-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Susitelkę panevėžiečiai ne tik padėjo išvalyti sudegusias dirbtuves. Stimulu į jas sugrįžti A. Širkai tapo net ir visai nepažįstamų žmonių paaukota finansinė parama.
Raktininkas prisipažįsta po gaisro buvo nuleidęs rankas, tačiau matydamas tokį žmonių gerumą, atsigauna ir, kai tik leis sveikata, planuoja vėl panevėžiečiams gaminti raktus.
Lapkričio 25-osios vakare Respublikos gatvėje A. Širkos raktų dirbtuvėse kilęs gaisras ne tik suniokojo jo turtą. Ir pačiam raktininkui prireikė medikų pagalbos. Alvydas patyrė antrojo laipsnio nudegimus – apdegė rankas ir veidą.
A. Širką vis dar kamuoja ne tik fiziniai nudegimai, bet ir patirto streso pasekmės – kankina nemiga.
Didžiulį šoką raktininkui teko išgyventi, kai, anot jo, per penkias minutes supleškėjo tai, ką kūrė kone 35-erius metus. Tačiau žmonių parodytas gerumas pamažu gydo žaizdas.
„Vakar buvo pirma diena, kai net nusijuokiau“, – prisipažįsta Alvydas.
Susiorganizavę jauni žmonės po gaisro per dvi dienas iškraustė jo dirbtuves. Tą padaryti vienam ir dar tokios būklės būtų buvę sudėtinga.
„Labai daug žmonių padeda ir morališkai, ir finansiškai. Nuoširdžiai dėkoju visiems“, – net graudinasi A. Širka.
Jo draugams paskelbus Alvydo banko sąskaitą paramai pervesti, raktininkas pasakoja matantis, kad pinigus aukoja ir visiškai nepažįstami žmonės.
„Kurią dieną nueinu į vaistinę. Man senjorė 10 eurų duoda, sako, jums gi nelaimė. Man taip širdį suspaudė, kad net ašaros pradėjo byrėti. Sakau: nereikia, aš gyvas. O man: tu – labai geras žmogus, visada taisydavai, tau dabar reikia. Gal ji iš paskutiniųjų tuos eurus atidėjo ir dabar man paaukojo. Tokie dalykai širdy liks visam gyvenimui“, – pasakodamas ašarą braukia raktininkas.
Antrojo laipsnio nudegimus patyrusį Alvydą Širką kamuoja žaizdos, bet širdį glosto iki ašarų jaudinanti panevėžiečių atjauta. G. KARTANO nuotr.
A. Širkos žiniomis, gaisras kilo dėl elektros instaliacijos, o smulkmenų, kur konkrečiai ir kaip, sako nežinantis. Ugnį dirbtuvėse pamatė būdamas kieme, kai tvarkė automobilį. Ugniagesius spėjo iškviesti kiti.
„Kiek raudojau, kad sudegiau, dabar raudu iš džiaugsmo, kad tiek gerų žmonių yra“, – sako A. Širka.
Pasak jo, jei ne pažįstamų, giminių, net ir visai nepažįstamų žmonių palaikymas, ne jų skambučiai, žinutės su klausimais apie sveikatą, pasiūlyta pagalba, tikriausiai net nebegalvotų apie verslo atnaujinimą.
„Jei žmonės taip manimi rūpinasi, reikia nenuleisti rankų“, – įsipareigojęs jaučiasi raktininkas.
Nors ugnis sunaikino turtą, pats irgi apdegė, svarbiausia, anot Alvydo, jog neliko neįgalus. Net medikai stebėjosi, kad apdegus veidą, visiškai nenukentėjo akys.
„Matyt, Dievas jas tuo metu uždengė“, – sako A. Širka.
„Kiek raudojau, kad sudegiau, dabar raudu iš džiaugsmo, kad tiek gerų žmonių yra.“
A. Širka
Visas po gaisro likęs A. Širkos turtas perneštas į patalpas to paties pastato rūsyje.
„Bandysiu čia laikinai prisiglausti. Kol kas nenorėčiau apleisti raktų“, – atsistoti ant kojų nusiteikęs Alvydas.
Per gaisrą nukentėjo pagrindiniai įrenginiai, raktų ruošiniai. Vertingiausios buvo elektroninės staklės. Pasak jo, vienos sudegė, kitos neveikia, jas teks taisyti. Raktų ruošinių Alvydui atsiuntė giminaičiai, taip pat dirbantys su raktais.
Ar suaukotų pinigų užteks įsigyti naujiems įrenginiams, A. Širka dar neskaičiavo.
„Bent jau dabar atsidaryti, kai baigsis mano nedarbingumas, užteks“, – tikisi liepsnas išgyvenęs meistras.
Sudegė ir kone visą gyvenimą jo kauptos kolekcijos – raktų pakabučių, senovinių spynų. A. Širkos teigimu, finansiškai kolekcijos nebuvo vertingos, bet labai mielos širdžiai. Dalis daiktų tiesiog išsilydė nuo karščio.
„Vos pats sveiką kailį išnešiau. Bandžiau dar griebti dokumentus ir tuo metu sprogęs stiklo paketas mane apdegino. Taip ir išlėkiau“, – siaubingą vakarą prisimena raktininkas.
Vėliau gaisravietėje dar aptikęs keletą spynų.
P. ŽIDONIO nuotr.
Pagalbą A. Širkai organizuoti ėmęsis panevėžietis Mantas Vasys pasakoja, kad raktininkas, kaip ir jis pats, yra ilgametis Veiklių žmonių draugijos narys.
„Jis – veiklus žmogus, pats labai daug gero padaręs žmonėms, dalyvaudavęs renginiuose, kur padedama netekusiems vilties ir nerandantiems prasmės gyvenime“, – teigė M. Vasys.
Raktininkas ir jam yra pagelbėjęs, pagaminęs raktus.
Pasak panevėžiečio, mintis pagelbėti nukentėjusiajam nuo gaisro kilo pabandžius įsivaizduoti save jo vietoje.
„Man labai jo pagailo. Žmogus daugiau nei 30 metų kūrė verslą, mylėjo jį. Jam tas darbas buvo kaip vaikas ir staiga per minutę visko netekti. Mačiau, kaip buvo praradęs viltį“, – pasakoja M. Vasys.
Pasak jo, raktininkui per tam tikrą laiką reikėjo būtinai iškraustyti dirbtuves. Susibūrę vyrai atskubėjo į pagalbą.
„Kai išvalėme dirbtuves, Alvydas iškėlė rankas į viršų ir sušuko: valio! Po to pasakojo antrą kartą gyvenime pasakęs šį žodį. Pirmą kartą tai buvo, kai gavo šias patalpas prieš 34 metus. Apsikabinome ir jis verkė iš laimės. Tą vakarą visi grįžome tokie palaiminti, nes išvydome, kad žmogui sugrįžo viltis“, – jautrią akimirką prisimena M. Vasys.
Pasak M. Vasio, kadangi raktininką pažįsta labai daug žmonių, nuspręsta rinkti ir finansinę paramą paskelbiant jo sąskaitos numerį. Ši žinia greitai nuvilnijo per miestą.
„Žmonės taip noriai pradėjo dalintis mūsų paskelbtu pagalbos prašymu, kad net nustebome, koks didelis palaikymas. Vien mūsų žinute socialiniame tinkle pasidalino 400 žmonių“, – stebisi panevėžietis.
M. Vasys įsitikinęs, kad pagalba raktininkui – didžiulis paskatinimas, pastūmėjimas, priminimas, kad viskas bus gerai, kad yra viltis, kad yra gyvenimas ir po gaisro, o prireikus viską įmanoma atstatyti.
„Svarbiausia buvo perduoti žinią, kad jis ne vienas, kad esame kartu, kad kartu galime daug padaryti“, – sako Mantas.
Visi norintys prisidėti prie paramos raktininkui auką gali pervesti į A. Širkos banko sąskaitą LT547189900551724924.
