Šviežios bulvės – jau birželį? Įmanoma!

Apie tokį ankstyvą bulvių derlių svajoja kiekvienas daržininkas. O kas, jeigu liautųsi svajoję ir užsibrėžtų tokį tikslą?

Juo labiau kad ir specialistai patvirtina: nusikasti pirmųjų bulvių geru mėnesiu anksčiau už kaimynus visiškai įmanoma.

Net apsodinusieji didžiulį lauką bulvėmis neatsispiria pagundai vasaros pradžioje užsukti į turgų poros kilogramų šviežių bulvyčių. Ir visai nesvarbu, kad tokiu metu kainos būna kosminės – noras stipresnis.

Bet ne išlaidos kursto pagundą užsiauginti itin ankstyvų bulvių – pats iššūkis. Jeigu kas nors Lietuvoje gali, tai kodėl aš – ne?!

Ir tikrai, įveikti tokį iššūkį nėra sudėtinga.

Tradiciškai bulviasodis būna gegužės pradžioje. Ankstyvųjų veislių bulvėms subręsti reikia nuo 60 iki 80 dienų, taigi pirmųjų jau įmanoma išsivirti liepos pradžioje.

Tačiau jeigu labai norisi šviežių bulvių sulaukti anksčiau, dar birželį, pažvelkime, ką reikėtų dėl to padaryti.

Pasiruošti – pusė darbo

Prisiminkite, kiek dėmesio skiriate pomidorų, agurkų ar paprikų sėkloms prieš sėją. Bulvės – tokia pati sėkla, jas taip pat reikia paruošti, reikia ir papildomų pastangų teigiamam rezultatui užtikrinti.

Apie svarbiausią užduotį – ligų profilaktiką ruošiant bulves sėjai neseniai rašėme.

Fungicidai padeda apsaugoti būsimą derlių nuo pavojingiausių grybelinių infekcijų, tokių kaip bulvių maras. Dabar šie preparatai visiškai saugūs, biologiniai, naudoti juos savame darže nė kiek nebaisu. Su tikrąja chemija reikalai būtų prastesni, nes jos poveikis kasant itin ankstyvą derlių veikiausiai nebūtų spėjęs praeiti. Stipriausi sintetiniai fungicidai orientuoti į vidutinio vėlyvumo ir vėlyvus derlius, imamus sezono pabaigoje.

Esame įspėję bulvių augintojus nepamiršti ir šaknų stimuliatorių. Tokie preparatai spartina šaknų sistemos formavimąsi, daigų augimą, tad, savaime suprantama, artina ir pirmojo derliaus datą.

Neprieštaraus bulvės ir gavusios papildomą kompleksinių trąšų (azoto, kalio, fosforo ir kt.) dozę.

Tik prieš pradėdami sėklinių bulvių apdorojimą preparatais, būtinai perskaitykite kiekvieno instrukciją ir griežtai laikykitės nurodytų dozių.

Sodinti, savaime suprantama, geriau daigintas bulves. Apie visus būdus, kaip „pažadinti“ gumbų akutes, – šviesa, drėgme, šiluma, – mes taip pat esame rašę ankstesniuose „Panevėžio balso“ numeriuose.

Be to, dabar dauguma sėklinių bulvių jau bus sudygusios ir pačios, be pagalbos.

Gumbus – į vazonus!

Bulvės – nereikli daržovė, todėl net ir patyrusiam daržininkui į galvą nešautų auginti jų daigais. Kas turi laiko taip terliotis?

Ir vis dėlto toks metodas prasmingas. Darže bulvių daigai virš žemės pasirodo maždaug per tris savaites – namų sąlygomis pirmuosius daigus pamatysite jau po savaitės.

Kad užsiaugintumėte bulvių daigų ant palangės, prireiks nedidelių vazonėlių (nors galima naudoti ir indelius, ir maišelius nuo pieno produktų).

Gumbus sodinkite taip, kad jų viršus būtų užbertas 2–3 cm žemės sluoksniu. Ši, beje, gali būti absoliučiai bet kokia – tiek pirktinė, tiek parsivežta iš daržo, – ir lygiomis dalimis sumaišyta su sutrūnijusiomis pjuvenomis arba smėliu.

Lauke bulvių daigai sodinami (labai atsargiai, kad nebūtų pažeistos šaknys ir stiebai), kai dirva įšyla mažiausiai iki 10 laipsnių. Matuoti termometru nebūtina – galima orientuotis pagal sliekus: jie būna aktyvūs tik jau esant šiltai žemei.

Jeigu daiginant bulves spėjo susidaryti neaukšti ūgliukai, užberkite juos žemėmis iki pat viršūnėlių. Arba palikite paviršiaus lygyje – tik jokiu būdu neiškelkite aukščiau.

