-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžyje būsimų pirmokų tėvai laukia žinių, ar jų atžala pateks į pasirinktą mokyklą. Aukštaitijos sostinėje šįmet susiklostė unikali situacija, kad mokyklos, kasmet sutraukdavusios daugiausia vaikų, formuoja tik po tris pirmokų klases. Tai reiškia, kad į jas nepatekusiųjų tėvams teks savo atžalai ieškoti vietos kitur.
Nors populiariosios mokyklos būtų linkusios iki rudens įrengti po papildomą klasę ir rasti pedagogų, į tokias iniciatyvas Savivaldybė kol kas žiūri skeptiškai, mat kai kurios ugdymo įstaigos pirmokų nesurinko nė vienai klasei.
Ar būsima pirmokė pateko į Panevėžio pradinę mokyklą, atsakymo laukia panevėžietė Ana Marija. Pačiame miesto centre, vaikų lopšelyje-darželyje dirbanti moteris dukrai mokyklą parinko netoli savo darbovietės.
„Pirmą užrašiau Pradinę mokyklą, nes dirbu visai šalia. Antrą – „Vilties“ progimnaziją, nes ji irgi netoli. Jei į šias nepatektume, liktų „Ąžuolo“ progimnazija, kuri priklauso pagal teritoriją“, – pasakojo būsimos pirmokės mama.
Anot Anos Marijos, jeigu dukra nepatektų į centre esančias mokyklas, tektų ieškoti, kas pirmokę palydėtų iki mokyklos, mat mamai darbas dažnai prasideda nuo septynių ryto.
„Ąžuolo“ progimnazija mums labai nepatogi. Dukrai tektų savarankiškai nueiti ir grįžti namo. Labai nerimauju, iki šios dienos dar neturiu jokios informacijos, kur mokysis dukra“, – kalbėjo panevėžietė.
Pasak S. Sėrikovienės, į vienas Panevėžio mokyklas pageidauja patekti per šimtą būsimų pirmokų, o kitos sulaukė vos daugiau nei dešimt prašymų. G. Kartano nuotr.
Kad visi norintys į pasirinktas mokyklas netilps, jau mato ir Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.
Anot jos, sulaukta 668 būsimų pirmokų prašymų. Panevėžio mokyklose jų tilptų gerokai daugiau – 743.
Atrodytų, kad problemos kaip ir nebūtų, jeigu ne netolygus prašymų pasiskirstymas. Į vienas pageidauja patekti per šimtą būsimų pirmokų, o kitos sulaukė vos daugiau nei dešimt prašymų.
„Jau dabar matome, kad visi norintys į pasirinktas mokyklas netilps, tačiau tie, kurie turi teritorinį pirmumą, tikrai gali būti ramūs“, – patikino S. Sėrikovienė.
Įtempčiausia situacija jau daug metų populiariose „Vilties“ progimnazijoje ir Pradinėje mokykloje.
Pastaroji sulaukė 108 būsimų pirmokų prašymų, o „Vilties“ – 105, nors abiejose numatyta sudaryti tik po tris klases. Tai reiškia, kad šiose mokyklose maksimaliai galės tilpti po 69 pirmokus.
„Net ir atidarius po keturias klases abiejose mokyklose visų prašymų negalėtume patenkinti. Norintieji patekti į „Vilties“ progimnaziją ar Pradinę turėtų realiai vertinti savo norus ir, jei neturi teritorinio pirmumo, pakeisti pasirinkimą“, – teigė S. Sėrikovienė.
Pasak jos, ramūs gali būti tik toje teritorijoje registruoti būsimieji pirmokai. Pradinėje tokių yra 47, „Vilties“ progimnazijoje – 50. Likusias vietas užpildys tie, kurie turi kitų prioritetų, pavyzdžiui, mokykloje mokosi broliai ar sesės, jei bent vienas iš tėvų atlieka karo tarnybą, taip pat bus atsižvelgiama į prašymų pateikimo laiką.
„Nepamirškime, kad keitėsi Švietimo įstatymas. Dabar jei klasėje mokosi bent vienas didelių arba labai didelių specialiųjų poreikių turintis vaikas, jis skaičiuojamas kaip du vaikai. Ir šitie vaikai turi pirmumą. Vadinasi, į tą klasę ar mokyklą gali patekti mažiau vaikų“, – pabrėžė S. Sėrikovienė.
Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, tėvai, matydami, kad vaikas gali nepatekti į norimą mokyklą, jiems nepriklausančią pagal teritoriją, dar gali spėti atžalą perrašyti į jiems priklausančią – teritorinis pirmumas galioja iki kovo 31 d.
