-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors bedarbių skaičius Lietuvoje perkopė 300 tūkst., kai kuriose srityse aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta. Jeigu jūs – aviacijos mechanikas, esate geidžiamas darbuotojas.
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) duomenimis, šiuo metu šalyje atsirastų darbo 134 aviacijos inžinieriams. Tačiau dvi juos ruošiančios aukštosios mokyklos – VGTU Gustaičio aviacijos institutas ir KTU Mechanikos fakultetas – per metus išleidžia vos kelias dešimtis absolventų, kuriuos lėktuvų technine priežiūra užsiimančios bendrovės vis tiek laiko tik žaliais specialistais.
Kovo pradžioje viename šalies dienraštyje pasirodė oro transporto įmonės DOT LT darbo skelbimas – bendrovė ieškojo lėktuvų inžinieriaus. Kaip teigė DOT LT generalinis direktorius Evaldas Petkus, per kelias savaites siūlomu darbu susidomėjo keli specialistai. Susitikus ir pasikalbėjus su jais, buvo nuspręsta pasirinkti vyresnius žmones, turėjusius reikalingus sertifikatus ir patirties prižiūrint vienokio ar kitokio tipo lėktuvus. Apie universitetų absolventus E. Petkus atsiliepė ne itin palankiai – jiems trūksta ne tik praktinių įgūdžių, bet ir anglų kalbos žinių bei ES šalyse pripažįstamų aviacijos mechaniko sertifikatų. „Buvome pasikvietę ir bendravome su visa ketvirto kurso studentų grupe, bet iš septynių atėjusių žmonių darbo pasiūlyti negalėjome nė vienam. Nors visi jie ruošėsi ginti baigiamuosius darbus, kad gautų aukštojo mokslo diplomą, tačiau sunkiai galėjo atskirti pagrindines lėktuvo dalis ir pasakyti, kam jos skirtos. Tai apie kokį parengimo lygį galime kalbėti?“ – retoriškai klausė E. Petkus.
Vis dėlto KTU Mechanikos fakulteto dekanas Algimantas Fedaravičius su šiais priekaištais nesutiko ir teigė, kad jo vadovaujamoje mokymo įstaigoje studentai turi galimybių įgyti praktinių įgūdžių. „Nėra taip, kad studentai apskritai nebūtų matę technikos – bendradarbiaujame su Kauno aviacijos sporto klubu, į kurį siunčiame studentus atlikti praktiką. Kita vertus, mes ruošiame specialistus skraidymo aparatams kurti ir projektuoti, o šioje srityje jie tikrai gerai paruošiami“, – kalbėjo A. Fedaravičius.
Tiesa, Mechanikos fakultetas anksčiau turėjo Europos aviacijos saugos agentūros patvirtintą neuniversitetinio paruošimo licenciją, pagal kurią galėjo rengti aviacijos mechanikus ir suteikti jiems kvalifikaciją, leidžiančią dirbti su atitinkamu lėktuvo modeliu. Tačiau praėjusiais metais atlikus auditą ir radus trūkumų, ši veikla buvo sustabdyta. Beje, suteikti reikiamos licencijos prižiūrėti lėktuvus šiuo metu negali ir Antano Gustaičio aviacijos institutas. Kaip patvirtino CAA Orlaivių skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Šimkus, nei KTU, nei VGTU neturi leidimo išduoti aviacijos inžinieriaus licencijų pagal Europos Komisijos reglamento „Dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo“ 66 dalį, nes įstaigų sertifikatai sustabdyti. Todėl šių aukštųjų mokyklų absolventams reikia laikyti papildomus egzaminus, baigti reikiamo orlaivio tipo teorijos ir praktikos mokymus ir įrodyti techninės priežiūros patirtį. Praėjusiais metais CAA išdavė ar papildė 81 tokio tipo licenciją.
Pasak A. Fedaravičiaus, atliekant auditą rastus materialinės bazės trūkumus ketinama pašalinti iki rudens ir vėl atnaujinti šią veiklą bei universiteto absolventams pradėti teikti sertifikatus. Kita vertus, net ir gerai sudarytos specialistų ruošimo programos nepadės, jeigu neatsiras norinčių mokytis. A. Fedaravičius pastebi, kad Lietuvoje jau gerą dešimtmetį neblėsta socialinių mokslų – teisės ir ekonomikos – populiarumas, o techninės specialybės yra nustumtos į šoną.
Aviacijos mechanikas – gerai apmokama profesija. Šių specialistų uždarbis, palyginti su vidutiniu atlyginimu, siekiančiu apie 2 tūkst. litų, atrodo gana įspūdingai. „Mes siūlome 5–6 tūkst. litų atlygį už dviejų savaičių darbą“, – teigė E. Petkus ir pridūrė, kad norintieji užsidirbti daugiau dirba ir tris ar keturias savaites per mėnesį. Be to, gerai mokant užsienio kalbą, mechaniko darbą nesunkiai galima rasti Vakarų šalyse ir uždirbti 2–3 kartus daugiau nei Lietuvoje.
DOT LT šiuo metu turi 18 mechanikų komandą, kuri lėktuvų techninės priežiūros paslaugas teikia užsienio šalyse ir dažniausiai darbuojasi Danijoje bei Norvegijoje, taip pat turi planų ateityje vykti dirbti į Afrikos žemyną ir Indiją. Kaip tvirtino E. Petkus, įmonėje aviacijos mechanikų darbas pakankamai savarankiškas: nuvykęs į oro bazę, lėktuvo mechanikas gauna 48 valandas, per kurias, susitaręs su pilotais, turi atlikti techninį orlaivio aptarnavimą, užsakyti trūkstamas dalis, parengti reikiamus dokumentus. DOT LT galvotų apie tolesnę plėtrą, nes pasaulyje darbo lėktuvų mechanikams netrūksta, tačiau koją kol kas kiša kvalifikuotų specialistų trūkumas. „Mums nereikia teoretikų su universitetiniu išsilavinimu – reikia inžinierių, parengtų pagal Europos reglamentą. Lėktuvų mechanikui reikia turėti licenciją, mokėti anglų kalbą ir sugebėti organizuoti savo darbą“, – reikalavimus vardijo E. Petkus.
