Virtualioje stiklo šventėje – panevėžiečio staigmena pasauliui

Virtualioje stiklo šventėje – panevėžiečio staigmena pasauliui

Yra pasaulyje keletas vietų, kur bent kartą gyvenime apsilankyti turėtų kiekvienas meninį stiklą mylintis žmogus. Yra pasaulyje tokių stiklo meno renginių, į kuriuos būti pakviestam dalyvauti yra didžiulė garbė ir pripažinimas. Vienas tokių – pasaulinė kasmetinė „Glass Art Society“ (GAS) organizuojama konferencija.

Šįmet į ją milžinišką atranką įveikusiam panevėžiečiui stiklo virtuozui Remigijui Kriukui teko paskutinę minutę griebtis improvizacijos – parengti virtualų pasirodymą, į vieną sujungusį stiklą ir džiazą. Tokį, kokius matydavo tradicinių „GlassJazz“ simpoziumų Panevėžyje dalyviai, bet pirmą kartą išvydo pasaulio garsieji stiklininkai.

Bendraminčių draugija

Didžiausia pasaulyje stiklo meno mylėtojus, menininkus, meistrus, studentus, mokslininkus vienijanti organizacija „Glass Art Society“ (Stiklo meno draugija) – ne pelno siekianti tarptautinė organizacija, kurios misija yra skatinti meistriškumą, tobulinti mokslą, inspiruoti stiklo meno vertinimą ir plėtrą bei remti pasaulinę menininkų, dirbančių su stiklu, bendruomenę.

Organizacija įkurta 1971 m. Sietle, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir neatsitiktinai, nes 1962 metais Toledo muziejuje (JAV) įrengtoje mažytėje dirbtuvėje pirmą kartą buvo įrodyta, kad stiklo dirbinius menininkas gali kurti individualiai, savoje aplinkoje, juos įgyvendindamas nuo idėjos iki baigtinio kūrinio. Studijinio stiklo judėjimo pradininku laikomas amerikietis Harvis Litltonas. Toledo dirbtuvė daugeliui stiklininkų tapo paskata sekti tokiu pavyzdžiu. Tuo metu ši filosofija ir praktika atitiko daugelio pasaulio menininkų mintis. XX a. septintajame dešimtmetyje jau buvo pribrendusi situacija, kad dailininkai imtųsi kurti iš išlydyto stiklo ne tik fabrikuose, bet ir individualiai – savo stiklo studijose. Po Toledo seminarų sėkmės ir staigaus stiklo, kaip meno šakos, pakilimo, ėmė plisti stiklo srities edukacija: stiklo pūtimas buvo vis dažniau įtraukiamas į pažangias mokymo programas JAV, persikėlė ir į kitus kontinentus. Universitetuose ir kolegijose savo žinias skleidė dėstytojais tapę buvę H. Litltono studentai. Taip Toledo sesijų dvasia suteikė impulsą įvairiems entuziastams, pradėjusiems plėtoti studijinio stiklo judėjimą bei stiklo meną apskritai. Išsiplėtė stiklo dailininkų, gebančių individualiai kurti iš stiklo bei vykstančių eksperimentuoti iš vienos stiklo studijos į kitą ir skleidžiančių menines idėjas, ratas. Natūralu, kad atsirado poreikis burtis bendraminčiams, įkuriant juos vienijančią draugiją. Imtasi rengti ir susitikimus. Metinė Stiklo meno draugijos konferencija kasmet vyksta vis kitame mieste.

Stengiamasi pasirinkti vietoves, kuriose gilios stiklo tradicijos, gyvybinga bendruomenė, moderniausios galimybės ir patogi infrastruktūra gausybei dalyvių bei žiūrovų priimti. Didžioji dauguma konferencijų vyksta Amerikoje, tačiau retsykiais persikelia ir į kitas šalis: Torontą Kanadoje (1989), Meksiko miestą Meksikoje (1992), Setą Japonijoje (1998), Amsterdamą Nyderlanduose (2002), Adelaidę Australijoje (2005), Muraną Italijoje (2018), Smolandą Švedijoje (2020).

Atsitiktinumų nebūna

Į šiųmetę konferenciją Švedijoje dalyvauti atrinktas panevėžietis stiklo menininkas Remigijus Kriukas su savo dar keturių žmonių komanda.

„Pasaulinius stiklo įvykius seku nuolat. Dalyvauju įvairiausiuose renginiuose, pradedant mugėmis, parodomis, baigiant konferencijomis ir simpoziumais. Dalyvauti GAS konferencijoje man reiškia labai daug tiek profesine, tiek tiesiog žmogiškąja prasme“, – kalba R. Kriukas.
Patekti į tokio lygio renginį – tikra garbė bet kuriam stiklo menininkui. Atranka į jį – didžiulė: iš kelių šimtų paraiškų dalyvauti atrinktos tik 22. Nors nuostatuose parašyta, kad pasirodymuose dalyvauja menininkas ir padėjėjas, programą paruošusi panevėžiečių komanda sugebėjo įtikinti atrankos komisiją, kad dirbs penkiese.

„Mums buvo skirtas 45 minučių laikas pagrindinėj arenoj atidarymo metu. Taigi tiek būtų trukęs mano skulptūros gimimas, tiek laiko kartu improvizavęs būtų ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Buvome numatę ir staigmenų, kurios būtų buvusios netikėtos ir patiems organizatoriams“, – pasakoja R. Kriukas.

Panevėžiečio stiklo menininko R. Kriuko ir džiazo kūrėjo A. Gotesmano keliai susikirto gana netikėtai, bet juk nieko nebūna atsitiktinai. 2018 m. Žemaičių dailės muziejuje, Oginskių rūmuose Plungėje R. Kriukas su žmona surengė autorinę stiklo skulptūrų ir instaliacijų parodą. Jos atidarymas buvo įtrauktas į Muziejų nakties renginių programą. Tą vakarą buvo numatytas ir A. Gotesmano pasirodymas.

„Bekalbant su muziejaus direktoriumi tokia idėja ir gimė, kad Arkadijus galėtų paimprovizuoti stikliniais „instrumentais“. Sutarėm. Taip ekspromtu atidarymo metu ir nuskambėjo nepakartojama stiklinio džiazo improvizacija. Vėliau Arkadijų pasikvietėme pagroti mūsų studijoje „Glasremis“ Panevėžyje, surengėme jo pasirodymą žiūrovams kaitrių krosnių aplinkoje dirbant meistrams“ – prisimena R. Kriukas.

Improvizuota stiklo ir džiazo draugystė

R. Kriukas skaičiuoja esąs dalyvavęs jau netoli penkiasdešimties įvairiausių meninio stiklo simpoziumų pasaulyje. Visokių jų matęs ir neapleidusi mintis pačiam Panevėžyje surengti kitokį, išskirtinį. Ir tokia svajonė tapo realybe. Jau tris kartus stiklo virtuozų studijoje Panevėžyje maišėsi kelios meno sritys: stiklas, džiazas, fotografija, lazerių šou, net poezija – į vientisą improvizaciją jas sujungė
meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“.

„Niekur kitur pasaulyje tokio nerasite. Mūsų išskirtinumas – kelių menų sintezė, improvizacijos bendrystė, susikalbėjimas be žodžių. O be to, juk paprastai stiklo kūrinys tyloje negimsta, jo gimimą visuomet lydi specifinis triukšmas, įrangos gausmas, įrankių skimbčiojimas ir visada prie jo darbuojasi komanda. Tai tapo savotiška mūsų vizitine kortele. Remdamasis „GlassJazz“ formatu, programą ruošiau ir pasirodymui Švedijoje. Taip mūsų komandoje atsirado ir A. Gotesmanas“, – pasakojo R. Kriukas.
Sulaukusi žinios, kad atrinkta į konferenciją, R. Kriuko komanda kūrė būsimos kelionės planus, net rėmėjus buvo susiradę, jau mintyse į autobusiuką krovė lagaminus, įrangą, įrankius, A. Gotesmano „barabanus“ kelionei Švedijos link, kai netikėtai atėjo pribloškianti naujiena – unikalus, itin aukšto lygio renginys dėl karantino neįvyks. Po to dar viena – jis atšaukiamas. Galų gale – jis virto virtualiu. „Tai ne tas pats, ką būtume parodę gyvai. Ką galėjome pasiūlyti virtualiai erdvei? Juk net dvidešimties minučių filmo su Arkadijumi dar nespėjome sukurti. O čia reikėjo suktis greitai. Teko montuoti iš archyvinių mūsų rengiamo simpoziumo įrašų“, – pasakojo R. Kriukas.

Pamatę virtualų stiklo ir džiazo virtuozų sumontuotą pasirodymą, nustebo net ir panevėžietiškojo „GlassJazz“ nuolatiniai dalyviai. Pasipylė atsiliepimai internete ir asmeninės žinutės iš kolegų, kolekcininkų iš įvairių pasaulio šalių.

„Matosi, kad čia žmonės tiesiog mėgaujasi procesu. Į tai labai malonu žiūrėti“, – rašė internautas po vaizdo įrašu.

„Stebiu jūsų GAS demonstraciją ir mane stebina, kokia ji meniška, skvarbi, melancholiška ir graži. Tai verčia mane didžiuotis, kad dirbu su karštu stiklu. Ačiū“, – R. Kriukui atskriejo žinutė nuo kolegės iš Anglijos Džuli Ana Denton.

Nenumatyti pasauliniai įvykiai nenutraukė gražios svajonės skrydžio, o tik sustiprino, užgrūdino ir privertė improvizuoti menininką, siekiantį begaline meile, stipria valia ir užsispyrimu parodyti pasauliui, kad Lietuvoje – stiklas gyvas!

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų