-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kai Panevėžio gatvėmis rieda išskirtinis, dar neregėtas automobilis, panevėžiečiai jau žino: nagingasis automechanikas, užkietėjęs automobilių restauratorius Saulius Kaušas ką tik užbaigė savo naujausią projektą.
Sauliaus garaže gausu senų, antikvarinių, pasaulyje itin retų mašinų ir motociklų – jam galėtų pavydėti ir pats agentas Džeimsas Bondas, garsėjęs meile legendiniams „Aston Martin“ markės automobiliams.
Įspūdingą technikos muziejų po stogu sukaupęs panevėžietis vis pirkdamas ir restauruodamas senus automobilius nė nepastebėjo, kad jų prikaupė tiek, jog jau galėtų įkurti muziejų.
Tačiau to daryti jis neskuba. Svarsto, jog toks žingsnis ir atimtų daug laiko, ir gerokai patuštintų piniginę.
Meistras atmintinai žino, kokių kolekcijoje turi eksponatų, tačiau ir pats jau pametė jų skaičių.
O suskaičiuoti tokį turtą išties sunku.
„Seniausias – 1942 metais pagamintas „Citroen 2CV“. Visai neseniai įsigijau, bet jis jau atnaujintas ir maišo Lietuvos kelius. Yra kiek naujesnis 1955 metų „Aston Martin“, įsigytas prieš šešetą metų. Dar – 1971 metų „TNG Lacusta Sport“, 1976 metų gamybos „Opel Senator“, – vieną po kito vardija kolekcininkas.
Ir tai tik mažutėlė dalis Sauliaus įspūdingos kolekcijos.
Pats tokio turto šeimininkas juokiasi: tik tada, kai garaže nuima automobilius gaubiantį audinį, pats pamato, kiek jų ten iš tikrųjų yra.
Išskirtinės technikos šeimininkas Saulius Kaušas juokiasi: tik tada, kai garaže nuima automobilius gaubiantį audinį, pats pamato, kiek jų ten iš tikrųjų yra. V. Sereikos nuotrauka
Automobilių pavadinimai S. Kaušui nėra tik pavadinamai. Tik jis žino, kiek laiko, darbo, sūraus prakaito ir pinigų jam kainuoja tokių eksponatų prikėlimas antram gyvenimui. Visos retos sportinės mašinos meistro rankiotos praktiškai nuo nulio.
Dar visai neseniai Saulius važinėjo su išskirtine „Lancia Coupe“. Deja, ją sudaužė į automobilio galą įvairavęs jaunuolis.
Nubraukė visą šoną, tad meistrui teks mašiną taisyti ir vėl lopyti.
Dabar Saulius mina įspūdingai atrodantį, akį traukiantį žalios spalvos triratį „Citroen“. Tokių pagaminta vos du pasaulyje ir abu – pagal specialų užsakymą.
„Kai Panevėžyje tokios spūstys, patogiausia važinėti minama technika. Penkios minutės ir vietoje. Anksčiau su automobiliu prireikdavo ir 45 minučių iki garažo nuvažiuoti“, – skaičiuoja Saulius.
Antikvarinių mašinų kolekcininku S. Kaušas tapo neatsitiktinai. Panevėžietis nuo mažumės nebuvo abejingas technikai. Bet niekada nesvajojo apie nuosavą automobilių muziejų.
Anksti netekęs tėvų, augo vaikų namuose. Dažnai viešėdavo pas močiutę.
„O ten gyveno toks kaimynas, autoserviso savininkas, kuris kieme „žiguliukus“ plėšydavo. Ir man vis duodavo kokį varžtelį pasukioti. Nuo to laiko visada tepaluotas vaikštau“, – juokiasi meistras.
S. Kaušas prisipažįsta: jei ne sūnus, kažin ar šiandien jo garaže stovėtų didžioji gyvenimo kolekcija.
„Jei ne jis, tų automobilių ir detalių net nebūtų buvę. Airijoje sūnus prekiauja automobiliais. Sužino apie kokį išskirtinį, iš karto man praneša. Esu jam labai dėkingas“, – šypteli Saulius.
Panevėžiečio vienetiniai automobiliai pirkti įvairiose pasaulio šalyse, jiems reikalingos detalės taip pat pasiekia iš užsienio. Tokių Lietuvoje tiesiog negausi.
O retų automobilių detalės, įsitikino S. Kaušas, ir svetur yra tikras deficitas.
Paskutinis S. Kaušo pirkinys – sportinės padangos – atkeliavo tiesiai iš Prancūzijos.
