-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Užsienio ekspertų patarimai valdžiai.
Lietuva pakankamai sėkmingai atliko pirmuosius investicijų pritraukimo žingsnius ir pelnė užsienio ekspertų įvertinimą. Jie pataria imtis įvaizdžio gerinimo reikalų ir reklamuoti savo stipriausias savybes. Ankstesnės šalies įvaizdžio kampanijos patyrė visišką fiasko. Investicijų patarėjų komisijos nariai siūlo pamiršti emocijas ir remtis faktais.
Gegužės pabaigoje Seime penktą kartą rinkosi buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio įsteigta Investicijų patarėjų komisija, kurios tikslas – ieškoti būdų, kaip į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų. Prieš dvejus metus šios komisijos posėdis prasidėjo nuo abstrakčių idėjų, šį kartą diskutuota apie pasiektus rezultatus ir tai, kaip juos būtų galima pagerinti.
Nepaisant dažnai pasitaikančios kritikos ir skeptiškos nuomonės apie Vyriausybės pastangas pritraukti investuotojų, nepastebėti rezultatų neįmanoma. Neminint į Lietuvą investavusių bendrovių, per šiuos metus į šalį dar turėtų ateiti bent 10 įvairių sričių įmonių, kurios turėtų investuoti per 226 mln. litų, sukurti apie 1,3 tūkst. darbo vietų.
Metinėje tiesioginių investicijų apžvalgoje „FDI Global Outlook report 2011“ Lietuva įvardijama kaip šalis, sugebanti sėkmingai pritraukti investicijas. Pliusą už pastangas Vyriausybei deda ir vienas komisijos narių Petro Ustinovo fondo prezidentas Alexas Sozonoffas: „Seniai nedalyvaučiau komisijos posėdžiuose ir nešvaistyčiau savo laiko, jeigu matyčiau, kad Lietuvos Vyriausybės ketinimai yra tik tušti žodžiai.“
Panašu, kad šios komisijos veikla sulaukia daugiau politikų dėmesio. Pirmame Investicijų patarėjų komisijos posėdyje dalyvavo tik vienas Seimo narys, o paskutiniame buvo visų pagrindinių parlamento frakcijų atstovai ir kelių komitetų pirmininkai. Tai teikia vilties, kad sparčiau vyks ir reikalingi teisės aktai.
Esamiems ir potencialiems investuotojams rūpestį kelia tie patys dalykai kaip ir vietos verslui: darbo santykių reglamentavimas, biurokratinės kliūtys gaunant leidimus statyboms ar veiklai, priešiškai nusiteikusios kontrolės institucijos. Tai puikiai žino investicijų pritraukimą kuruojanti Ūkio ministerija, kur kas sunkiau tuo įtikinti už įstatymų projektus balsuojančius politikus.
Nepaisant to, Lietuvos Vyriausybei metas imtis tolesnių žingsnių siekiant pritraukti investicijas. Kaip teigė A. Sozonoffas, fundamentalūs investicinės aplinkos aspektai Lietuvoje yra sutvarkyti, todėl šaliai metas užsiimti aktyvesne rinkodara šioje srityje. „Nematau dalykų, kodėl Lietuva negalėtų užsiimti aktyvesne investicijų rinkodara. Taip, yra neišspręstų dalykų su mokesčiais, biurokratija, tačiau dėl to nevertėtų delsti reklamuotis“, – patarė jis.
Tiesa, tai nėra taip paprasta. Ankstesni valdžios bandymai reklamuoti šalį pasaulyje patyrė fiasko. Kaip taikliai pastebėjo komunikacijos agentūros „VRP | Hill&Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus, lengviausias kelias valdžios atstovui tapti visuomenės pajuokos objektu – pradėti kalbėti apie šalies įvaizdžio kūrimą.
Lietuva iki šiol neturi vientisos rinkodaros strategijos, o šalies viešinimas užsienyje remiasi pavienėmis Vyriausybės narių iniciatyvomis ir keliomis sėkmės istorijomis. Tikraisiais Lietuvos pranašumais galėtų tapti ne sentimentalūs faktai apie drąsią šalį ar romantiškąjį jos paveldą, o konkretūs faktai. Praktiškai visos į Lietuvą investavusios bendrovės teigia čia radusios daug gerų specialistų, aukštą gyventojų išsilavinimo lygį ir konkurencingą darbo jėgos kainą. Todėl talentai, švietimas ir darbuotojų kaina gali tapti tomis reklaminėmis žinutėmis, kurios iš tikrųjų sudirgintų investuotojų akis ir ausis.
Aišku, ir šią koncepciją galima greitai sukompromituoti pareiškus, kad Lietuva yra emigruojančių talentų šalis. Ir tai būtų tiesa. Tačiau tokį trūkumą galima paversti pranašumu – kviesti į Lietuvą dirbti specialistus iš aplinkinių šalių. Šiandien pakankamai akivaizdu, kad gana netolimoje ateityje šaliai teks susidurti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Jeigu, pavyzdžiui, šalyje būtų įsteigti dar keli dideli IT paslaugų centrai, geras šios srities specialistas taptų brangiai kainuojančia retenybe. Todėl investicijų pritraukimo strategija yra susijusi ir su atitinkamo skaičiaus specialistų pritraukimu. Norint pradėti kviesti į šalį specialistus iš kaimyninių šalių pirmiausia reikia keisti politikų požiūrį ir užsieniečių įdarbinimo tvarką. Todėl nors ekspertai ir siūlo pereiti nuo darbų prie žodžių, pranašumai, kuriais šiuo metu gali pasigirti Lietuva, nėra tvarūs ir gali greitai išnykti.
Todėl po žodžių neišvengiamai turės eiti atitinkami veiksmai, kuriais būtų siekiama išlaikyti esamus talentus ir, pasinaudojus palankiomis aplinkybėmis, pritraukti naujų. Kitu atveju tai, kuo Lietuva gali pasigirti šiandien, gali virsti tik tuščiais pažadais rytoj.
