-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ši klastinga liga beveik visame pasaulyje vis dar yra dažniausiai pasitaikanti moterų vėžio rūšis. Ne išimtis ir Lietuva.
Vis dėlto ankstyva diagnostika leidžia pasveikti net iki 95 proc. pacienčių, tad ligos prevencija – ypač svarbi.
Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai penktadienį ne tik supažindino panevėžietes su šia liga ir rizikos veiksniais, mokė, kaip pačioms svarbu kas mėnesį čiuopti krūtis, bet ir atliko ultragarsinį tyrimą.
Ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus chirurgas dr. Vaidotas Čėsna pasakoja, kad Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1300–1400 naujų krūties vėžio atvejų.
Pagal Vėžio ligų registrą, Panevėžio krašte krūtų vėžiu per metus serga apie 120–130 moterų. Šia liga serga ir vyrai. Kasmet šalyje maždaug dvylikai vyrų taip pat nustatomas krūties vėžys.
Krūtų chirurgo pastebėjimu, pacientų amžius pastebimai jaunėja. Ši liga užklumpa ir trisdešimtmečius, ir net jaunesnius.
„Jauniausiai pacientei, kuriai buvau nustatęs ligą, – 23-eji. Koks trečdalis pas mus paguldomų tokių pacienčių – iki 50 metų“, – sako dr. V. Čėsna.
Anksti diagnozavus ligą, iki 95 proc. pirmos stadijos vėžio atvejų išgydoma.
Deja, ne visos pacientės laiku kreipiasi į medikus, ne visos savarankiškai tiriasi, ar krūtyse nėra pakitimų. Kartais to neatlieka tiesiog bijodamos.
Dr. V. Čėsnos teigimu, pasibaigus COVID-19 pandemijai, fiksuota daugiau apleistų krūties vėžio atvejų, tačiau dabar tai nebėra labai dažnas reiškinys. Dažniausiai nustatomas 1 arba 2 stadijos krūties vėžys.
„Apleistos formos liga dažniausiai diagnozuojama dėl to, kad pacientė supranta, jog krūtyje yra piktybinis navikas, tačiau nesikreipia į medikus iš baimės išgirsti vėžio diagnozę“, – pastebi gydytojas.
Dalis moterų bando gydytis alternatyviai – mokslo nepatvirtintais būdais, o į medikus ryžtasi kreiptis pamačiusios, kad toks gydymas neduoda jokio efekto.
Pasak dr. V. Čėsnos, rizikos susirgti krūties vėžiu skaičiai dideli.
Remiantis įvairia literatūra, 1 iš 8 moterų, kai kur teigiama, kad 1 iš 10, per savo gyvenimą gali susirgti šia liga.
Kartą per dvejus metus moterims nuo 50 iki 69-erių gali būti atliekamas nemokamas mamografinis tyrimas.
Medikas apgailestauja, kad šia galimybe, padedančia išsaugoti gyvybę, nepasinaudoja net apie pusę šios amžiaus grupės moterų.
Dr. V. Čėsnos teigimu, būtina kiekvieną mėnesį ir pačioms apžiūrėti, apčiuopti krūtis. Įtarimų turėtų kelti krūties formos pasikeitimai, išskyros, kažkokių darinių krūtyje apčiuopimas ir pan. Tačiau skausmas nėra rodiklis. Sergant šia liga gali ir neskaudėti. Pasak mediko, krūties navikas gali būti gerokai išplitęs, tačiau pacientė nejaučia jokio skausmo.
Į konsultaciją atėjusi ne viena pacientė prisipažįsta savo krūtų neliečianti. Tačiau, pabrėžia dr. V. Čėsna, tai būtina daryti.
„Suprantu, kad nė vienas negimė mokėdamas ir suprasdamas, ką turime čiuopti ir kaip. Bet kiekvieną mėnesį čiuopiant krūtis pacientė supras, kai pajus kažką, ko prieš mėnesį nebuvo“, – teigia gydytojas.
Aptikti pakitimai, ramina medikas, nebūtinai reiškia vėžio diagnozę. Net apie 80 proc. atvejų paprastai aptinkamos cistos ir pan.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje sudarytos visos sąlygos tiek krūties vėžio diagnostikai, tiek ir gydymui.
Ligoninė turi du šiuolaikiškus mamografijos aparatus, gali daryti mamografijas su tomosinteze, branduolinį magnetinį rezonansą, naujausią aparatūrą atlikti echoskopijoms. Vieninteliai Baltijos šalyse gydo vakuminiu ekstraktoriumi.
Ligoninėje dirba būrys labai patyrusių intervencinių radiologų, kurie puikiai gali atlikti patikslintas biopsijas ir kt.
Ligoninės Radiologijos–diagnostikos skyriaus vedėja Rasa Pevcevičienė atkreipia dėmesį, kad praėjus trims–keturioms dienoms po mėnesinių namuose reikėtų profilaktiškai atlikti krūtų apčiuopos tyrimą.
Kažką apčiuopus, kreiptis į šeimos gydytoją, jis patars, ką toliau daryti.
Neretai moterys svarsto, kurį tyrimą rinktis – echoskopiją ar mamografiją. Pasak medikės, tiek ultragarsinis tyrimas, tiek mamografinis vienas kitą papildo.
Jaunesnėms moterims ji rekomenduoja pirmiausia atlikti ultragarsinį tyrimą, kadangi nėra jokios apšvitos. Kilus įtarimų, pacientė bus nukreipta atlikti ir mamografinį tyrimą.
„Moterys noriai tiriasi, kada jau pakankamai uždelsta liga. Tada supranta, kad reikalai rimti. Aš visoms linkiu ir rekomenduoju surasti laiko sau ir kuo anksčiau kreiptis į medikus“, – pataria R. Pevcevičienė.
