-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kuo geriau dažymui paruošite fasado paviršių, tuo ilgiau jis džiugins akį, bus lygus, atrodys estetiškai, saugos sienas nuo neigiamo atmosferos poveikio. Geriausia dažyti lygų, sausą, tankų, vienodai sugeriantį paviršių. Ar jūsų namo sienos tokios, galima sužinoti paprastai: prilipinkite prie jų didelį gabalą permatomos lipnios juostos ir, luktelėję kokią minutę, atplėškite. Jeigu kartu su juosta neatitrūko paviršiaus dalelių, vadinasi, jį galima gruntuoti ir dažyti. Jeigu ant juostos matyti prilipusių dalelių, teks padirbėti papildomai.
Jei namo sienos anksčiau buvo dažytos, visus suskeldėjusius, trupančius senus dažus reikia pašalinti metaliniu šepečiu. Jei tokie defektai apima didelį plotą, tikslingiau nuvalyti dažų sluoksnį nuo viso fasado paviršiaus. Tai galima daryti mechaniškai (metaliniu šepečiu ar smėlio srove) arba cheminiu būdu (įvairiais tirpikliais). Mechaninis būdas greitesnis, bet šiek tiek pažeidžia paviršiaus struktūrą. To galima išvengti pasirinkus cheminį valymą, tačiau šis užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau.
Nuplaukite dulkes ir nešvarumus. Jeigu fasadas pažeistas pelėsio, kerpių ar grybelio, apdorokite sugadintas vietas specialiu fungicidiniu preparatu, po to perplaukite vandeniu.
Labai svarbu kruopščiai padengti dažymui ruošiamą paviršių gruntu, mat jis įsiskverbia į paviršių, taip jį sutvirtindamas, pagerina sukibimą su dažais ir sumažina jų įgėrimą – taigi ir sąnaudas. Čia tikrai neverta taupyti. Patikimiausia dengti dviem sluoksniais, paliekant kiekvieną jų visiškai išdžiūti – mažų mažiausia 6 valandas.
Gruntuotos sienos sugeria mažiau vandens iš išorės, tačiau nekliudo išsiskirti garams iš vidaus. Šitaip mažėja sienų drėgnumas, tikimybė dėl to atšokti ir nuo temperatūrų kaitos sutrūkinėti dažams, atsirasti pelėsiui. Taip apdorotas sienas lengviau padengti dažais, nes jie pasiskirsto tolygiau, todėl jų reikia mažiau.
Po pirmojo grunto sluoksnio pats metas užtaisyti visus nelygumus ir įtrūkius. Gruntas pagerina glaisto kibimą prie paviršiaus, apsaugo jį nuo trupėjimo. Jeigu glaistyti reikia keliais sluoksniais, nepakenks prieš kiekvieną dengimą sutepti reikiamą vietą gruntu ir palikti jį išdžiūti.
Jei mediena turi puvinių, išpjaukite juos ir pakeiskite naujais intarpais. Nelygumus užglaistykite medienai skirtu produktu, nušlifuokite taisytas vietas ir jas taip pat nugruntuokite.
Kokį gruntą naudoti priklauso nuo lauko sienų paviršiaus.
– Ruošdami dažymui medinį fasadą, kruopščiai padenkite visą paviršių antiseptiniu gruntu, šitaip užkirsdami kelią pelėsiui, mėliui, puvimui ir graužikams. Sakingas ir šakotas vietas nepakenks padengti specialiu blokuojančiu gruntu.
– Tinkuotoms sienoms geriausia pasirinkti giluminį gruntą, kuris sustiprina porėtus paviršius, suvienodina jų įgeriamąsias savybes, sumažina dažų sąnaudas. Jei tinkas visiškai šviežias, geriausia jį, prieš pradedant ruošti dažymui, palikti subręsti mažiausiai 30 dienų.
– Betoniniams, lygiems, nesugeriantiems paviršiams geriausia naudoti kontaktinį gruntą, pagerinantį sukibimą su dažais.
– Smarkiai porėtiems, emulsiniais, kalkiniais ar kreidiniais dažais, silpnu glaistu dengtiems paviršiams geriausia pasirinkti specializuotą skvarbųjį gruntą, kuris įsigeria ypač giliai ir gali surišti problemines, trapias vietas.