Jeigu daigai kaip reikiant ištįso, sodinamas bulves į duobutes geriau guldykite – visai kaip peraugusius pomidorus.

Į kiekvieną duobutę įberkite po vieną šaukštą pelenų arba žiupsnelį fosforo ir kalio trąšų.

O kad apsaugotumėte sodinukus nuo didelės temperatūrų kaitos sukelto streso, porai dienų uždenkite plėvele.

Laikyti daigus uždengtus pernelyg ilgai negalima – vos pasirodžius saulei, temperatūra po plėvele taip šoktelės, kad pakenks jaunučiams lapeliams ir stiebams.

Visai kas kita, jei virš lysvių įrengsite lankus ir dengsite daržo plėvele. Tokią konstrukciją galima palikti ir porai savaičių – ne tik bulvių daigams patiks, bet ir gali dar sutrumpinti gumbų brendimo laiką.

Kad būtų šilčiau

Kaip jau turbūt supratote, bulvės labai jautrios dirvos temperatūrai. Pasodinti į nepakankamai įšilusią žemę daigai nesivystys, kol nesulauks palankių augti sąlygų. Tai paaiškina, kodėl neretai bulvės, pasodintos paskutinį gegužės dešimtadienį, galiausiai paveja bulves, sodintas dviem savaitėms anksčiau.

Tad jeigu tikslas – užsiauginti bulvių labai anksti, praktiškai visada tenka prieš bulviasodį šildyti žemę.

Šį pavasarį tai jau nebebus aktualu. Tačiau kitais metais, vos tik nutirps sniegas, uždenkite dirvą polietileno plėvele ir gerai prispauskite. Toks savotiškas šiltnamis po truputį sušildys žemę, be to, ant jos nesusidarys kieta pluta.

Deja, bus ir trūkumų: po danga greitai pradės vešėti piktžolės. Tik tiek, kad prieš bulviasodį jas nesunkiai išrausite kartu su dar tik dygstančiosiomis ir tuo pačiu supurensite dirvą.

Darže įkurdintus bulvių daigus neprošal uždengti plėvele. Taip jie greičiau augs, o jeigu, neduokdie, sugrįš šalčiai, danga apsaugos, kad žema temperatūra nesustabdytų gumbų vystymosi.

Nors daržininkai, kiekvienas pagal savo papratimą, sėkmingai naudoja ir kitus metodus, pavyzdžiui, apkaupia bulvių daigus iki pat viršūnių, užberia nupjautos žolės ar pernykščių lapų.

Dydis vis dėlto aktualus

Be tradicinio, yra ir kitokių, neretai labai originalių būdų auginti ankstyvąsias bulves – ne masiškai, o, pavyzdžiui, maišuose, statinėse, duobėse ir pan. Derlius bus nedidelis, tačiau garantuotas.

Jeigu trokštate paskanauti pirmųjų šviežių bulvyčių, kai gretimų daržų savininkai dar net nespėjo kaip reikiant atsitiesti po bulviasodžio, galite pabandyti pasisodinti bulvių iš rudens. Jeigu pasiseks, derlius bus kasamas jau gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Tačiau toks eksperimentas – jau kita tema.

Ar auginant tradiciniu būdu, ar daigais, labai svarbi tinkama bulvių veislė. Ypač jei skubate kuo anksčiau visiems pasigirti ragavę savo derliaus bulvių blynų.

Geriausia auginti veisles, visaverčius gumbus subrandinančias per 60–70 dienų. Ir, aišku, pritaikytas augti mūsų klimato sąlygomis. Antraip bus didelė rizika pražudyti visus sodinukus.

Bet jei kada planuosite eksperimentinį rudeninį bulviasodį, tokių pačių ankstyviausių veislių bulvių nesirinkite – neverta. Pavasarį jos pernelyg anksti sudygs ir greičiausiai bus naktinių šalčių „nuvirintos“.

Tinkamiausias pasirinkimas tokiam auginimui – vidutinio ankstyvumo bulvės.

Gumbų dydis irgi daug ką lemia.

Idealaus dydžio sėklinė bulvė turėtų būti sulig vištos kiaušiniu ir sverti maždaug 60–80 g.

Smulkesnės bulvytės paprastai vėluoja vystytis: net esant pačioms palankiausioms sąlygoms – tik antrojoje bendro vegetacijos laiko pusėje. Dėl to nespėja iki galo subręsti ir sukaupti reikiamo kiekio maistingųjų medžiagų. O pasekmės tęsiasi ir kitais metais, nes, palikus sėklai, tokioms bulvėms būna sunkiau sukrauti visaverčius pumpurus.

Stambios bulvės turi prikaupusios nemenkas maistingųjų medžiagų atsargas, todėl jų daigeliai neskuba leisti šaknų, kol užtenka išteklių.