Trys Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo datos (testas!)

Trys Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo datos (testas!)

Šiais metais kovo mėnesį minime iškilios rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines.

Tačiau besiruošiant šiam jubiliejui, netikėtai iškilo nenumatyta problema: kurią datą reikia laikyti rašytojos gimtadieniu?

Dvejopa gimimo data

Iki šiol G. Petkevičaitės-Bitės gimimo diena buvo nurodoma dvejopai. Vienur, pagal XIX a. Lietuvoje galiojusį Julijaus kalendorių, dar vadinamą senojo stiliaus kalendoriumi, buvo rašoma, jog ji gimė 1861 m. kovo 18 d. Tai liudija Gabrielės krikšto įrašas Smilgių bažnyčios 1858–1870 m. gimimo metrikų knygoje. Kitur, pagal dabar vartojamą Grigaliaus arba naujojo stiliaus kalendorių, nurodoma, jog Bitės gimtadienis yra 1861 m. kovo 30 d.

Tačiau visai neseniai buvo pradėta skelbti dar ir trečia rašytojos gimimo data – 1861 m. kovo 31-oji. Ji atsirado minint Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetį, kai tikslinant kai kurių jo narių biografijas, Seimo internetinio tinklalapio skiltyje „Seimo istorija“ buvo nurodyta, jog G. Petkevičaitė gimė paskutinę kovo dieną.

Ši naujai nurodyta data sukėlė sumaištį tarp kai kurių visuomenės narių. Pasigirdo raginimų „perskaičiuoti“, „pataisyti“ iki šiol nurodomą rašytojos gimimo dieną. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kuri gi data yra tikrasis Bitės gimtadienis?

Pasas

Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokiais argumentais vadovaujantis kovo 31 d. Seimo tinklalapyje buvo paskelbta rašytojos gimtadieniu. Atrodo, jog tai padaryta remiantis oficialiame dokumente – G. Petkevičaitės pase – užfiksuotais duomenimis.

Lietuvos literatūros ir meno archyve Vilniuje saugoma 1920 m. rašytojai įteikto Lietuvos Respublikos vidaus paso kortelė. Tokioje kortelėje buvo fiksuojami visi duomenys, įrašyti išduotame pase.

G. Petkevičaitei pasą išdavė Rozalimo valsčiaus viršaitis, kadangi tuo metu jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Puziniškio dvaras, priklausęs šiam valsčiui. Pasas įteiktas 1920 m. liepos 24 d. Kortelėje esantis rašytojos parašas aiškiai liudija, jog asmens tapatybės dokumentą ji tikrai gavo.

Toje vidaus paso kortelėje nurodyta ir Petkevičaitės gimimo vieta bei data: Puziniškio dvaras, 1861 m. kovo 31 d. Norint išsiaiškinti, kodėl būtent ši data buvo įrašyta pase, tenka šiek tiek pasidomėti kalendorių kaitos Lietuvoje istorija.

Gabrielei Petkevičaitei 1920 metų liepos 24 dieną išduoto vidaus paso kortelė. LIETUVOS LITERATŪROS IR MENO ARCHYVO nuotr.

Gabrielei Petkevičaitei 1920 metų liepos 24 dieną išduoto vidaus paso kortelė. LIETUVOS LITERATŪROS IR MENO ARCHYVO nuotr.

Datų konvertavimo ypatumai

Vokietijai Pirmojo pasaulinio karo metais okupavus Lietuvos teritoriją, 1915 m. lapkričio 15 d. visoje Lietuvoje buvo įvestas Grigaliaus kalendorius, pakeitęs iki tol naudotą Julijaus kalendorių.

Vadinasi, kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, visoje jos teritorijoje jau galiojo Grigaliaus kalendorius. Todėl ir naujos valstybės išduodamuose dokumentuose datos buvo nurodomos naujuoju stiliumi. Tiesa, taip nurodyti gimimo datas pasuose pradėjo dar vokiečių okupacinė valdžia, pradėjusi išdavinėti Rytų okupuotų teritorijų – Oberosto – gyventojams pasus.

Norint apskaičiuoti žmogaus, gimusio XX a., gimimo dienos senuoju stiliumi atitikmenį naujojo stiliaus kalendoriuje, reikia prie tos dienos skaičiaus pridėti 13 dienų, nes tiek dienų XX šimtmetyje Julijaus kalendorius atsiliko nuo grigališkojo. Tačiau jei žmogus yra gimęs XIX a., tai, norint apskaičiuoti jo gimtadienio atitikmenį naujojo stiliaus kalendoriuje, reikia pridėti ne 13, bet 12 dienų, t. y. tiek dienų, kiek Julijaus kalendorius atsiliko nuo Grigaliaus kalendoriaus XIX šimtmetyje.

Išduodant Oberosto pasus labai dažnai į šią gimimo datų konvertavimo ypatybę nebuvo atsižvelgiama ir prie bet kurios datos pridedama 13 dienų. Taip, pavyzdžiui, Lietuvos Tarybos nariui Jonui Vileišiui vokiečių valdžios išduotame pase gimimo data naujuoju stiliumi buvo nurodyta kaip 1872 m. sausio 16 d. Nors jo gimtadienis pagal senąjį stilių yra 1872 m. sausio 3 d., todėl naujuoju stiliumi turėtų būti 1872 m. sausio 15 d.

Tokia pati gimimo datų konvertavimo klaida buvo daroma ir išduodant Lietuvos Respublikos pasus. Pavyzdžiui, Antanui Smetonai 1920 m. išduoto vidaus paso kortelėje nurodyta, jog prezidentas gimė 1872 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau jo gimtadienis senuoju stiliumi yra 1872 m. liepos 28 d., todėl naujuoju stiliumi turėtų būti rugpjūčio 9 d. Ši klaida yra tiražuojama ir šiandien. Atrodo, jog tokių neatitikimų galima surasti ir daugelio kitų žmonių asmens dokumentuose ir biografijose.

Gimimo data Bitės pase

Kad asmuo gautų Lietuvos Respublikos pasą, jis turėjo patvirtinti savo teisę būti Lietuvos piliečiu. Tai buvo galima padaryti pateikus vokiečių okupacinės valdžios išduotą pasą, gimimo metrikų išrašą, „kitokius rašto dokumentus“. Taip pat buvo galima pasitelkti liudininkus. Liudyti buvo leidžiama todėl, jog ką tik pasibaigus pasauliniam karui bei vykstant sovietų ir lenkų kariuomenių intervencijai, ne visi gyventojai galėjo pateikti rašytinius dokumentus. Įdomu pažymėti, jog net išduodant pasą tuometiniam valstybės prezidentui Antanui Smetonai, pastarasis negalėjo pristatyti jokių tam reikalingų dokumentų. Kaip nurodyta jo vidaus paso kortelėje, „visi dokumentai žuvo Vilniuje. Bolševikai, užėmę butą, sunaikino“.

G. Petkevičaitės vidaus paso kortelės grafoje „Dokumentai, kuriais remiantis pasas duotas“ įrašyta „Asmeniškai žinoma“. Tai reiškė, jog pasą išdavęs Rozalimo valsčiaus viršaitis asmeniškai pažinojo rašytoją. Todėl galime konstatuoti, jog išrašant pasą joks dokumentas viršaičiui nebuvo pristatytas. O tai leidžia daryti prielaidą, jog savo gimimo vietą ir datą nurodė pati Bitė.

TESTAS

„16 faktų apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę jos 160-ajam jubiliejui“ – pasitikrinkite savo žinias apie šią iškilią asmenybę!

Apie tai, jog ir rašytoja klaidingai nustatydavo savo gimimo datą naujuoju stiliumi, liudija toks įrašas jos „Karo meto dienoraštyje“: „1916 balandžio 1 (kovo 19 s. k.) d. Vakar, vadinasi, buvo mano vardo ir gimimo diena…“ Sprendžiant iš šio įrašo, ji savo gimimo diena pagal naująjį kalendorių laikė kovo 31-ąją („vakar“), t. y. skaičiavo pagal XX a. taikomą datų konvertavimo taisyklę, nors buvo gimusi XIX amžiuje.

Šie faktai leidžia daryti išvadą, jog pase, išduotame Gabrielei Petkevičaitei 1920 m. liepos 24 d., nurodyta jos gimimo data atsirado dėl netinkamo senojo ir naujojo stiliaus datų atitikmens apskaičiavimo.