– Metalines detales padenkite antikoroziniu gruntu.
Žinomi gamintojai paprastai siūlo visus apdailai reikalingus papildomus produktus, kurių savybės jau suderintos su dažų savybėmis. Prisiminkite vieną patikimą taisyklę: jei renkatės lateksinius dažus, glaistas taip pat turėtų būti lateksinis, jeigu akrilinius – glaistas irgi turėtų būti tos pačios rūšies. Toks derinys garantuoja kokybiškesnį sienos padengimą ir ilgesnį dažų gyvenimą.
Fasadinių dažų pagrindinė paskirtis – apsaugoti pastato išorę nuo kritulių poveikio. Jie turi būti hidrofobiški, atsparūs mechaniniams ir cheminiams pažeidimams, ir, jeigu tai aukštos kokybės produktas, neleisti veistis mikroorganizmams. Blizgūs dažai geriau atstumia nešvarumus, o ant tamsesnių atspalvių mažiau matyti dulkės.
Visi dažai gaminami iš trijų sudedamųjų dalių:
– rišiklis užtikrina sukibimą su jais dengiamu paviršiumi ir jų plėvelės formavimąsi;
– pigmentas atsako už spalvą;
– skiediklis – už tirštumą (paprastai tai vanduo arba vaitspiritas).
Organiniuose (akriliniuose, alkidiniuose ir lateksiniuose) dažuose rišamoji medžiaga yra polimeras, gaunamas iš naftos produktų ar augalinių aliejų, neorganiniuose – dažniausiai kalkės, cementas ar skystas stiklas (silikatas). Tarp tokių dažų populiarūs silikoniniai ir silikatiniai, nes jie neformuoja plėvelės ant dengiamojo paviršiaus, kaip kad organiniai. Jie susigeria į pagrindą, šitaip leisdami fasadui kvėpuoti, todėl labai dažnai naudojami silpno tinkavimo (kai cemento kiekis tinke mažesnis nei 20 proc.), kreidiniams paviršiams dažyti.
Naujus medinius namų fasadus galima padengti keliais atspalvį suteikiančio antiseptiko sluoksniais ir iš viso nedažyti. Yra permatomų antiseptikų, išryškinančių medienos tekstūrą, ir nepermatomų, uždengiančių raštą, bet paliekančių struktūrą. Tereikia prisiminti, kad kuo skaidresnė danga, tuo mažiau ji apsaugo pagrindą nuo UV spindulių. Jei vis dėlto nutarėte dažyti, galima rinktis akrilinius, lateksinius arba alkidinius dažus. Svarbu, kad jie būtų elastingi ir laidūs vandens garams, mat medis yra gyvas ir visuomet truputį vaikšto, keičiantis drėgmės santykiui.
Renkantis dažus betoniniam fasadui, svarbu atkreipti dėmesį į jų pH reikšmę, kuri turi būti didesnė nei betono, antraip dažai ištrauks iš betono druskas, o tai gali pagreitinti metalinės armatūros irimą ir spalvos blukimą. Betoninėms sienoms rekomenduojama rinktis druskoms atsparius vandeniu arba organiniais skiedikliais skiedžiamus akrilinius dažus su silikatiniais priedais.
Jeigu namo sienos apšiltintos akmens vata, joms skirti dažai turėtų pasižymėti geru laidumu vandens garams (difuzija). Paprastai tokiu atveju pasirenkami mineraliniai dažai. Polistireniniu putplasčiu apšiltintiems fasadams galima rinktis ir silpniau garams laidžius akrilinius dažus.
Shutterstock nuotr.
Jeigu fasadas jau buvo dažytas, geriausia, kad naujų ir senų dažų pagrindas būtų suderintas: akrilinis su akriliniu, lateksinis su lateksiniu, alkidinis su alkidiniu, aliejinis su aliejiniu. Tai pagerina
sluoksnių tarpusavio sukibimą, tolygesnį padengimą ir pailgina tarnavimo laiką.
Patrinkite senus dažus švitriniu popieriumi, pakrapštykite mentele:
– vandeniu skiedžiami dažai (akriliniai ar lateksiniai) pasiliks ant abrazyvo;
– aliejiniai ar alkidiniai – nubyrės krestelėjus;
– lateksinių dažų plėvelė elastinga, o gabaliuką sudeginus, pasklinda degančios plastmasės kvapas. Šie dažai nuo amžiaus skeldėja išilgai dengimo krypties;
– aliejiniai dažai skeldėja tinkleliu – išilgai ir skersai dažymo krypties. Jie neįsigeria į paviršių, taigi juos galima valyti mentele;
– neorganiniai dažai trupa dulkėmis, organiniai atsiknoja gabalais.
Apskaičiavę sienų plotą (be langų ir durų), padauginkite jį iš išeigos vidurkio vienam litrui. Šis skaičius paprastai būna ant pakuotės ir parodo, kokį plotą galima padengti vienu litru dažų, dengiant vienu sluoksniu. Kadangi sluoksniai bus keli, padauginkite gautą skaičių iš sluoksnių kiekio ir pridėkite 10 proc. atsargai. Gautas skaičius rodys, kiek litrų dažų prireiks namo fasadui.
Dažant anksčiau dažytus paviršius, reikėtų laikytis trijų taisyklių:
1. Būtina kruopščiai pašalinti visus pažeistus ir trupančius fragmentus, nuplauti ir nusausinti paviršių.
2. Organinius dažus galima tepti ant neorganinių, bet negalima to daryti atvirkščiai – neorganinių tepti ant organinių.
3. Naujuosius dažus rekomenduojama pasirinkti sodresnio atspalvio nei buvo senieji, o juos dengti ne mažiau kaip 2–3 sluoksniais.
Stanislava Karčiauskienė. Anetos Vaitkienės nuotr.
Dirbu dažytoja jau septynerius metus. Darbo yra visada, nes turiu gerą reputaciją, mane rekomenduoja „iš lūpų į lūpas“. Mėgstu savo darbą: apima labai geras jausmas, kai senas, kreivas, sutrūkęs paviršius tampa lygus, atsinaujina, o visas pastatas išgražėja.
Neretai tenka ne tik nudažyti, bet ir paruošti sienas – jas nugruntuoti, užtaisyti nelygumus, nutinkuoti, nuglaistyti… Dažniausiai tai tinkuojamieji fasadai, bet pasitaiko ir medinių.
Užsakovai linkę pasirinkti arba brangius silikoninius (dėl jų puikios kokybės), arba akrilinius bei lateksinius (dėl jų pigumo) dažus. Pati rekomenduočiau silikoninius: medžiagoms išties geriau netaupyti. Visada siūlau įsigyti kuo kokybiškesnes, ne tik tokios pačios sudėties, bet ir to paties gamintojo: rimtos įmonės siūlo specialiai suderintas produktų serijas, kurios, naudojant jas kartu, užtikrina geriausią rezultatą.
Jeigu fasadas jau paruoštas, dažymas trunka maždaug po dieną kiekvienam šimtui kvadratinių metrų sienos ploto – jei dirbu viena ir dengiu paviršių dviem sluoksniais. Dideliemss plotams paprastai renkuosi volelį, kurio šerelius visada pritaikau pagal paviršiaus lygumą, o sunkiai prieinamas vietas apdailinu teptuku.
Anetos Vaitkienės nuotr.
Visus fasado elementus, kurių nenorite dažyti, nuimkite; ko negalite nuimti – uždenkite, kad neišsiteptų.
Pasidomėkite oro prognoze. Venkite pradėti darbus, jei ateina šalčiai, kaitra, vėtra ar lijundra. Jei bus pernelyg karšta ir vėjuota, iš dažų per greitai išgaruos jų sudėtyje esantis vanduo ir nesusiformuos pakankamai tvirta danga. Pasirinkite vidutinės temperatūros, sausas, debesuotas vasaros dienas. Geriausia, kai dažomas ir džiūnantis paviršius negauna tiesioginių saulės spindulių. Optimaliausia temperatūra 15–28 °C (šilumos), o santykinė oro drėgmė – ne didesnė nei 80 procentų.
Nerekomenduojama dažyti vakare, nes naktį iškritusi rasa pavers blizgų paviršių matiniu.
Dažyti fasadus galima purkštuvu, voleliu ir teptuku. Volelio šerelių ilgį pasirinkite pagal paviršiaus struktūrą – kuo jis lygesnis, tuo trumpesnių šerelių reikia. Teptuką naudokite sunkiausiai prieinamoms vietoms ir kraštams, o volelį ar purkštuvą – likusiam plotui.
Pradėkite dažyti nuo viršaus, nuo stogo kraigo. Medinius fasadus denkite medienos pluošto kryptimi (ypač kruopščiai padenkite lentų galus, jie sugeria daugiausia drėgmės), tinkuotus ir betoninius – pramaišiui: vertikaliai, horizontaliai ir įstrižai, persidengiančiomis juostomis, nepalikdami įpusėto sluoksnio. Jeigu naudosite purkštuvą, pasirūpinkite, kad dažai nebūtų per tiršti. Paprastai reikiamas tirštumas nurodomas purkštuvo instrukcijoje.
Stenkitės, kad sluoksniai nebūtų per stori – geriau laikosi du ploni nei vienas storas. Jei prireiks pertraukos, pabaikite dengti vieną dažų sluoksnį ir tik tada sustokite. Prieš antrą sluoksnį leiskite pradžiūti pirmajam – palaukite tiek, kiek gamintojas rekomenduoja (nurodymus rasite ant pakuotės). Per pertrauką teptuką ir volelį galima sandariai uždengti polietilenu, tada dažai ant jų neuždžius.
Darius Baronas. Anetos Vaitkienės nuotr.
Renkantis dažus, be abejo, norisi pataupyti, bet verta pagalvoti apie ateitį, bent 10–15 metų perspektyvą. Ekonominės klasės fasadų dažai, kurių apstu remonto prekių parduotuvėse, atrodytų pakankamai geri ir įperkami, tačiau jų gyvavimo laikas trumpas – 3–5 m. Kasmet jie vis labiau bluks, mat jų pigmentas pagamintas cheminiu būdu, paprasčiausiai sintezuotas. Jis nėra patvarus, greit suskyla. Dengti sienas teks 2–3 sluoksniais, nes rišikliui, kuris naudojamas gaminant tokius dažus, taip pat bus pataupyta. Gali atsitikti net taip, kad po žiemos fasadas nupliks – dažai tiesiog nusiplaus po pūgų ir liūčių. Taigi rizikuojate sumokėti gerokai daugiau (gal net dvigubai), nei planavote iš pradžių. O kur dar išlaidos darbininkams, pastoliams, kartotiniam dažymui… Ar Jums tikrai negaila savo nervų ir laiko?
Žinoma, kokybiški dažai kainuoja brangiau. Atsižvelgiant į pasirinkimą, galite išleisti 40–150 proc. brangiau nei ekonominės klasės dažams. Tačiau kuo kokybiškesnis produktas, tuo daugiau jų gamintojas investuoja sudedamosioms dalims – ir rišikliui, ir pigmentui. Pastarieji gaminami iš natūralių dažančiųjų medžiagų, o kokybiškas rišiklis suteikia tokio skalsumo, kad fasadui kartais pakanka ir vieno sluoksnio, nes dažai kur kas lygiau liejasi, geriau dengia. Net gruntuoti paviršų prieš dažymą prireikia ne visada. Spalvos bluks žymiai lėčiau – ne procentais, o kartais.
Anetos Vaitkienės nuotr.
Be to, patikimas gamintojas suteikia kur kas ilgesnę dažų gyvavimo garantiją. Tarkim, visame pasaulyje vienais iš geriausių pripažintiems „Sherwin Williams“ produktams gamintojas suteikia garantiją… visam gyvenimui. Taigi paskaičiuokite patys – gali būti, kad sutaupysite iš tiesų ten, kur visai nesitikėjote.
Anetos Vaitkienės nuotr.
Negaliu rekomenduoti dažų tam tikriems fasadams tik pagal dažų tipą. Visada reikia atkreipti dėmesį ir į gamintoją, ir jo garantuojamą kokybę. O tuomet jau kokius dažus – akrilinius, lateksinius, ar silikoninius – pirksite, priklausys nuo jūsų norų. Bet žinokite, kad jeigu fasadas jau buvo dažytas, skiedikliu skiedžiamas dažais galima dengti vandeniu skiedžiamais dažais apdailintą paviršų, o atvirkščiai – ne.
