-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Širdį piešiame kaip dvi apvalias formas, susijungiančias apačioje, nors ši figūra visiškai skiriasi nuo tikrosios širdies, esančios mūsų krūtinėje, vaizdo.
Taigi, kas sugalvojo taip pavaizduoti širdį?
Gebenės lapo forma panaši į širdelės.
Mokslininkai mano, kad širdies simbolis ir jos ryšys su meile atsirado dar senovės Graikijos laikais. Seniausias širdies vaizdas datuojamas XIII mūsų eros amžiumi.
Spėjama, kad figūra sukurta remiantis senovės graikų filosofo Aristotelio sukurtu aprašymu. Jis gyveno IV amžiuje prieš Kristų ir nežinojo tikslios žmogaus širdies formos. Tačiau čia reikėtų patikslinti, kad „gal“ nežinojo.
Kita versija byloja, kad meilės simbolis vaizduoja ne žmogaus širdį, o gebenės lapą.
Graikų mitologijoje šis augalas yra Dioniso, vyndarystės ir aistros dievo, ženklas.
Senovės Graikijoje gebenės simbolis iš tiesų buvo dažnai naudojamas, taip pat ir viešnamiams žymėti.
Dabartinės Libijos pakrantėje kadaise augo keistas augalas, vadintas silfiu. Dabar manoma, kad tai buvo salierinių šeimos augalas, tačiau niekas tiksliai nežino, koks.
Romėnai juo skanindavo maistą, bet silfis dažnai buvo naudojamas kaip priemonė nuo nėštumo ir netgi skatinanti persileidimus bei esant virškinimo sutrikimams, gyvatės ir skorpiono įkandimams, tiesiosios žarnos prolapsui. Legenda bylojo, kad tai šviesos dievo Apolono dovana, todėl augalo lapų kaina buvo tokia pati kaip sidabro denaro.
Antikos laikų moneta su augalo silfio atvaizdu.
Apie silfį (Silphium) rašė dar senovės egiptiečiai, šiam augalui paskyrę atskirą hieroglifą.
Šis augalas turėjo aukso spalvos lapus ir ilgas juodas šaknis. Silfio vaisiai (skeltavaisiai) ir galbūt net sėklos buvo širdelės formos. Tiksliau, širdelė yra silfio vaisiaus formos – tais laikais šio simbolio apskritai nebuvo. Spėjama, kad silfis ir tapo meilės simbolio įkvėpimu. Kodėl? Nes šis augalas buvo naudojamas kaip afrodiziakas. Apie tai rašoma ne viename antikos kūrinyje.
Gali būti, jog tai tik graži legenda – silfių nebėra. Tiesą sakant, net nežinia, ar buvo. Duomenų per mažai, kad galima tiksliai pasakyti, koks tai augalas.
Tikriausiai žinote, kad kai dvi gulbės plaukia viena prie kitos, jų galvos sudaro širdies simbolį. Tai taip pat viena iš romantiškos emblemos išvaizdos versijų. Ši prielaida skamba dar labiau tikėtinai prisiminus, kad gulbės yra vienos iš retų gyvūnų, kurie lieka su savo partneriu visą gyvenimą. Galbūt todėl šiems ištikimiems vienas kitam paukščiams susilietus galvomis susiformavusi figūra tapo meilės ir atsidavimo simboliu.
Ir galiausiai yra nuomonė, kad širdies simbolis yra moters sėdmenų vaizdas. Taip, taip… Antikos laikais žmonės moterišką grožį siejo su iš nugaros matomais išlinkimais. Ši versija taip pat turi teisę egzistuoti.
Mokslininkus nustebino išryškėjęs širdies vainikinės kraujotakos vaizdas.
Visur paplitęs meilės simbolis, regis, visiškai nepanašus į žmogaus organą. Iš tikrųjų krūtinėje plakantis motoriukas yra kriaušės formos – visiškai jokios romantikos.
Tačiau šeštajame dešimtmetyje mokslininkams pavyko rasti pastebimų panašumų tarp nupieštos širdies ir tikro organo.
Eksperimentuodami į didžiausią mirusio žmogaus arterinę kraujagyslę (aortą) mokslininkai suleido skysto plastiko, kad susidarytų vaizdą apie vainikinę kraujotaką.
Gautos nuotraukos tyrėjus suglumino. Jose matomos dešinės ir kairės vainikinių kamienų vizualizacijos, kuriose tikrai galima įžvelgti meilės simbolį.
Taigi gali būti, kad senovėje Aristotelis ar jo mokiniai taip pat atliko eksperimentus, panašius į šiuolaikinius.
Tik vietoj plastiko į žmonių organą jie galėjo įterpti kitų medžiagų, pavyzdžiui, gipso. Kas dabar žino?
Tačiau nesvarbu, kuri versija patiko jums – mus supantis pasaulis yra nuostabus, ir tikrai vertas dar vieno širdutės formos „labai patinka“.
