidautina į miltus).

100 g smulkintų kiaušinių lukštų suberkite į stiklainį, užpilkite 1 litrą verdančio vandens, uždenkite. Ir sandariai, nes greitai pasklis ne pats maloniausias kvapas.

Maždaug po savaitės užpilas bus paruoštas. Prieš naudojimą jį reikės atskiesti vandeniu (1:3). Naudoti bus galima ne tik suaugusiems augalams, bet ir daigams tręšti.

Duona. Mielėse esantys hormonai auksinai teigiamai veikia augalų augimą net ir tuomet, kai pačios mielės jau buvo panaudotos duonai kepti.

Taip pat auksinai aktyvuoja naudinguosius dirvožemio mikroorganizmus, padeda augalams efektyviau pasisavinti maisto medžiagas ir sparčiau vystytis.

2/3 indo pripildykite sausų duonos plutelių, iki viršaus užpilkite šiltu vandeniu. Kad plutelės neišplauktų į paviršių, kuo nors prispauskite. Tada palikite nusistovėti tamsioje šiltoje vietoje gerai savaitei. Prieš naudojimą perkoškite ir atskieskite vandeniu (1:2).

    Kitoks žolės užpilas

Fermentuota „arbata“ – taip dėl šio užpilo spalvos sodininkai dažnai vadina trąšas iš perplėkusios žolės.

Žoliapjove ar vejapjove nupjautą žolę suverskite į krūvą. Paskui – į juodus polietileno maišus šiukšlėms ir užriškite. Jeigu maišų neturite arba žolės per daug, galite ją tiesiog uždengti juoda plėvele.

Karštu oru žolių krūvoje beveik iškart prasidės fermentacijos procesas. Fermentų ir termofilinių bakterijų veikiama žolė įkais iki 60–70 laipsnių. Tokioje aplinkoje atsidūrusios piktžolių sėklos taps nebedaigios, o įvairių ligų sukėlėjai bei vabzdžiai kenkėjai ir jų lervos žus.

Kai žolė bus tinkama naudoti trąšoms, suprasite tą iš jos specifinio kvapo ir gelsvai rudo atspalvio.

„Arbatai“ užplikyti prireiks didelio indo. Ketvirtadalį jo pridėkite perplėkusios žolės, užpilkite vandeniu ir palikite taip kelioms valandoms – per tą laiką skystis turėtų patamsėti ir tapti panašus į tikrą arbatą.

Skirtingai nei žalios žolės ar mėšlo užpilas, šis neturės nemalonaus dvoko.

Tręšimo išvakarėse lysves būtina kruopščiai išravėti.

Fermentuotą užpilą naudokite neskiestą, vienam augalui pilkite apie 1 litrą. Arba atskieskite vandeniu santykiu 1:1, jeigu ketinate purkšti.

Itin gerai tokios trąšos veikia moliūgus, paprikas, baklažanus. Jeigu norite „arbata“ tręšti pomidorus, naudokite ją vegetacijos pradžioje – ji turi labai daug azoto.

Išnaudojus užpilą žolės likučius galima antrąkart užpilti vandeniu, vėl palaikyti kelias valandas nusistovėti ir vėl tręšti. Tokia trąša bus jau silpnesnė, tačiau vis tiek turės naudingųjų medžiagų.

Paskui šlapią žolę galėsite išgriebti ir paskleisti ant lysvių kaip mulčią. Žemėje tarpstantys mikroorganizmai ir sliekai kaipmat ją suvartos ir gerokai pagerins dirvožemio struktūrą.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite