Virš J. Miltinio dramos teatro pagrindinio įėjimo kabėjusį J. Miltinio bareljefą dabar teprimena likusi dėmė. G. Kartano nuotr.

Vietoje meno kūrinio – akį rėžianti dėmė

Nuo Juozo Miltinio dramos teatro fasado prieš keletą metų dingus garsiojo režisieriaus, teatro įkūrėjo bareljefui, iki šiol panevėžiečiai diskutuoja, kam ir kodėl prireikė jį nuimti.

Panevėžiečio skulptoriaus Algimanto Vytėno sukurtas bronzinis bareljefas J. Miltiniui virš teatro pagrindinio įėjimo iškilmingai pakabintas 1996–1997 metais. Nuo teatro sienos jis pradingo maždaug prieš penketą metų. Kad čia kabėjo bronzinis meno kūrinys, teprimena likusi dėmė.

Jį vėl prisiminė į A. Vytėno ir jo sūnaus, tapytojo, grafiko Teodoro Vytėno parodą „Juozo Miltinio veidai“ Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje praėjusią savaitę susirinkę panevėžiečiai.

„Tarp kitko, šį J. Miltinio bareljefą, buvusį ant teatro fasado, labai gerai vertino daugelis Vilniaus skulptorių. Jame pagautas charakteris. Sakė: geriausias J. Miltinio portretas“, – pasakoja A. Vytėnas.

Jo žiniomis, prieš keletą metų kažkam teatre šovė mintis, kad ant pastato sienos reikia didelio užrašo „Juozo Miltinio dramos teatras“, o bareljefas neva nebereikalingas.

Kas nutiko jo meno kūriniui, A. Vytėnas pasakoja sužinojęs jau po visko. Išgirdęs, kad bareljefas nebekaba, pats pradėjo domėtis, kas nutiko.

Tada sulaukęs tuomečio teatro vadovo Leono Blėdžio skambučio. Šis paaiškino, kad meno kūrinys nesunaikintas, tik kažkur saugiai padėtas.

„Išėjo toks paradoksas. Per bareljefo atidengimą dalyvavo Vaclovas Blėdis, Algirdas Paulavičius, o po kažkiek metų V. Blėdžio sūnus jį nukabino. Gaila, kad taip padarė“, – tarsteli skulptorius.

Menininko įsitikinimu, bareljefas visiškai netrukdė naujam teatro užrašui.

„Kam nukabino, nesuprantu. Jis nė kiek netrukdytų viršuje esančiam užrašui. Gali būti ir užrašas, o čia – intymesnis dalykas“, – svarsto bareljefo autorius.

A. Vytėno nuomone, tokį darbą galima drąsiai kabinti ir teatro viduje.

A. Vytėnas stebisi keistu paradoksu: bareljefą J. Miltiniui kadaise atidengė režisieriaus bendražygis Vaclovas Blėdis, o po kažkiek metų jo sūnus meno kūrinį nukabino. P. Židonio nuotr.

Išsigando, kad pavogė

Kad bareljefas būtų pakabintas ant dramos teatro sienos, itin rūpinosi Rimantas Teresas. Jam vadovaujant teatrui, 1995 metais Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą dėl J. Miltinio jubiliejaus, maestro vardo suteikimo teatrui ir paminklo pastatymo.

Kaip pasakoja R. Teresas, tuo metu valstybė pagerbti maestro neturėjo pinigų, tad su Panevėžio savivaldybe nuspręsta bent atidengti bareljefą. Tam neprieštaravo ir Kultūros ministerija. Tuo labiau kad vienas Vyriausybės nutarimo punktų buvo dėl J. Miltinio atminimo įamžinimo. A. Vytėno sukurtą bareljefą atidengė režisieriaus bendražygis V. Blėdis su kolektyvu.

R. Teresas pamena, kaip nustebo, kai prieš keletą metų atėjęs į darbą virš teatro durų vietoj bareljefo išvydo tik tuščią tamsią dėmę.

„Einu į darbą ir savo akimis netikiu. Galvojau, kad pavogė, visgi bareljefas bronzinis. Bet pasirodo, kad ne“, – pasakoja aktorius.

Pasak jo, tiesiog tuo metu naujasis teatro vadovas Leonas Blėdis nusprendė, kad šio meno kūrinio ant fasado nebereikia.

„Tada ant teatro sienos atsirado raidės. Matyt, kad tam užrašui netrukdytų, ir nuėmė bareljefą. Labai gaila, kad nuplėšė nepasitarę, neįspėję, net aktorių neinformavę“, – apgailestauja R. Teresas.

Menininkas svarsto, kad vis dėlto didelio skandalo nėra. Aktorius pasakoja kalbėjęsis su L. Blėdžiu. Šis patikinę, jog bareljefas ateityje bus pakabintas prie J. Miltinio kabineto.

Visgi iki šiol jo ten nėra.

Saugomas archyve

Pasak R. Tereso, bareljefo dingimas tuo metu nesukėlė didelio ažiotažo. Teatras išgyveno keistą etapą, kai vienas po kito keitėsi vadovai, o Melpomenės namai vis nuskambėdavo naujame skandale.

„Reakcijos buvo labai keistos. Dingo, tai dingo. Tuo metu teatre vyko įvairios reformos, buvo visokių peripetijų. Niekas gal nebekreipė dėmesio. Buvo toks keistas laikotarpis“, – svarsto R. Teresas.

Turbūt jis pats, įdėjęs daug darbo, kad teatro įkūrėjas būtų pagerbtas bent pakabinant jam atminti bareljefą, ir buvo labiausiai suinteresuotas išsiaiškinti, kas įvyko.

Nors kol kas teatre apie J. Miltinio bareljefo sugrąžinimą niekas nekalba, R. Teresas viliasi, kad ateityje jis vėl kabės kur nors teatro viduje ar išorėje.

J. Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotojas Donatas Petrakovas patvirtino: J. Miltiniui skirtas meno kūrinys tikrai saugomas teatro archyve.

Kol kas su juo nieko neketinama daryti – jokie konkretūs planai nė nesvarstomi.

J. Miltinio dramos teatras tikisi per ateinančius trejetą metų suremontuoti visą pastato fasadą. Yra pateikta paraiška gauti europinei paramai.