Ko trūksta agurkams, pasakys lapai

Agurkų lapai – tarsi lakmuso popierėlis. Pagal tai, kaip jie atrodo ir kokiomis spalvomis nusidažo, galima nustatyti, kokių medžiagų trūksta augalui.

Jeigu agurkų lapai pakeitė spalvą, deformavosi, nusidažė dėmėmis, neskubėkite kaltinti ligų ar kenkėjų. Visiškai tikėtina, kad problema – maistinių medžiagų trūkumas.

Ištisas mokslas

Kalis, azotas, fosforas, magnis, kalcis, boras bei kiti elementai būtini visų kultūrų normaliam augimui ir vystymuisi. Jeigu kurio nors trūksta, augalas pradeda tuo skųstis – nebyliai, tačiau labai aiškiai.

Deficito simptomai pirmiausia pasirodo ant lapų, tada stiebų, vaisių. Augalas nebesivysto taip, kaip turėtų, ir yra rizika, kad pražus, ką jau kalbėti apie gerą derlių – jį išvis teks pamiršti.

Dėl to svarbu mokėti kuo anksčiau pastebėti maistinių medžiagų trūkumą, sugebėti atpažinti, kokios iš jų konkrečiai stinga, taip pat žinoti, ko imtis siekiant kompensuoti reikalingų makro- ir mikroelementų trūkumą.

Bet piktnaudžiauti trąšomis irgi nederėtų. Būtina laikytis griežto dozavimo, antraip rezultatas gali būti toks pat apverktinas, tik dėl kitos priežasties.

Tuo labiau kad trąšos tokioje situacijoje – dar ne viskas. Negalima pamiršti ir kitų esminių priežiūros etapų: reguliaraus laistymo, dirvožemio purenimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, ūglių formavimo. Be viso to skanių agurkų ragauti neteks.

Azotas

Šis elementas – visiems žinoma – reikalingas, kad augalai galėtų augintis žaliąją masę. Kai azoto trūksta, agurkai tai parodo:

• lapai tampa vis blyškesni, kol tampa šviesiai salotinio atspalvio,

• apatiniai lapeliai atrodo glebūs,

• stiebai išplonėja, pasidaro kieti, blogai vystosi,

• augalas atrodo silpnas, neauga,

• agurkų vaisiai subręsta smulkūs, smailiais galiukais.

Ką daryti? Kad kompensuotumėte azoto deficitą agurkų lysvėje, palaistykite skysto mėšlo tirpalu (1:10) – po 1–2 litrus kiekvienam augalui. Tiks ir karbamido tirpalas: 20 g į 10 litrų vandens.

Kalis

Jis atlieka svarbų vaidmenį fotosintezėje, taip pat daro įtaką vaisių skoniui.

Pagrindinis kalio deficito požymis – agurkų lapus aprėminanti sausa šviesžalė arba geltona juosta (patys lapai lieka tamsiai žali).

Stokojantys kalio agurkai prastai mezga, duoda mažesnį derlių. Vaisiai užauga deformuoti – apvalaini su nusmailėjančiu ties vaiskočiu galu.

Ką daryti? Patręšti kalio sulfatu. 10 litrų vandens ištirpdykite 35–40 g trąšų ir palaistykite augalus. Kaip alternatyvus variantas galimas laistymas pelenų užpilu (2 stiklinės 10 litrų vandens).

Fosforas

Ypač šis elementas reikalingas agurkų šaknų sistemai normaliai funkcionuoti.

Fosforo deficitas įprastas skurdžiuose didelio rūgštingumo dirvožemiuose. Tokioje situacijoje agurkų lapai iš pradžių patamsėja, tampa pilkai geltoni – netgi su melsvu atspalviu, paskui ima ruduoti ir sparčiai mirti. Augalas dėl to liaujasi vystęsis, numeta visus žiedus ir užmegztus vaisius, naujus lapus leidžia vis smulkesnius.

Ką daryti? Duokite agurkams superfosfato. Kibire karšto vandens ištirpdykite 40–50 g trąšų ir, kai skystis atauš, paliekite agurkų lysvę.

Galima superfosfatą naudoti ir purškimui. Tuomet 10 litrų karšto vandens tirpdoma 20–30 g trąšų, ataušinama iki kambario temperatūros, nukošiama ir purškiama ant lapų.

Magnis

Magnio deficitas dažnas rūgščiose arba lengvose dirvose, ypač kai vyrauja vėsūs ir drėgni orai.

Ryškiausias jo požymis – agurkų lapai pagelsta, tačiau jų gyslos lieka žalios.

Dažniausiai chlorozė, kaip vadinama ši būklė, vystosi ant apatinių lapų.

Taip pat trūkstant magnio agurkai prastai dera.

Ką daryti? Pastebėję panašius simptomus, patręškite agurkus magnio sulfatu. 30 g trąšų ištirpdykite 10 litrų šilto vandens ir laistykite. Arba purkškite ant lapų, tačiau tokiu atveju tirpalas turėtų būti silpnesnis – 15 g magnio sulfato 10 litrų šilto vandens.

Geležis

Pastebėti jos trūkumą nesunku – ant agurkų lapų išryškėja chlorozės žymės. Tik šiuo atveju geltonuoja viršutiniai, jauni lapai, o seni, apatiniai lieka tamsiai žali.

Trūkstant geležies, agurkai liaujasi augti ir žydėti.

Ką daryti? Būtina tręšti kompleksinėmis trąšomis su geležies chelatu, nes augalai jį geriau pasisavina.

Arba galima savarankiškai paruošti mišinį iš geležies sulfato ir citrinų rūgšties.

8 g geležies sulfato ištirpdykite 2 litruose šilto vandens. Atskirame inde tokiame pat kiekyje vandens išmaišykite 5 g citrinų rūgšties. Tada nuolat maišydami plona srovele supilkite geležies sulfato tirpalą į citrinų rūgšties tirpalą. Ant gauto kiekio užpilkite dar 1 litrą vandens, kruopščiai išmaišykite ir tręškite agurkus.

Išlaistykite tirpalą visą – jo laikyti negalima.

Boras

Esant boro trūkumai, agurkų lapus pirmiausia numargina geltonos, rudos, auksaspalvės dėmės. Bet yra ir kitų simptomų: prastai formuojasi žiedai ir užuomazgos, nunyksta šoniniai ūgliai ir augimo taškai, sutrinka vaisių formavimasis.

Boro badas labiau būdingas rūgščiam, taip pat smėlingam dirvožemiui.

Jo parūpinimas agurkams laiku ne tik stimuliuoja vaisių formavimąsi, vystymąsi, bet ir gerina jų skonį.

Ką daryti? Kompensuoti šio svarbaus mikroelemento trūkumą padės tręšimas boro rūgštimi.

5 g (arba vieną šaukštelį) jos ištirpdykite nedideliame kiekyje karšto (70–80 laipsnių) vandens, palaukite, kol atauš, tada pripilkite vandens iki 10 litrų ir laistykite agurkus.

Kalcis

Tai elementas, be galo svarbus apykaitiniams procesams augalų audiniuose, reguliuojantis vandens pusiausvyrą, ląstelių susidarymą ir dalijimąsi.

Jeigu agurkams trūksta kalcio, jaunų viršutinių lapų pakraščiuose išryškėja gelsva juostelė, kuri palaipsniui plečiasi ir pradeda džiūti. Lapų kraštai užsilenkia į apačią, tampa trapūs.

Dar vienas kalcio deficito požymis – ant lapų gyslų išryškėja plonytės šviesios juostelės.

Ką daryti? Atsakymas į šį klausimą – kalcio salietra. Ištirpdykite 10 litrų vandens 10 g trąšų ir laistykite agurkus, kiekvienam augalui stengdamiesi palaistyti 2 litrais tirpalo.

Įveikti kalcio deficitą taip pat padeda pelenų ir acto tirpalas: 1 stiklinė pelenų, ištirpdyta 10 litrų vandens ir 100 g acto (9 proc.). Mišinys paliekamas kelias valandas nusistovėti, tada išmaišomas, atskiedžiamas vandeniu (1:3) ir laistoma.

Naudinga žinoti

Norėdami sustabdyti agurkų lapų geltimą ir apsaugoti nuo to, kai kurie sodininkai juos purškia arba laisto savadarbiais tirpalais.
Pieno ir muilo kokteilis. 10 litrų vandens išmaišoma litras pieno, 20 g skalbiamojo muilo, 30 lašų jodo. Muilas turi visiškai ištirpti. Purškiama kas 10 dienų.
Duona su jodu. Kibire vandens užmerkiamas kepalas juodos arba baltos duonos. Ryte įmaišomas buteliukas jodo. 10 litrų vandens išmaišoma litras koncentrato. Purškiama kas dvi savaites.
Svogūnų antpilas. 0,7 litro svogūnų lukštų užpilama 10 litrų vandens. Užvirinus nukaičiama, uždengiama dangčiu ir palaikoma 14 valandų. Nukošus atskiedžiama vandeniu santykiu 1:4. Purškiama antžeminė dalis, likučiai supilami po krūmais.
Kalio permanganatas. Pradėjus gelsti lapams gana veiksminga agurkus nupurkšti 1 procento kalio permanganato tirpalu.
Žolių antpilas. Agurkams tinkamiausias augalas antpilui ruošti – taukė. 10 litrų vandens imama kilogramas šviežios žolės. Rauginama savaitę. Gautas antpilas atskiedžiamas vandeniu santykiu 1:9. Tinka ir purkšti, ir laistyti. Panaudojus šį antpilą žemę palei agurkus rekomenduojama pabarstyti pelenais.
Išrūgos arba kefyras. Jais purškiami agurkai pradėjus gelsti lapams. Pieno produktai skiedžiami vandeniu 2:10. Greičiau formuosis vaisiai į šį mišinį įbėrus stiklinę cukraus.
Mėšlo antpilas. 3 litruose vandens išmaišoma kilogramas mėšlo. Laikoma tris paras. Nukoštas antpilas atskiedžiamas vandeniu 1:3. Galima ir laistyti, ir purkšti. Jis naudojamas kaip trąša ir priemonė nuo miltligės.
Pelenų antpilas. 30 šaukštų pelenų įdedama į 10 litrų vandens ir palaikoma porą parų. Nukoštu antpilu augalai purškiami.
Sodos tirpalas. Grybelinių ligų profilaktikai jauni agurkai purškiami sodos tirpalu (šaukštas sodos 10 litrų vandens).