I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Už pirties garą – didesnis mokestis

Panevėžio rajone nuo rudens pirčių mėgėjai už karštą garą mokės euru brangiau.

Nors padidintas mokestis nesieks šios paslaugos savikainos, Savivaldybei leis per metus sutaupyti apie 10 tūkst. eurų.

Mažina atotrūkį

Šiuo metu už apsilankymą kurioje nors iš dešimties Panevėžio rajono pirčių suaugusieji moka 4 eurus, o sulaukę senatvės pensijos, neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumas, taip pat vaikai iki 16 metų – 3 eurus.

Jei politikai pritars, nuo rugsėjo ši paslauga brangs euru – atitinkamai kainuos 5 ir 4 eurus.

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius sako, kad daug svarstyta, kelti ar nekelti kainą. Galiausiai apsispręsta didinti nedaug.

„Viskas brangsta, nusprendėme kelti bent simboliškai. Labai nepriartės prie savikainos, tačiau bent šiek tiek sumažės šis atotrūkis“, – sako meras.

Šiemet vidutinė rajone veikiančių pirčių paslaugų savikaina vienam žmogui siekia 9,84 euro. Kad pirties malonumas Savivaldybei bent atsipirktų, bilietas turėtų kainuoti gerokai daugiau.

Pernai Savivaldybė, kompensuodama skirtumą tarp už šią veiklą gautų pajamų ir patiriamų išlaidų, Velžio komunaliniam ūkiui sumokėjo apie 90 tūkst. eurų.

Simboliškai pabranginusi pirties paslaugas, rajono Savivaldybė tikisi per metus sutaupyti apie 10 tūkst. eurų. „Sekundės“ nuotr.

Dvi medalio pusės

Pasak A. Pociaus, yra manančių, kad kainas geriau kelti po truputį, nes tuomet nebūna didelio šoko piniginei.

„Kaip su šiukšlėmis buvo. Ketverius ar penkerius metus nekėlėme kainų, o po tiek metų augimas tampa jau didelis. Tada klausiama, kodėl kasmet nekėlėte? Dabar bandome tokį variantą – keliame po truputį. Žiūrėsime, kaip tai atsilieps mūsų klientams“, – sako meras.

Pasak jo, bus stebima, ar didesnė kaina turės įtakos pirčių lankomumui.

Ne paslaptis, kad rajono pirtyse periasi ne vienas panevėžietis ar net kito rajono gyventojai.

Už jų maudynes Velžio komunaliniam ūkiui taip pat kompensuoja rajonas, nes klientai pagal gyvenamąją vietą neskirstomi.

Pasak A. Pociaus, tokia tvarka sukeltų administravimo problemų. Pirties lankytojams reikėtų pateikti dokumentus, tarkime, gyvenamosios vietos deklaraciją. Meras neabejoja, kad dalis žmonių tiesiog ieškotų būdų, kaip apeiti tokį reikalavimą. Be to, apribojus miestiečių lankymąsi, gali gerokai sumažėti pirčių klientų. Tai reikštų, kad Savivaldybė turėtų daugiau išleisti kompensacijoms.

„Ko gero, turėtume daugiau problemų negu naudos. Tegul lieka, kaip yra“, – sako A. Pocius.

Jau nuo 2019 metų kalbama apie trijų mažiausių pirčių – Raguvos, Vadoklių ir Krekenavos – uždarymą.

Pasak mero, kol kas nuo drastiškų sprendimų susilaikoma ir šios pirtys toliau veiks.

„Kiek girdžiu, daug rajonų jau nebeturi nė vienos pirties. Pas mus didelė šventė, nes turime tiek daug“, – sako A. Pocius.

Lankytojų daugėja

Velžio komunalinio ūkio pastatų priežiūros ir administravimo specialistė Jolanta Čekanauskaitė sako, kad iš dešimties rajono pirčių populiariausios yra Dembavos, Upytės, Smilgių, Velžio bei Ramygalos.

Šių metų balandį Dembavos pirtyje prausėsi 314, Upytės – 206, Smilgių – 169 lankytojai, Velžio – 205, Ramygalos – 145. Ėriškių pirtyje tą patį mėnesį vanojosi 125 lankytojai, Naujamiesčio – 106. Tačiau Krekenavos pirtyje – tik 66, Vadoklių – 59, o Raguvos – vos 32.

Pasak J. Čekanauskaitės, lankytojų skaičius priklauso ir nuo metų laiko, ir nuo švenčių. Pirties dienos rajone – penktadieniai ir šeštadieniai. Jei savaitgalis sutampa su šventine diena, pirčių durys uždarytos.

Taip, pasak specialistės, nutiko birželį dėl Joninių. O ir prieššventinę dieną dirbama valanda trumpiau.

„Kiek girdžiu, daug rajonų jau nebeturi nė vienos pirties. Pas mus didelė šventė, nes turime tiek daug.“

A. Pocius

Pačios mažiausios pirtys dirba kas antrą savaitę.

Pasak J. Čekanauskaitės, rugpjūtį atostogų metas visose rajono pirtyse, o ir liepą tedirbo keturios – Dembavos, Upytės, Smilgių ir Ramygalos.

Specialistės teigimu, pastaraisiais metais lankytojų pirtyse padaugėjo.

Pasak J. Čekanauskaitės, 2021 metų rugsėjį sulaukta 735 lankytojų, o tų metų gruodį – 844. Po metų tais pačiais mėnesiais atitinkamai 1111 ir 1312.

„Šiemet bus gerokai daugiau“, – neabejoja ji.

J. Čekanauskaitė pasakoja, kad rajono pirtyse lankosi įvairaus amžiaus žmonės – ir jaunesni, ir vyresni, sulaukiama nemažai ir miestiečių. Į šalia miesto esančią Dembavą, Velžį užsuka ne vienas panevėžietis. Smilgių pirtis vienintelė rajone turi ir baseiną, tad būdama išskirtinė pritraukia lankytojų net iš kitų miestų.

Atvažiuoja net šiauliečiai

Smilgių seniūno pavaduotoja Tatjana Kondratavičienė sako apie miestelio pirtį žinanti tik iš kalbų. „Kiek girdėjau iš gyventojų, labai daug žmonių periasi šeštadieniais. Tada būna vyrų diena, o jie mėgsta vanotis. Net iš Šiaulių, Radviliškio rajonų atlekia vyrukai. Juos ypač pritraukia baseinas ir kainos kol kas nesikandžioja“, – sako pavaduotoja.

Jos manymu, pirtis Smilgiuose labai reikalinga.

„Be pirties būtų blogai. Vasarą jos gal kiek mažiau reikia, bet rudenį, žiemą labai reikalinga“, – mano T. Kondratavičienė.

Anot jos, net ir turėdami kur nusiprausti, į pirtį garo mėgėjai ateina pasikaitinti, pasivanoti, pabendrauti su draugais.