Dabar Saulius mina įspūdingai atrodantį, akį traukiantį triratį „Citroen“. Tokių pagaminta vos du pasaulyje ir abu – pagal specialų užsakymą. V. Sereikos nuotrauka
S. Kaušo aistra automobiliams nėra pigus malonumas. Bet kaip džiugu, kai metalo gabalas virsta unikalia karieta!
Prieš maždaug penkiolika metų į panevėžiečio rankas pakliuvo pirmasis jo vintažinis automobilis.
S. Kaušas pasakoja visą gyvenimą važinėdavęs didele mašina – tokios jam labiausiai patiko.
„Kartą nuvykau į Vokietiją ieškoti BMW ir visai netyčia vietoj jo nusipirkau seną „Jaguar“. Nuo jo viskas ir prasidėjo“, – mena Saulius.
Paskui atsirado dar vienas, ir dar vienas.
Paklaustas, kuris automobilis kolekcijoje vertingiausias ir S. Kaušui brangiausias, savininkas šypsosi: „O kas dabar įvertins, jei tokių automobilių pasaulyje yra vienetai? Visi mano labai mylimi.“
Apie S. Kaušą ir jo automobilius Aukštaitijos sostinėje sklando kone legendos. Visiems knieti savo akimis pamatyti, ką gi šį kartą auksarankis vyras sumeistraus.
Didžiausias malonumas Sauliui savomis rankomis, varžtelis po varžtelio sudėtas ir išpuoselėtas transporto priemones išbandyti praktiškai.
Visos jos važiuojančios. Tokią griežtą sąlygą ir pats kolekcininkas išsikėlė, ir buvę automobilių savininkai reikalauja. Anot meistro, mašina turi važiuoti, o ne užmiršta dulkėti.
Kai tik baigia projektą, kaip įrodymą, kad automobilis rieda, buvusiems savininkams Saulius nusiunčia nuotraukas, parodo, kaip šis važiuoja.
S. Kaušui patinka restauruoti ne masinės gamybos, o vienetinius senus automobilius. Su tokiais, pasak meistro, daug įdomiau dirbti.
„Pavyzdžiui, tokių kaip mano „Aston Martin“, išleistų 1951 metais, jau beveik nelikę. Jų ir pagaminta gal kokie 2 tūkst.“, – aiškina kolekcininkas.
Prieš pirkdamas naują automobilį, panevėžietis stengiasi pasidomėti jo istorija.
Sauliaus garaže stovi išskirtinis „opeliukas“, net 25 metus trūnijęs garaže.
„Mes jį tikrąja to žodžio prasme atkasėme, su visureigiu ištraukėme. Šiais metais iš Vokietijos jau parsivežiau variklį. Labai tikiuosi, kad kitais metais riedėsime“, – viliasi S. Kaušas.
S. Kaušo kolekcijoje gausu senų, antikvarinių, pasaulyje itin retų mašinų ir motociklų – jam galėtų pavydėti ir pats agentas Džeimsas Bondas, garsėjęs meile legendiniams „Aston Martin“. G. Kartano nuotr.
Nors smalsuolių dėmesio riedėdamas per miestus S. Kaušas sulaukia labai daug, pigaus populiarumo jis nesivaiko. Meistrui tiesiog smagu, jog žmonės domisi, klausia.
„Visur su šypsena sutinka, su šypsena išlydi“, – teigia Saulius.
Panevėžietis mielai leidžia ir kitiems džiaugtis jo numylėtiniais – dalyvauja automobilių parodose, miestų ir miestelių šventėse.
Rugsėjį žada pasirodyti ir Panevėžio 519-ame gimtadienyje – leis ne tik akis į savo gražuolius paganyti, bet gal ir pavežios.
Išskirtinėmis transporto priemonėmis S. Kaušas raižo visą Lietuvą. Per metus aplanko bent dešimt parodų.
Bet pinigų už tokius pasirodymus negauna – už viską susimoka pats, nors ir benzinas kainuoja, ir tokių automobilių eksploatacija nėra pigi.
Visgi S. Kaušas ne dėl pelno šitiek metų triūsia. Anot jo, tai darbas, labai mielas širdžiai.
Vienu klausimu panevėžietis griežtas.
Jam labai nepatinka, kai žmonės negerbia meistro darbo: lipa ant unikalių automobilių fotografuotis, nedrausmina vaikų, kai šie retą techniką ima trankyti.
„Kai kurie parodose nelabai kultūringai elgiasi. Automobilio sėdynės odinės, o sėdi vaikas su ledais, ant tos sėdynės ledai varva, su batais saloną mindo, toje mašinoje duodasi kaip pirštai ant fortepijono. O tėvai klausia: ką, tau gaila mašinos? “ – tokio požiūrio nesupranta Saulius.
Viename automobilyje meistras netgi buvo įrengęs apsauginius diržus ant vairo. Galvojo, šie tikrai apsaugos, jog niekas į automobilį nesiveržtų ir nebeniokotų.
„Bet kur tau! Žiūriu, jau sėdi viduje pralindę, viskas sujungta, lemputės sudegtos! Gerai, kad raktelių nepalikau, tai būtų variklį užkūrę ir išvažiavę“, – juokiasi S. Kaušas.
Talentu prikelti iš numirusiųjų net ir visiškai nebevažiuojančius automobilius S. Kaušas garsėja jau labai seniai.
1981 metais baigė automechanikos mokslus. Aštuonerius metus dirbo autoservise, tuomet ėmėsi individualios automobilių remonto veiklos.
Panevėžiečiai juokauja, jog anuomet patekti pas Saulių į garažą prilygo stebuklui, o trys dienos laukimo atrodė lyg viena valanda.
Bet laukti buvę verta – talentingas meistras pataisydavęs net sudėtingiausius automobilių gedimus.
O ir šiandien tą mielai daro.
G. Kartano nuotr.
Senus automobilius įsimylėjusio panevėžiečio garaže stovi ir galingas, išskirtinis „Kawasaki Vulcano“.
Su motociklais irgi traukia į parodas, o kartais – tiesiog galvos pravėdinti.
Paklaustas, argi nėra adrenalino fanatikas, Saulius juokiasi: su „čioperiuku“, sveriančiu 360 kg, vargiai greičiau papukšėsi.
Į „čioperiuką“ Saulius lipa kartu su gyvenimo drauge.
Šią irgi užkrėtė automobilizmo virusu. Mylimajai ir savo juodąjį gražuolį „Aston Martin“ patiki.
„Pasodinau į automobilį ir sakau: važiuok. Dabar ir į įvairias šventes viena važiuoja. O Joniškėlyje ir linksmiausio automobilio prizą iškovojo“, – pasakoja Saulius.
S. Kaušas pasvajoja savo automobilių kolekciją dar šiek tiek praplėsti. Labai norėtų įsigyti „Daimler DS 40“ – automobilį, kuriuo važinėja pati Anglijos karalienė Elžbieta II.
„Labai ieškojau tokio. Varčiau, varčiau skelbimus ir radau. Nuotraukose – „ledinė“ mašina. Nuvažiavo sūnus 500 kilometrų ir išsigando – supuvusi, sukiužusi. Jei dabar tokią mašiną kur geros būklės gaučiau, iš karto pirkčiau“, – pardavėjų ieško Saulius.
Automobiliams ir darbui su jais S. Kaušas atiduoda visą save.
Kiek laiko užtrunka restauruoti mašiną, anot meistro, priklauso ir nuo nuotaikos.
„Žaliojo triračio būklė buvo pasibaisėtina. Ir variklį reikėjo perrinkti, ir viską iš naujo sudėti. Bet jau važiuoja. O va „Opel“ stovi nudažytas jau dveji metai. Bet svarbiausia, nesitikėjau, jog bus tokia problema dėl detalių. Visame pasaulyje jų negaliu gauti“, – guodžiasi Saulius.
Panevėžiečio sėkmingo darbo formulė labai paprasta: jei jauti meilę darbui, lengva ir dirbti.
„Gal pasirodys, kad to malonumo mažai, kai viską išardžius detalės per du garažus pasklinda, viskas sumesta, suversta. Susiimu už galvos, kaip dabar reikės automobilį sudėti?! Bet paskui viskas automatiškai einasi“, – šypteli auksinių rankų savininkas.
S. Kaušas – prisiekęs žvejys. Tačiau guodžiasi per aistrą automobiliams tiesiog nebeturintis laiko aplankyti savo žvejybos vietų.
Anksčiau traukdavo pažvejoti į Klaipėdą, į Mingę.
„Atsisakiau žvejybos, motociklai apleisti stovi. Ir viskas dėl tų mašinų“, – juokiasi Saulius.
Panevėžietis sako retus automobilius rinksiantis, kol bus noro ir, žinoma, sveikatos.
O jei ši sušlubuotų, kam patikėtų savo didžiausią turtą, per daug negalvoja. Juokiasi, jog kas po jo tą užgyventą turtą dalinsis, jam greičiausiai jau bus vienodai.
