Panevėžio savivaldybė svarsto skelbti konkursą daugiabučių bendrijoms, kurios pačios savo rūsiuose įsirengtų priedangas. P. Židonio nuotr.

Daugiabučiams su priedangomis – piniginės premijos

Daugiabučiams su priedangomis – piniginės premijos

Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, Panevėžyje kilus karinei grėsmei, pasislėpti galėtų vos 6 procentai gyventojų. Savivaldybė planuoja finansiškai paskatinti tas daugiabučių bendrijas, kurios pačios imsis iniciatyvos ir bendrojo naudojimo rūsyje įsirengs bent minimalius reikalavimus atitinkančią priedangą.

Šalies valdžia nurodė savivaldybėms pasirūpinti kolektyvinės apsaugos statiniais ir priedangomis, bet neskyrė jokio finansavimo.

Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, Panevėžyje kilus karinei grėsmei, pasislėpti galėtų vos 6 proc. gyventojų.

Savivaldybė planuoja finansiškai paskatinti tas daugiabučių bendrijas, kurios pačios imsis iniciatyvos ir bendrojo naudojimo rūsyje įsirengs bent minimalius reikalavimus atitinkančią priedangą.

Apie tokią galimybė svarstančios bendrijos sutinka, kad iki 5000 Eur siekiančios premijos būtų didelė paskata, tačiau nemano, kad pinigai pagerins situaciją.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės patarėjas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas ir atsakingas už civilinę saugą Justas Laurinavičius, Panevėžyje suskaičiuojama apie 90 000 nuolatinių gyventojų, o mieste tėra 15 priedangų.

Oro pavojaus atveju jose galėtų tilpti apie 6 proc. gyventojų.

Kolektyvinės apsaugos statinių yra daugiau, bet jie neapsaugotų nuo apšaudymų ar bombardavimų.

„Į priedangų sąrašą dar neįtraukta naujoji autobusų stotis ir „Stasys Museum“, bet šios dvi įstaigos priedangų trūkumo problemos neišspręstų. Priedangose pasislėpti turėtų 60 procentų visų gyventojų, taigi 54 tūkstančiai, tai, mano manymu, yra nerealu“, – kalbėjo J. Laurinavičius.

Panevėžys yra viena tų savivaldybių, kur situacija kritiškiausia – iškilus karinei grėsmei, pasislėpti galėtų vos 6 proc. gyventojų. P. Židonio nuotr.

Skatins gyventojus

Vidaus reikalų ministerijos dėl priedangų nuolat kritikuojama Panevėžio savivaldybė rengiasi skelbti konkursą daugiabučių bendrijoms, taip bandydama paskatinti jas įsirengti vietas slėptis.

„Tenka pripažinti, kad mūsų mieste dėl priedangų ir slėptuvių yra ne pati geriausia situacija. Ieškome sprendimų, bet reikia suprasti, kad tų priedangų taip staiga negali padaugėti, tam reikalingos milijoninės investicijos. Norisi, kad patys gyventojai bent minimaliai prisidėtų prie savo pačių saugumo“, – kalbėjo J. Laurinavičius.

Jeigu šią iniciatyvą patvirtins miesto Taryba, Savivaldybė numačiusi skelbti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti daugiabučio rūsyje priedangas jau įsirengusios bendrijos. Minimalus priedangos plotas turėtų būti ne mažesnis nei 30 kv. m.

Jas įsirengusios bendrijos iš miesto biudžeto galės gauti iki 5000 eurų.

Slėptuvės privalės atitikti bent tris reikalavimus: turėti du išėjimus, langų apsaugą su skydais nuo stiklo šukių, alternatyvų elektros šaltinį, įrengtą elektros instaliaciją. Kaip vienas iš kriterijų – suolai ir švarios, be nereikalingų daiktų patalpos.

Tokiam paskatinimui Savivaldybė numačiusi skirti iki 100 tūkst. eurų.

„Pirmiausia bendrijos turės įsirengti priedangas už savas lėšas, tik tada galės pretenduoti į finansavimą. Savivaldybė milžiniškų sumų priedangoms įrengti neturi, bet nors simboliškai prisidėtų prie pačių gyventojų iniciatyvos daugiabučio rūsyje jas įrengti“, – teigė J. Laurinavičius.

Architektų rūmų nuomone, Lietuvoje nėra senos statybos daugiabučio rūsio, kuris atitiktų priedangoms keliamus reikalavimus.

Saugiau nei gatvėje

Architektų rūmų nuomone, Lietuvoje nėra senos statybos daugiabučio rūsio, kuris atitiktų priedangoms keliamus reikalavimus.

„Reikėtų milžiniškų investicijų norint senus daugiabučių rūsius paversti priedangomis. Iš Vyriausybės jokių konkrečių sprendimų iki šiol nesulaukėme, tad bandome bent jau taip prisidėti prie gyventojų saugumo – skatinti bent minimaliai pasiruošti ekstremaliai situacijai“, – komentavo už civilinę saugą atsakingas specialistas.

Iki šiol Panevėžyje tik vieno Nepriklausomybės aikštėje esančio daugiabučio rūsyje gyventojai įsirengė minimalius reikalavimus atitinkančią priedangą. Taip pat vieno daugiabučio bendrija į Savivaldybę kreipėsi su prašymu išaiškinti, kokie reikalavimai keliami tokiems objektams.

„Savivaldybė turi rūpintis gyventojų saugumu, bet mūsų galimybės labai ribotos. Tikimės, kad žmonės parodys iniciatyvą ir imsis elementarių saugumo priemonių, pavyzdžiui, atkraustys rūsius, kurie dažnai būna užgriozdinti senais baldais ir kitais rakandais“, – teigė J. Laurinavičius.

Priedanga – ne vien sienos

Daugiabučių bendrijų pirmininkai įsitikinę, kad pirmiausia reikėtų pradėti ne nuo konkursų organizavimo, o aiškių reikalavimų priedangoms ir pasiruošimo blogiausiam scenarijui. Bet tam reikia jau ne Savivaldybės, o šalies valdžios sprendimų.

Daugybę metų radijo ryšio operatoriumi dirbęs ir civilinės saugos mokymus baigęs Panevėžio F. Vaitkaus gatvės 3-iojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Alfredas Juodokas įsitikinęs: specialistai turėtų apžiūrėti visus daugiabučių rūsius ir įvertinti, ar jie tinkami priedangoms.

Ne visi namai turi du išėjimus iš rūsio, toli gražu ne visi bendrijų pirmininkai turi bent elementarių žinių civilinės saugos srityje.

„Vien tuščios sienos nereiškia slėptuvės, joje turi būti atitinkama įranga: įrengti gultai, atskiros patalpos maistui ruošti, sanitariniai mazgai. Ten gali tekti pabūti ilgiau nei valandą, tad būtina turėti vandens ir maisto atsargų, alternatyvių šviesos šaltinių. Negalima taip tiesiog numesti tų penkių tūkstančių, neva kaip sugebate, taip ir įsirenkite slėptuvę“, – kalbėjo namo pirmininkas.

Pasak A. Juodoko, jų name yra didesnių patalpų ir šias būtų galima paversti slėptuve. Namo gyventojai jau yra diskutavę šia tema, tačiau nėra aišku, kas turėtų būti įrengta tokioje priedangoje, todėl realių darbų bendrija nesiima.

„Turi būti numatyti evakuacijos iš rūsio keliai. Kaip parodė Ukrainos pavyzdys, į namą pataikius sprogmeniui, virstančios sienos užgriūna ir rūsius, trūkę vamzdynai juos užlieja vandeniu. Neretai daugiabučio rūsys tampa masine kapaviete. Parama reikalinga, bet pirmiausia specialistai turi įvertinti, ar yra techninės galimybės įrengti tą slėptuvę“, – kalbėjo A. Juodokas.

Girdi tik tuščius žodžius

Pirmininko teigimu, daugiabučio rūsys gali būti tik laikinu prieglobsčiu. Sovietmečiu buvo ne tik įrengiamos slėptuvės, bet ir ruošiami planai, kaip elgtis vienu ar kitu ekstremaliu atveju. Buvo įkurtas Civilinės saugos departamentas, vykdavo nuolatinės pratybos, mokymai, bet per du dešimtmečius daugiabučių rūsiuose ir gamyklose buvusios slėptuvės privatizuotos, civilinės saugos apskritai nebeliko.

„Rūsys gali būti tik trumpalaikis prieglobstis, bet ir tai didelė rizika. Jeigu jau prasidėjo kariniai veiksmai, negalima likti daugiabutyje, privalu evakuotis“, – tvirtina A. Juodokas.

Anot jo, dar sovietmečiu gyventojai į savo pašto dėžutes sulaukdavo skrajučių su instrukcija, kaip pasiruošti galimai grėsmei, net nurodytas laikas, kada turėtų atvažiuoti prie namo evakuacijos autobusas, kur žmonės bus evakuojami.

„Pagal senuosius planus mūsų namo gyventojai turėjo būti evakuoti į Smilgių mokyklą. O dabar – absoliučiai nieko, jokios civilinės saugos, tarsi ji nė neegzistuotų. Bet tai turėtų būti ne savivaldybių, o šalies valdžios rūpestis. Deja, dabar tik kalbama, kad bus paruošta strategija, bet iki šiol tai tik tušti žodžiai. Net dviejų žingsnių į priekį nenumato, nors turime didžiulę grėsmę, o situacija Ukrainos negerėja“, – kalbėjo aviacijos mokyklą Ukrainoje baigęs ir iki šiol su ten gyvenančiais bičiuliais ryšius palaikantis panevėžietis.

Saugumas pačių rankose

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna taip pat kritikuoja šalies valdžios požiūrį į civilinę saugą.

Anot jo, civilinė sauga yra valstybės funkcija, bet perduota savivaldybėms be jokio finansavimo.

„Daroma viskas ne realiais darbais, o tuščiomis kalbomis. Ir pačiai ministrei esu išsakęs šią kritiką. Už tą tiesmukiškumą ji pyksta ant manęs, bet negaliu tylėti, kai matau, kad daroma ne taip, kaip turėtų būti“, – sakė T. Jukna.

Anot jo, Savivaldybė, matydami, kad situacija nesprendžiama, pati imasi žingsnių paskatinti gyventojus susitvarkyti bendras rūsio patalpas, kad prireikus jos galėtų tapti priedanga.

„Karinės grėsmės atveju tai bus saugiau nei likti bute“, – kalbėjo T. Jukna.

Jis viliasi, kad finansinė parama paskatins panevėžiečius susirūpinti, kur bėdai esant galėtų laikinai pasislėpti.

„Tikimės bendrijas paskatinti paruošti patalpas ekstremaliam atvejui“, – teigė T. Jukna.

 

 

Komentarai

  • Tos priedangos tai masine kapaviete
    Asmenys kurie tai siulo neturi jokio supratimo apie karo veiksmus

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų