Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktoriui L. Sėdžiui darbą teatre dabar tenka derinti su filmavimais Rusijos sostinėje.

Žinomas aktorius tapo Anglijos karalienės pasiuntiniu

Panevėžiečiams puikiai pažįstamas J. Miltinio dramos teatro ir kino aktorius Laimutis Sėdžius jau kurį laiką gyvena ant lagaminų – vaidina ne tik teatre, bet ir kas kelias savaites skraido į Maskvą. Čia jis filmuojasi kostiuminėje dramoje apie legendinį Rusijos valdovą Borisą Godunovą.

J. Miltinio dramos teatro aktoriaus Laimučio Sėdžiaus pristatinėti tikriausiai nereikia niekam – jo kūrybinį kraitį sudaro netoli šimto vaidmenų ne tik teatre, bet ir televizijos serialuose, kino filmuose. Jo vardas bei balsas neatsiejami ir nuo legendinės „Dainų dainelės“ – net aštuonerius metus buvo šio vaikų ir moksleivių dainų konkurso siela. O kur dar sveikinimų koncertai ir dramos studija vaikams, įkvėpusi ne vieną jaunuolį žengti į paslaptingą teatro pasaulį.

L. Sėdžius atvirauja, kad aktoriaus profesija yra itin nedėkinga: teatras turi virpinti žiūrovo širdį arba protą, bet šiais laikais sujaudinti ir įtikinti žmogų nėra lengva. Tačiau aktorystė – jo gyvenimo pašaukimas. O kai darbas tampa gyvenimo būdu, kiekvieną jo siunčiamą galimybę stengiasi išnaudoti.

Pastaruoju metu daugelis panevėžiečių ėmė spėlioti, ar garsusis aktorius nesiruošia emigruoti – kas kelias savaites jis kraunasi lagaminus ir vyksta į Rusijos sostinę Maskvą. Tačiau L. Sėdžius skuba visus nuraminti – emigracija į jo gyvenimo planus nėra įtraukta. O į Maskvą jis traukia darbo reikalais – filmuojasi aštuonių dalių vaidybiniame filme apie legendinį Rusijos valdovą Borisą Godunovą. Nors pagrindiniai vaidmenys šiame kino filme patikėti Rusijos aktorių žvaigždynui, vaidina nemažai aktorių ir iš kitų Baltijos šalių. Vien iš Lietuvos buvo pakviesti šeši aktoriai – be L. Sėdžiaus, antraeiliai vaidmenys buvo patikėti panevėžiečiui Albinui Kėleriui, Andriui Paulavičiui, Vaidotui Martinaičiui, Remigijui Sabuliui bei Sakalui Uždaviniui. Tiesa, visi lietuviai aktoriai vaidina skirtingose filmo dalyse ir skirtingose scenose, tad filmavimo aikštelėje nesusitinka.

Panevėžiečiui buvo patikėtas Anglijos karalienės pasiuntinio – kiek aikštingo ir pasipūtusio atvykėlio – vaidmuo.

Atranda Lietuvą

Kaip pasakojo L. Sėdžius, dar nuo sovietinių laikų lietuvių aktoriai buvo labai mėgstami ir kviečiami filmuotis Rusijos kino filmuose. Ypač laukiami buvo legendinio J. Miltinio dramos teatro aktoriai. L. Sėdžius buvo maloniai nustebęs, kai filmavimo aikštelės užkulisiuose, bendraudamas su rusais kolegomis, sužinojo, jog visi jie puikiai atsimena visus Donato Banionio vaidmenis.

„Jie net cituoja tekstus iš filmų, kuriuose vaidino D. Banionis, – juos žino atmintinai, o to apie save negalėčiau pasakyti. Tuos lietuvių aktorius, kurie yra filmavęsi Rusijos rinkoje, jų filmuose, visi puikiai žino. Ir vardus, pavardes, ir pagrindinius vaidmenis, kuriuos jie atliko“, – vis dar negali atsistebėti L. Sėdžius.

Gal ta vis dar neblėstanti lietuvių aktorių šlovė, stipri teatrinė mokykla Lietuvoje, o gal kitos priežastys lėmė, kad Rusijos kino rinka vėl atranda kelius į Lietuvą. Itin aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos aktorių agentūra, kuri atrankas vykdo Lietuvoje, o patikusius kandidatus siunčia į filmavimo aikšteles Rusijoje. Praėjusiais metais ta pati Lietuvos aktorių atrankos agentūra ieškojo lietuvių aktorių, kurie galėtų vaidinti aštuonių dalių kostiuminėje dramoje apie Rusijos valdovą. Savo laimę pabandė ir panevėžietis. Tiesa, jis kartu su kitais 25-iais kandidatais pretendavo į pirklio vaidmenį. Deja, čia jo tipažas netiko.

„Pirmiausia žiūri pagal išvaizdą, taip pat reikėjo suvaidinti pateiktas scenas. Visa filmuota medžiaga siunčiama kino kūrėjams ir režisieriaus asistentas įvertina, kuris kandidatas tinkamiausias. Manęs pirklio vaidmeniui nepasirinko, bet pasiūlė kitą – Anglijos karalienės Elžbietos Pirmosios pasiuntinio Irenijaus Bauso“, – pasakojo L. Sėdžius.

Atgal į praeitį

Nuvykus į Maskvą, jo laukė maloni staigmena – paaiškėjo, kad kino filmo režisierius Aleksejus Andrijanovas jam jau puikiai pažįstamas. Lygiai prieš aštuonerius metus L. Sėdžius Maskvoje filmavosi to paties režisieriaus filme „Šnipas“.

Tik šįkart filmas buvo kiek kitoks. Pastaruoju metu Rusija skiria milžiniškas lėšas istorinių filmų kūrimui. Kostiuminė drama apie Rusijos valdovą Borisą Godunovą, jo atėjimą į valdžią bei visą tą sudėtingą laikotarpį – vienas brangiausių filmų Rusijos istorijoje. Vien dekoracijų kūrime dalyvavo daugiau kaip 250 žmonių, iš jų 12 architektų, 26 menininkai ir 60 dekoratorių.

Filme yra pasakojama apie XVI a. Rusiją, tad buvo stengiamasi atkurti autentišką aplinką. Pagal išlikusią archyvinę medžiagą sukurti ne tik kostiumai, papuošalai, bet ir smulkiausios detalės. Pastatytos dvi didelės filmavimo aikštelės – caro rūmai ir senoji Maskva su Kremliaus siena, Raudonosios aikštės dalimi, vienuolynais, senosiomis cerkvėmis ir gatvelėmis.

„Kai filmavausi pirmą kartą, visas veiksmas vyko senoviniuose caro rūmuose – ištaiginguose ir prabangiuose. Iš pradžių net baisu buvo prisiliesti, nes viskas ką tik išdažyta – vidus tapytas tik rankomis. O prieš savaitę filmavimai persikėlė į Kremlių, kur viskas atkurta iki smulkiausių detalių taip, kaip buvo senovėje“, – susižavėjimo neslepia aktorius.

L. Sėdžius atviravo, kad kiekviena nauja patirtis jį praturtina ir kaip aktorių, ir kaip asmenybę.

Be to, filme labai daug masinių scenų. Pasak L. Sėdžiaus, suvaldyti tokią minią žmonių – nemenkas iššūkis, tačiau visa kūrybinė komanda puikiai susidorojo su šia užduotimi. Pagrindinis vaidmuo teko vienam žymiausių rusų aktoriui Sergejui Bezrukovui, o užsieniečius vaidinti buvo pakviesti aktoriai iš kitų šalių.

Galima sužvaigždėti

Pasak L. Sėdžiaus, jo įkūnijamas personažas, Anglijos karalienės pasiuntinys prie caro sosto Irenijus Bausas – aikštingas ir kiek pasipūtęs. Jis įpratęs Rusijoje elgtis kaip savo namuose, tačiau pasikeitus carui supranta, kad jo niekas nebeklauso, gerokai keičiasi anglų verslininkų ir pirklių galimybės prekiauti Rusijoje. I. Bausas išgyvena vidinę dramą, susidūręs su rusų griežtumu. Jis yra savotiškai pastatomas į vietą ir pasiuntiniui nebeleidžiama niekur pasireikšti. L. Sėdžiaus personažas pasirodo trijose iš aštuonių serijų.

„Mano vaidmuo nėra didelis, tačiau dirbti su visu Rusijos aktorių žvaigždynu – neįkainojama patirtis. Man pasisekė, kad teko filmuotis nuo pat pirmųjų scenų, tad galėjau dalyvauti savotiškame kino filmo atidaryme, kai visi aktoriai pasirašo ant lėkštės ir ją sudaužo. Tai yra labai sena tradicija“, – pasakojo panevėžietis.

Tiesa, filmavimo aikštelėje aktoriaus laukė ir nemenki iššūkiai. Prieš dvi savaites arktinis šaltis pasiekė ne tik Lietuvą, bet ir Rusijos sostinę – net dienomis spaudė dvidešimties laipsnių šaltis. Nors nuotraukose atrodo, kad aktorius apsirengęs gana šiltai, iš tiesų jo kostiumas tokiam orui buvo gerokai per plonas. Teko gerokai pakalenti dantimis ir šildytis sužvarbusias rankas. Menininkas pripažino, kad aktoriaus duona ne visada skalsi – tenka prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių ir sąlygų, kartais net ir tokių atšiaurių.

Vis dėlto įvairius nepatogumus filmavimo aikštelėje užgožia rusų požiūris į aktoriaus profesiją. Anot L. Sėdžiaus, aktoriai ten jautėsi kaip kokie karaliai. Rusijoje nuo senų laikų yra labai vertinama aktoriaus profesija, netgi pernelyg sureikšminama – kiekvienam jų skiriamas didžiulis dėmesys tiek aikštelėje, tiek už aikštelės ribų. Lietuvoje šito nėra.

„Sovietiniais laikais aktorystė buvo labai vertinama, tai Rusijoje išlikę ir šiais laikais. Aktoriaus profesija yra gerokai aukščiau nei visos kitos. Pradedant vairuotojais ir baigiant kostiumų aprengėjomis – visi skiria ypatingą dėmesį ir pagarbą aktoriams. Dabar suprantu, kodėl Donatas Banionis, kai po filmavimosi Rusijoje grįždavo į Lietuvą, stebėdavosi, kad Panevėžyje jį ne visi atpažįsta. Rusijoje kiekvienas aktorius – žvaigždė“, – požiūriu į aktoriaus profesiją vis dar stebisi L. Sėdžius.

Teko būti ir italu

Ši Rusijoje filmuojama kostiuminė drama nėra visiškai nauja patirtis aktoriui. Jis filmavosi ne viename lietuviškame bei užsienio kūrėjų filme. Tačiau tokiame filme, kur būtų tiek daug aktorių, masinių scenų ir įspūdingų dekoracijų, – antrąkart. Prieš beveik aštuonerius metus Lietuvoje italai filmavo keturių dalių mistinę kriminalinę dramą „Ratilai vandenyje“, kur panevėžietis atliko vieną pagrindinių vaidmenų – notaro Roviljosio. Čia jo laukė dar kiek kitokia patirtis ir iššūkiai. Tarkime, rusų kalba jis kalba puikiai, o itališkai mokėjo vos kelis žodžius: „si“, „per favore“, „buongiorno“. Tačiau vos per kelias dienas visą savo tekstą išmoko puikiai, net patys italai stebėjosi, kaip tai įmanoma. Laimutis net pats sau negali paaiškinti, kaip jam pavyksta net sudėtingiausias personažo kalbas išmokti kone per vakarą.

„Pamenu, per paskutinius filmavimus mane pradėjo šnekinti italų aktorė, aš į ją žiūriu ir nieko nesuprantu, o ji nesupranta, kodėl aš su ja nebendrauju. Bet kažkas paaiškino, kad itališkai aš nekalbu. Ji buvo gerokai nustebusi, kad taip gali būti. Bet mes, lietuviai, jau tokie esame, kad jeigu reikia, išmokstame viską. Sudėtinga, bet įmanoma“, – šypsosi L. Sėdžius.

Gaila, kad šio filmo Lietuvos kino mylėtojai iki šiol taip ir nepamatė.

Anot aktoriaus, nors iš aktorystės jis gyvena jau daugiau kaip tris dešimtmečius, tačiau kiekviena patirtis jį praturtina ir kaip aktorių, ir kaip asmenybę. Nauji darbai ir iššūkiai – geriausios profesinės pamokos.

„Labai smagu, kai galiu dirbti ne tik teatre, Lietuvos kino studijoje ir su tais, kurie atvažiuoja kurti kino filmų į Lietuvą, bet ir išvykti pats. Kiekvienas vaidmuo, naujas susidūrimas su kitu režisieriumi, aplinka visada praturtina, suteikia patirties“, – sakė L. Sėdžius.