-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, įvertinęs Vytauto Žemkalnio gimnazijos senojo pastato patalpas, atsisakė išduoti higienos pasą.
Be jo įstaiga toliau negali vykdyti veiklos.
Gimnazijos vadovas teisinasi, esą remontams pinigų neduoda Savivaldybė. Visgi šios atstovai pabrėžia, jog kai kuriems darbams didelių investicijų nereikia, tik – ūkiškumo.
Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus prašoma miesto biudžete rasti beveik pusę milijono eurų mokyklos remontui.
Panevėžietė, nenorėjusi viešinti savo pavardės, šį pavasarį užsukusi į mokyklą, kaip pati sako, liko šokiruota aplinkos, kurioje turi mokytis vaikai.
„Aš pati prieš daugiau nei trisdešimt metų baigiau šią mokyklą, iš kurios išsinešiau tik pačius geriausius prisiminimus. Savo pagrandukę dukrą irgi planavau čia leisti, bet tai, ką pamačiau, mane apstulbino. Nemaniau, kad šiais laikais dar esama tokių apleistų mokyklų“, – pasakojo mama.
Anot jos, klasės ir koridoriai – tokie patys, kokie buvo tuo metu, kai mokėsi pati, tik per tiek metų gerokai nudėvėti ir nugyventi: sovietmetį menantys šviestuvai, klibančios kabinetų durys, o klasių grindys išklotos seno skirtingo linoleumo lopais.
„Jau nekalbu apie išraižytas laiptinių sienas. Tokia aplinka motyvuoja ne mokytis, kurti, kažko siekti, o niokoti. Nemaniau, kad šiais laikais dar gali būti tokių mokymo įstaigų. Girdime, kad mokyklos per vasaros atostogas tvarkosi, bent kosmetinius remontus daro. Šitoje, panašu, nieko panašaus. Visa ši aplinka niekaip nedera su mokyklos pasirinkta humanistine kryptimi“, – kalbėjo panevėžietė, dukrai parinkusi kitą mokyklą.
V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas teisinasi, kad remontams užbaigti trūksta lėšų. P. ŽIDONIO nuotr.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, įvertinę mokyklos būklę, taip pat pasisakė, kad mokymo veikla viename iš dviejų mokyklos pastatų dėl higienos normų neatitikimo negali būti organizuojama ir atsisakė išduoti higienos pasą.
Mokykla be higienos paso dirba jau ne vienus metus.
V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas teisinasi, kad senajam mokyklos pastatui higienos pasas nebuvo išduotas tik todėl, kad šioje dalyje dar nebaigti remontai. Esą tam trūksta lėšų.
„Higienos pasas mums buvo išduotas prieš penkiolika metų, bet po mokyklos renovacijos prieš maždaug septynerius metus nebegavome higienos paso senajam pastatui, nes neatliktas vidaus remontas. Higienos pasas yra privalomas, bet nėra taip, kad kategoriškai būtų nutraukta mokyklos veikla – pamokos vyksta ir senajame korpuse. Ir taip tenka pasispausti, turime beveik 700 mokinių“, – aiškino gimnazijos vadovas.
Tačiau jau po poros metų tikrintojai taip atlaidžiai nebegalės žiūrėti į higienos reikalavimų nesilaikančias įstaigas.
Anot A. Totilo, paskutinį kartą gimnazija sulaukusi nemažų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijų prieš maždaug septynerius metus.
Pasak direktoriaus, iš gautų lėšų pavyko susitvarkyti patalpas ir kabinetus naujajame korpuse bei keturis kabinetus senajame.
„Mano galva, V. Žemkalnio gimnazijos administracija galėjo įdėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos pagrindinės priežastys, dėl kurių neišduotas higienos pasas.“
K. Armonavčius
„Vilties“ progimnazija pagaliau sutvarkyta, gal dabar ateis ir mūsų eilė. Buvo atvykusi komisija, sutarta, kad reikia imtis darbų. Preliminari suma išties didelė – kone pusė milijono, bet gal dalimis būtų įmanoma“, – vylėsi A. Totilas.
Direktoriaus teigimu, suma tokia didelė tik todėl, kad senasis mokyklos pastatas pripažintas kultūros paveldo saugomu objektu, dėl to paprastasis remontas čia negalimas.
„Būtina išsaugoti autentiką, pavyzdžiui, langai gali būti tik mediniai, taip pat turi būti tik tam tikros vidaus durys. Tai kultūrinės reikšmės paveldas, ne kiekviena įmonė jame darbus gali atlikti“, – sakė A. Totilas.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, V. Žemkalnio gimnazija yra vienintelė mieste švietimo įstaiga, neturinti higienos paso.
Tiesa, higienos normų neatitinka tik senasis pastatas, kuriame yra daug bendrųjų erdvių – aktų salė, biblioteka, kabinetai, persirengimo kambariai, kitos patalpos. Kadangi mokykla negali sutilpti viename korpuse, ugdymo procesas vyksta ir higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.
„Prabanga turėti neužimtą kabinetą, tai viena didesnių ugdymo įstaigų, tad būtina kuo skubiau patalpas taip sutvarkyti, kad jos atitiktų higienos reikalavimus. Žinoma, kai kurie nusižengimai nėra kritiniai, kai kurie dalykai gali būti nesunkiai sutvarkomi. Pavyzdžiui, nelygi grindų danga, kas ugdymo kokybei neturi labai didelės įtakos. Bet kur yra pelėsio, ugdymo procesas jau negali vykti“, – kalbėjo S. Sėrikovienė.
Pasak vedėjos, visai neseniai išėjo Mokyklų tinklo taisyklių pakeitimai, kad jau nuo 2026-ųjų įstaigos, neturinčios higienos paso, nebegalėtų vykdyti veiklos. Tad Savivaldybė, kaip steigėja, turi dar porą metų. Nors laiko, atrodytų, pakankamai, tačiau kaip rodo kitų mokyklų praktika, rasti projektuotojų ir rangovų kultūros paveldo objektams tvarkyti – didžiulis iššūkis.
„Šiuo metu ieškome pagal Tūkstantmečio mokyklų projektą projektuotojų kultūros paveldo objektais pripažintoms Pradinei mokyklai ir J. Balčikonio gimnazijai. Sunkiai, tik iš kažkelinto karto pavyko nupirkti projektavimo darbus. Tad V. Žemkalnio gimnazijos atveju gali būti sudėtingiau“, – neatmeta S. Sėrikovienė.
Pasak Silvijos Sėrikovienės, kai kuriose V. Žemkalnio gimnazijos patalpose dėl pelėsio išties ugdymo procesas jau negali vykti. G. KARTANO nuotr.
Panevėžio mero patarėjas ir komisijos, kuri vertino gimnazijos būklę, narys Kazimieras Armonavičius pripažįsta: V. Žemkalnio gimnazijos patalpų būklė išties nėra gera.
Anot jo, nemaža dalis mokyklų ir darželių mieste šaukiasi remonto. Net jeigu mokyklos prieš kelerius metus renovuotos ir iš išorės atrodo patraukliai, viduje dažnu atveju inžinerinės sistemos jau nusidėvėjusios.
„Kiek žinau, ir anksčiau, ir dabar pagrindinis tokių remontų šaltinis buvo vadinamasis ekstremalių situacijų fondas, iš kurio finansuojami būtiniausi darbai, pavyzdžiui, tvarkomi trūkę vamzdynai, sugedusi elektros instaliacija ar šilumos sistemos. Praktiškai visoms mokykloms ir darželiams reikalingas didesnis ar mažesnis remontas. Tų bėdų vis išlenda“, – kalbėjo mero patarėjas, ne vieną dešimtmetį dirbęs švietimo srityje.
Pasak jo, didesnių investicijų švietimo įstaigos gali sulaukti tik iš ES fondų, tačiau pastaruoju metu daugiausia lėšų ateina ne infrastruktūros atnaujinimui, o vadinamiesiems minkštiesiems projektams, tokiems kaip mokytojų kvalifikacijos kėlimas.
„Galima laukti europinių lėšų ar kitų projektų, bet galima ir patiems imtis iniciatyvos. Tai, kad mokykla dar neturi higienos paso, yra didžiulis skaudulys. Manau, kad tikrinančios organizacijos bus lanksčios ir drastiškų sprendimų nesiims, neteks uždaryti mokyklos“, – kalbėjo K. Armonavičius.
Anot mero patarėjo ir ilgamečio „Senvagės“ mokyklos vadovo, mokyklų būklė didele dalimi priklauso ir nuo vadovų, kaip jie susidėlioja prioritetus.
Švietimo įstaigos jau ne vienerius metus remontams ar didesniems pirkiniams lėšų susirenka iš gyventojų pajamų mokesčio dalies, kurią perveda mokyklos bendruomenės nariai.
Pasak K. Armonavičiaus, net ir turint nedaug lėšų po truputį kasmet galima atnaujinti mokyklos erdves.
„Mano galva, ir V. Žemkalnio gimnazijos administracija galėjo įdėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos pagrindinės priežastys, dėl kurių neišduotas higienos pasas. Tikrai buvo galima pasikeisti tuos senus metalinius šviestuvus su kaitrinėmis lempomis į dienos šviesos, gal ne visur iš karto, bet po truputį tikrai galima. Taip pat ir dėl grindų dangos – pakeisti linoleumą ar pakloti laminatą nereikia didelių investicijų. Kitos mokyklos kažkaip išsisprendžia šiuos klausimus, net ir be lėšų iš Savivaldybės“, – teigė K. Armonavičius.
Kadangi to nebuvo padaryta, jau artimiausiame Tarybos posėdyje bus prašoma leisti organizuoti viešuosius pirkimus remonto darbams.
Skaičiuojama, kad suremontuoti 4 klases pirmame aukšte, 9 klases antrame aukšte, taip pat pirmo ir antro aukšto koridorių bei laiptinę, sutvarkyti elektros tinklus minėtose patalpose miesto biudžetui kainuos beveik pusę milijono eurų. Numatyta, kad darbai gali užtrukti dvejus metus.