Nuo balandžio 2-osios visi prašymai jau bus rikiuojami tik pagal pateikimo laiką ir galimybės rinktis kitą norimą mokyklą dar labiau sumažės.
Mat jau dabar „Saulėtekio“ bei „Šaltinio“ progimnazijos taip pat pilnos – į jas keliais prašymais daugiau, nei turi vietų.
Vos kelios laisvos vietos liko ir „Ąžuolo“ progimnazijoje.
Skirtingai nei ankstesniais metais, šįkart dar laisvų vietų yra „Vyturio“ progimnazijoje.
„Žemynos“ progimnazija surinko vaikų trims klasėms, nors jai leista sudaryti keturias, taip pat tik dviem klasėms iš trijų pateikta prašymų į „Rožyno“ progimnaziją.
Neskaičiuojant specialiųjų klasių, M. Karkos pradinę mokyklą pageidavo lankyti 17 būsimų pirmokų, o Beržų – vos devyni vaikai.
Situaciją dar gali pakeisti ir savarankišką priėmimą vykdančios K. Paltaroko, V. Mikalausko menų, V. Žemkalnio gimnazijos bei A. Lipniūno progimnazija – į šias mokyklas tėvai prašymus teikia savarankiškai.
Anot S. Sėrikovienės, sudarant klases tenka atsižvelgti ir į žmogiškuosius išteklius. O daugiausia prašymų sulaukusiose mokyklose trūksta ne tik pedagogų, bet ir patalpų. Be to, Savivaldybė motyvuoja, jog leidus jose formuoti papildomas klases, nukentėtų kitos, ne tokios paklausios mokyklos.
„Pavyzdžiui, „Vilties“ progimnazijoje fiziškai negali sutilpti dar viena klasė. Panaši situacija dėl patalpų ir Pradinėje mokykloje“, – sako S. Sėrikovienė.
Pradinė mokykla, net ir suradusi vietos dar vienai pirmokų klasei, vis tiek neįstengtų priimti visų į ją besiveržiančių. G. Kartano nuotr.
Tarp būsimų pirmokų populiariausia Panevėžio pradinė mokykla šįmet išlydės tris ketvirtokų klases. Tad, pasak direktorės Kristinos Žaltauskienės, patalpų ketvirtai pirmokų klasei nėra.
Tačiau Švietimo skyrių mokykla informavo: jei būtų daugiau norinčiųjų, ji pasirengusi turėti ir ketvirtą pirmokų klasę.
„Esame pasiruošę susispausti kaip galime. Kai organizavome atvirų durų dieną, pamatėme, kad norinčiųjų lankyti mūsų mokyklą bus gerokai daugiau, tad labai nesinorėtų nuvilti tėvų ir vaikų, kurie pasitiki mumis“, – sako direktorė.
Kad sutilptų visi pirmokai, mokykla sutiktų paaukoti net muzikos klasę. Tokie iššūkiai jai nebe naujiena. Trūkstant patalpų sensorinis nusiraminimo kambarys įrengtas koridoriuje.
„Mums reikėtų net papildomo priestato, nes šiuolaikinis mokymas reikalauja ir kitų erdvių. Tačiau žinant, kad drastiškai mažėja vaikų, tą mažėjimą greitai pajusime ir mes“, – neatmeta K. Žaltauskienė.
Nors šįmet mokyklą palieka dvi mokytojos, direktorė teigia jau radusi joms pamainą, jei Savivaldybė leistų formuoti ir ketvirtą pirmokų klasę, turėtų mokytoją ir jai.
Dalis tėvų vaikui renka ne tik mokyklą, bet ir mokytoją.
Tokia galimybė, anot K. Žaltauskienės, sudaryta ir jų mokykloje, tačiau paprastai pas populiarias mokytojas norinčiųjų gerokai daugiau, nei įmanoma priimti.
Direktorė prasitaria, jog kiek liūdna, kad kai kurie tėvai vaikui mokytoją renka pagal atsiliepimus socialiniuose tinkluose.
„Bandome kovoti su tokiu reiškiniu, kai mokytojus tėvai renkasi pagal socialinius tinklus, bet mums ne visuomet pavyksta. Tėvelius kviestume labiau žiūrėti vaiko polinkių ir labiau pasitikėti mokykla. Kiekvienas pedagogas vaikui nori tik geriausio“, – pabrėžė K. Žaltauskienė.
