-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ministerija tikina, kad, atsižvelgus į praėjusio sezono trūkumus, patobulinta Socialinės paramos šeimai informacinės sistema (SPIS), dėl to savivaldybės tarnautojai galės dirbti greičiau. Be to, šiemet vėl turėtų būti vertinamos ne tik pareiškėjų pajamos, bet ir turtas, tad, prognozuoja SADM, gavėjų turėtų sumažėti beveik penktadaliu.
Praėjusio šildymo sezono pabaigoje ELTA rašė, kad savivaldybės susiduria su nuolatiniais trumpalaikiais SPIS trikdžiais. Tuomet Vilniaus ir Kauno miestų bei Marijampolės rajono savivaldybių socialinių paramos skyrių vedėjos teigė, jog per mėnesį fiksuojamos kelios dešimtis valandų SPIS trikdžių. Dėl to, be kita ko smarkiai išaugus ir prašančiųjų skaičiui, savivaldybės specialistai negalėdavo sklandžiai patikrinti paraiškoms patvirtinti reikalingų duomenų, pasiekiamų būtent per šią sistemą.
Pavyzdžiui, kovą Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, jog buvo išnagrinėjusi 68 proc. prašymų, o tuo metu vertino spalio 24–25 dienomis pateiktas paraiškas kompensacijoms gauti.
Tobulinti sistemą prašė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Tada SADM Eltą patikino, jog trumpalaikiai gedimai – šalinami, be to, vykdomas SPIS modernizavimo projektas.
Šįkart ministerijos atsiųstame komentare tikinama, jog praėjusių metų nesklandumai „atskleidė trūkumus, kurie trukdė savalaikiai ir operatyviai nagrinėti prašymus“.
SADM teigimu, kad būtų išvengta panašių situacijų dar nuo pernai optimizuojami SPIS serverių ištekliai, buvo atnaujinta pagrindinė duomenų bazė. Pasamdytas ir rangovas, kuris „ypač operatyviai tvarkys“ iškilusius sutrikimus.
Be to, priduria ministerija, SPIS atsirado naujų funkcijų, kurios turėtų palengvinti ir paspartinti prašymų nagrinėjimą.
„Kadangi nuo šio sezono skiriant kompensacijas bus vertinamas ir asmenų turtas, SPIS yra papildyta dar keliais naujais registrais. Savivaldybių darbuotojams nebereikės ieškoti informacijos po skirtingas sistemas ir gaišti laiką duomenų paieškai, kad galėtų priimti sprendimus dėl šildymo kompensacijų skyrimo“, – Eltai komentavo SADM.
Ministerija kartu su Valstybės duomenų agentūra šiam šildymo sezonui įdiegė naują priemonę – ja savivaldybių darbuotojai galės gauti informaciją iš „visų turimų valstybės informacinių resursų“, vienoje suvestinėje matyti visus duomenis apie kompensacijos prašymą pateikusį gyventoją.
„Šis įrankis leidžia valstybės tarnautojui labai greitai nuspręsti, ar prašantis šildymo kompensacijos asmuo atitinka įstatymo nustatytus kriterijus“, – šį SPIS atnaujinimą aiškino SADM.
Iki metų pabaigos taip pat tikimasi užbaigti sistemos modernizavimo projektą. „Šiuo metu testuojama dalis projekto funkcionalumų, tikimės, kad modernizacija bus pabaigta metų pabaigoje“, – teigiama atsakyme.
Per SPIS administruojami ne tik kompensacijų už šildymą gavėjų prašymai, bet ir kitos valstybei svarbios veiklos. Pasak ministerijos, sistema naudojasi beveik visi Lietuvos gyventojai, apie 2,7 tūkst. savivaldos ir kitų įstaigų darbuotojų.
Prieš prasidedant šildymo sezonui Seimas dar turi pakoreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kad, SADM iniciatyva, nuo šio spalio vėl būtų vertinamas socialinės paramos gavėjų turtas.
Anot ministerijos atstovų, grąžinti turto vertinimą prašė Lietuvos savivaldybių asociacija, atskiros savivaldybės. Be to, SADM yra pastebėjusi, kad praeitą sezoną atsirado asmenų, kurie valdo keletą nekilnojamojo turto objektų, o anksčiau paramos niekada neprašydavo.
SADM prognozėmis, dėl to kompensacijų gavėjų ratas sumažėtų apie 18 proc. Tam įtakos turės ir pigesnis šildymas, kurio tikimasi šį sezoną.
„Įvertinus prognozuojamą šilumos kainos mažėjimą ir atsižvelgiant į tai, kad, įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams, skiriant piniginę socialinę paramą bus vertinamas nuosavybės teise turimas turtas, preliminariais skaičiavimais 2023–2024 m. šildymo sezoną kompensacijas gaus apie 200 tūkst. asmenų.
T. y., apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną“, – teigė SADM.
Paramos gavėjų turtas pastaruosius ketverius metus – nuo pandemijos pradžios – nebuvo vertinamas. Pandemijai pasibaigus tvarka buvo pratęsta reaguojant į kilusį plataus masto karą Ukrainoje bei ženkliai pabrangus energijos ištekliams.
Praėjusį šildymo sezoną kompensacijas už būsto šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui kiekvieną mėnesį gaudavo apie 243 tūkst. arba 8,5 proc. visų Lietuvos gyventojų – 37 tūkst. gyventojų daugiau nei 2021–2022 m.
Pasak ministerijos, sumažėjus prašančiųjų skaičiui, mažiau išlaidų patirs ir valstybės biudžetas. SADM teigimu, kasmet socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams (pašalpoms ir kompensacijoms) skiriama 223,3 mln. eurų, tačiau šiemet tam išleista 259 mln. eurų.
„Šiemet, išaugus kompensacijų gavėjų skaičiui, iš valstybės biudžeto papildomai skirta 36,2 mln. eurų, tad iš viso – 259,5 mln. eurų. 2022 m. piniginei socialinei paramai teikti panaudota 201,2 mln. eurų, iš jų kompensacijoms – apie 73 mln. eurų“, – informaciją pateikia ministerija.
Likus mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, kuris įprastai prasideda spalį, gyventojai per SPIS jau gali teikti prašymus kompensacijoms gauti, kartu vyksta išankstinė registracija prašymų pateikimui. Kiek prašymų jau sulaukta informavo trijų didžiųjų Lietuvos miestų atstovai.
Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį LRT radijui patikino sulaukusi beveik 6 tūkst. prašymų.
Kauno miesto savivaldybėje, Eltai pateiktais duomenimis, prašymų registruota apie 1 tūkst.
Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė Eltai teigė, jog per nepilnas 5 dienas kompensacijos už išlaidas būsto šildymui jau paprašė apie 300 asmenų.
Kompensacijų gyventojai gali prašyti ir viso šildymo sezono metu, jos skiriamos visam jo laikotarpiui. Prašymą galima tekti iki balandžio 30 d.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