… atnešiau sau vardą“

Pati rašytoja taip ir „neįprato“ prie savo naujos gimimo dienos ir iki pat mirties ja laikė esant kovo 18 dieną. Ši data buvo įrašyta anketoje jos tarnybos byloje Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, tarpukario spaudoje ji buvo minima kaip oficialus Bitės gimtadienis. Kovo 18-ąją į Šv. Zitos gatvę Panevėžyje plaukdavo pluoštai laiškų, atvirlaiškių ir telegramų su sveikinimais ir geriausiais linkėjimais rašytojai. Pagaliau ir iškilmingas G. Petkevičaitėse-Bitės 75-erių metų jubiliejaus paminėjimas Panevėžyje irgi įvyko 1936 m. kovo 18 dieną. Ši data tapo tokia įprasta, jog niekam nekildavo klausimas, pagal kokio stiliaus kalendorių ji yra nurodoma.

Visgi 1940 m., minint rašytojos 79-ąsias gimimo metines, „Panevėžio garse“ ta proga buvo išspausdinta nedidelė žinutė. Jos autorius, pasirašęs santrumpa Kp., pasveikino sukaktuvininkę ir trumpai apžvelgė jos nueitą gyvenimo kelią. Toje apžvalgoje jis nurodė, kad Bitė gimė „1861 m. kovo 18 (30) d.“ Tai rodo, jog tos žinutės autoriui kilo klausimas dėl rašytojos gimtadienio ir jis jį sėkmingai išsprendė, nurodydamas gimimo dieną ir senuoju, ir naujuoju stiliumi teisingai konvertuodamas datą. Belieka tik apgailestauti, kad sėkmingai išsprendęs chronologinį uždavinį, žinutės autorius suklupo aritmetikoje: pasveikino sukaktuvininkę  ne su 79-uoju, bet su 80-uoju gimtadieniu.

Kad kovo 18 d. rašytojai visada liko gimtadieniu, turėjo įtakos aplinkybė, jog, kaip ji pati nurodė viename savo laiške, „gimiau 1861 m. kovo 18 d. ir atnešiau sau vardą“. Daugelyje kalendorių kovo 18 d. yra nurodyta kaip arkangelo Gabrieliaus diena. Todėl tą dieną gimusiai Petkevičių dukrai ir buvo suteiktas Gabrielės vardas. Susiformavusiai tradicijai tą pačią dieną švęsti vardadienį ir gimtadienį rašytoja liko ištikima visą gyvenimą.

Dvi datos naujuoju stiliumi

Pagal Grigaliaus kalendorių klaidingai nustatyta ir į Lietuvos Respublikos pasą įrašyta Petkevičaitės gimimo diena buvo nurodoma labai retai. Išliko 1941 m. birželio 4 d. išduotas „Gyvenamosios vietos pažymėjimas“, kuriame parašyta, jog Zitos gatvėje name Nr. 16 gyvenanti „rašytoja-pensininkė Petkevičaitė Gabrielė“ yra gimusi 1861 m. kovo 31 d.

Dar kartą ši data buvo paminėta 1943 m. birželio 19 d. „Panevėžio apygardos balse“ išspausdintame Jurgio Elisono nekrologe Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Daugiau kur nors aptikti šią datą, nurodytą kaip Bitės gimimo dieną, neteko.

Nepavyko tiksliai nustatyti, kada pradėta viešai nurodyti Bitės gimimo datą, tiksliai apskaičiuotą naujuoju stiliumi – 1861 m. kovo 30 d. (neskaitant minėto atvejo su „Panevėžio garsu“.)

Tačiau galime daryti prielaidą, jog ji oficialiai pradėta vartoti tik 1987 metais.

Vietoj reziumė

Taigi, kuri iš aptartų datų laikytina tikruoju Bitės gimtadieniu?

Chronologijos požiūriu, tokia data yra 1861 m. kovo 30 d. Mano nuomone, siekiant akcentuoti ne tik chronologinį, bet ir istorinį bei emocinį tos datos aspektą, tikslinga būtų ją rašyti nurodant dieną tiek naujuoju, tiek ir senuoju stiliumi. Tokiu formatu pateiktoje datoje būtų užfiksuotas ne tik šio įvykio tikslus laikas, bet ir užkoduotas pačios Bitės požiūris į šią datą.

Raimundas KLIMAVIČIUS – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus tyrėjas

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų