-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip numesti svorio – amžinas klausimas artėjant vasarai. Kas geriau – palepinti save pyragaičiu ar sugraužti ne itin mėgstamą sveikuolišką morką? Į darbą važiuoti automobiliu ar visgi pėdinti kas keletą metrų pažvilgčiojant į žingsniamatį?Sutikite, pastarąjį mėnesį ne vienas apie tai pagalvojote. Tad šįkart panevėžiečių klausiame, ar jie yra laikęsi dietų ir ką gi daro, kad jaustųsi laimingi ir nepriaugtų nereikalingų kilogramų.
Laikytis dietos vis ruošiasi žmona, nors jai, mano akimis, to nereikia.
Ji turi posakį: „Jau nuo rytojaus viskas, laikysimės dietos. Grikiai, kefyras.“ Klausiu: „Laikysimės? Ar laikysiesi?“ Sako viena nesilaikysianti – tik abu.
Ir taip mes vis kažkaip ruošiamės nuo rytojaus (juokiasi).
Man išeina protarpiniai badavimai. Juk negaliu prisivalgęs lipti į sceną, vesti renginį ar koncertą, dirbti televizijoje ar vaidinti spektaklyje. Žmona dėl to pyksta, bet dabar jau priprato. Jei vakare ar dieną turiu eiti pas žiūrovus, valgau tik pusryčius. Rimčiau pavalgau jau po visko, dažniausiai – jau gerokai po vidurnakčio. Tada man viskas sukrenta kaip į tuščią šulinį.
Apie tai kalbėjau su dietologe ir ji sakė, kad čia jau protarpinis badavimas.
Aš – Jautis, jau toks Zodiako ženklas, kad užmigti alkanas negaliu. Tai nereiškia, kad prieš miegą prisipuntu tiek, kad negaliu kvėpuoti. Ne. Bet pavalgau. Bet dirbti pavalgęs nemoku. Net ir namuose būdamas pavalgau pusryčius, o kitą kartą – jau po darbo. Kai nieko neveikiu, valgau ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę.
Dėl nugaros daug plaukioju, tad jaučiu, kad švarkų rankovės trumpėja, į senatvę pečiai pradeda augti, bet – ne pilvas.
Gyvenime nesilaikiau jokių dietų, niekuomet nebuvo poreikio. Aš nemėgstu saldumynų ir miltinių patiekalų. Dažniausiai mano racioną sudaro žuvis ir mėsa, ypač vištiena bei kalakutiena, valgau daug vaisių ir daržovių. Nesveiko maisto tiesiog nenoriu – picą ar kitą greitąjį maistą valgyčiau tik kraštutiniu atveju, kai mirčiau iš bado.
Geriu labai daug vandens. Manęs tikriausiai jau niekas neįsivaizduoja be vandens buteliuko. Kolegės juokiasi, kad visuomet pasidėjusi butelį ant stalo. Vanduo man atstoja ir arbatą. Kava pasimėgauju, bet kitų skysčių, be vandens, man ir nereikia. Gal vandens gėrimas ir skatina greitą metabolizmą.
Manau, tam, kaip atrodau, turi įtakos ir judrus gyvenimo būdas. Daug sportuoju, kiekvieną rytą pradedu valandos mankšta. Net patyrusi rimtą kojos traumą nenustojau mankštintis.
Ir galbūt gelbsti prigimtinis pozityvumas, bandymas į gyvenimą žiūrėti paprasčiau ir lengviau. Nors gyvenimas išties nepašykštėjo išbandymų, sunkumų būta daug, bet nepraradau bendrystės su žmonėmis, aktyvios gyvensenos, tad dietos man ir nereikalingos.
Pusė mano gyvenimo ir buvo dietų laikymasis. Dietomis varžyti save pradėjau nuo 25-erių. Rezultatą pasiekiau 47-erių, kai pavyko atsikratyti 45-ių kilogramų. Ir štai greit bus ketveri metai, kai svoris nebeauga. Nepaisant to, kad gardžiuojuosi tortais, skanauju kavą, o tai – didžiausi bet kokių dietų priešai.
Grįždama į praeitį suvokiu, kad gerus 20 metų rinkdamasi sau dietas naudojausi kitų patarimais, kitų patirtimi. Labai ribojau save, daug ko atsisakydavau, laikydavausi valgymo režimų, vakarienes atidavinėjau priešams. Dar ir kažkokias liekninamąsias arbatas gėriau, tabletes rijau. Ir ką? Ir – nieko. Nukrisdavo kažkiek svorio, bet jis labai greitai ataugdavo.
Ir tuomet supratau, kad tai, kas tinka vienam, gali visai netikti kitam žmogui. Tai paskatino mane įsiklausyti ne į kitų, o į savo kūno poreikius. O vienas iš manųjų poreikių yra saldumynai. Jų atsisakiusi labai kentėdavau. Tad dabar, kaip jau sakiau, valgau tortą, bet atsipjaunu tik nedidelį jo gabalėlį. Žodžiu, gerokai sumažinau maisto porcijas, o valgau, galima sakyti, viską.
Išmokau nebūti šiukšliadėže. Taip vadinu tuos, kurie, visai nenorėdami, valgo, pavyzdžiui, vakarykštį maistą. Valgo nenorėdami, bet gailėdami išmesti, kas liko nuo vakar. Aš valgau, ko tuo metu noriu. Be to, ir vakarienių nebeatsisakau, valgau, kai esu alkana.
Dar vienas mano išmoktas dalykas, kad imdamasis laikytis dietos žmogus turi rasti sau ypač malonų užsiėmimą. Pabrėžiu – malonų, bet anaiptol ne varginamą, ne tokį, kuris teiktų kančių, taptų pernelyg įpareigojamu.
Man maloniu užsiėmimu tapo vaikščiojimas.
Oi, tikrai nesakyčiau, kad mano valgymo įpročiais reikėtų kitiems vadovautis, bet aš labai daug judu, sportuoju ir aktyviai gyvenu.
Vakare galiu ir pusę kilogramo torto suvalgyti, karbonadą sušveisti ir eiti miegoti. Sveriu apie 93 kilogramus, bet mano ūgis 1,93 m.
Tiesiog labai daug judu. Per dieną vedu ir penkias treniruotes, taigi, valgau daug mėsos, mėgstu ir saldumynus, netgi picą leidžiu sau suvalgyti. Svarbiausia rinktis kokybišką maistą ir jo bet kaip nemaišyti.
Dauguma trenerių turbūt sakytų, kad išlaikant tinkamą svorį svarbiausia yra maistas. Bet turi būti pusiausvyra.
O mūsų sportininkai prieš varžybas svorį sureguliuoja koreguodami angliavandenių kiekį, daugiau į mitybą įtraukdami baltymų, žinoma, reikia papildų, ir ne tik sportininkams.
Netgi virtas kiaušinis be trynio prieš miegą degina kalorijas. Ryte medžiagų apykaitą suaktyvina stiklinė šilto vandens.
Mano pagrindinė taisyklė – gyventi be streso, ilsėtis ir daug judėti.
Svarbiausia – savęs neprievartauti, reikia mėgautis gyvenimu. Jei šiandien nori saldžiai, galima save palepinti. O jei organizmas linkęs kaupti riebalus, reikia žiūrėti, ką gyvenime darei ne taip. Hormonų pusiausvyra priklauso nuo gyvenimo būdo: judėjimo, poilsio, streso, mitybos įpročių. Kai devynis mėnesius valgo bet ką ir prieš vasarą bando staigiai numesti, rezultatas – sugrįžę kilogramai, kartais ir net gerokai daugiau, nei pavyko numesti.
Reikia mėgautis gyvenimu, sportuoti ir viskas bus gerai!
Taip, esu laikiusis dietų – ir ne kartą. Viena tokių – japoniška dieta, kai viskas, ką turi valgyti, yra normuota, suskaičiuota miligramų tikslumu. Svarbiausia joje nieko nekeisti ir nefantazuoti, o laikytis griežtai nustatytų normų – tą dieną valgyti tai, kas nurodyta.
Svoris krito žaibiškai – per savaitę pavyko numesti bemaž 3 kilogramus. Bet dieta buvo veiksminga tik tam kartui, o vėliau svoris sugrįžo.
Prieš aštuonerius metus ryžausi dalyvauti projekte „Geležiniai žmonės“. Iš visos Lietuvos surinkti žmonės varžėsi, kas numes daugiausia svorio per 2,5 mėnesio.
Susiradau trenerį, kartu susidėliojome mitybos planą, aktyviai sportavau bent 4 kartus per savaitę.
Tąkart man pavyko numesti dvylika kilogramų ir laimėti pirmąją vietą.
Kadangi mano kūnas sportiškas, iš karto po šio projekto sulaukiau pasiūlymo dalyvauti fitneso varžybose, bet atsisakiau.
Džiugu, kad po projekto kilogramai taip ir nebesugrįžo.
Įsitikinau, kad tos išreklamuotos dietos nėra veiksmingos – gal suveiks tik tą kartą. Po projekto pati pradėjau daugiau domėtis tuo, ką dedu į burną. Įprotis sportuoti išliko, kasdien mėgstu daug vaikščioti pėsčiomis, bet supratau, kad svoris daugiausia priklauso nuo to, ką valgai.
Iš patirties sakau, kad norint numesti svorio visų pirma reikia sureguliuoti mitybą – atsisakyti cukraus, miltų, bulvių. Iki šiol valgau kas keturias valandas tris kartus per dieną, po to darau šešiolikos valandų pertrauką.
Mano pagrindinis maistas – daržovės. Atsisakiau kiaulienos, valgau liesą mėsą – vištieną, kalakutieną, taip pat žuvį. Daržovių visiškai neriboju – šalia mėsos jos gali būti ir šviežios, ir šaldytos. Nebevalgau ryžių, nes juose daug nereikalingo krakmolo.
Be to, vartoju daug skysčių – per dieną išgeriu bent 1,5–2 litrus vandens. Jo negeriu prieš ir po valgymo – tą reikia daryti bent valandą iki valgymo ir po jo. Kavos neatsisakiau, ją labai mėgstu. Visiškai neužkandžiauju. Tik vieną savaitgalio dieną leidžiu sau suvalgyti tai, ko tikrai noriu – ar kokį saldumyną, ar gruzdintų bulvyčių.
Man šis būdas palaikyti svorį labai veiksmingas, pasisvėrus ryte svarstyklės rodo bent puse kilogramo mažiau. Be to, labai gerai jaučiuosi, nes organizmas tiesiog priprato prie tokio režimo.
