Švarėjanti atmosfera šildo mūsų planetą

Iš mokslininkų dažnai girdime, kad globalinis atšilimas kyla dėl žmogaus veiklos sukeltos oro taršos.

Pramonės į orą išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir aerozoliai neleidžia šilumai patekti į kosmosą, todėl planeta įšyla.

Tačiau tarptautinė tyrėjų grupė, kurioje dalyvavo Norvegijos meteorologijos instituto, taip pat kitų Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV tyrimų centrų mokslininkai, priėjo prie išvados, kad švari atmosfera, priešingai – sukėlė dalį pastarųjų metų intensyvaus Žemės kaitimo.

Tai rodo analizės išvados, pagrįstos per daugelį metų surinktais palydovų duomenimis. Kaip paaiškėjo, mūsų planeta pradėjo sugerti ir išlaikyti šilumą labiausiai nuo 2015 m., kai atmosfera tapo švaresnė.

Kodėl Žemė šyla švarėjant orui

Mokslininkai ištyrė, kad yra ryšys tarp pastaraisiais metais pastebimai atsikratančios teršalų ir švarėjančios atmosferos bei spartesnio jos įkaitimo.

Tačiau kol kas tiksliai nežinoma, kodėl taip atsitiko.

Galbūt kaltos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios dėl savo cheminės sandaros ypatumų veikia kaip termoizoliacinis sluoksnis tarp Žemės ir kosmoso.

Taip pat atmosferoje sumažėjo saulės energijos atšvaitų, tokių kaip debesys ir aerozolių dalelės.

Norėdami patikrinti savo prielaidas, mokslininkai naudojo kelis kompiuterinius modelius, kuriuose buvo atsižvelgta į skirtingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aerozolių lygius.

Tyrimo išvadose, publikuotose žurnale „Communications Earth & Environment“, nustatyta, kad planetos įkaitimas 40 proc. gali būti susijęs su aerozolių dalelių atmosferoje sumažėjimu.

Mokslininkai jau seniai žinojo, kad pastaruoju metu atmosferoje šių teršalų tapo daug mažiau, tačiau anksčiau jų koncentracijos sumažėjimas nebuvo susietas su planetos įkaitimu.

Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad aerozoliai yra susiję su klimato reiškiniais. Ir ne visai taip, kaip manyta iki šiol.

Pavyzdžiui, dėl to, kad virš pietinės Azijos jų kiekis sumažėjo, musonai šiame regione tapo mažiau intensyvūs, o šiauriniuose regionuose atvirkščiai: temperatūra tapo aukštesnė, o vasaros audros – dažnesnės ir intensyvesnės. Šie pokyčiai turi įtakos ir Europai, taip pat ir Lietuvai.

Aerozoliai veikia Žemės klimatą

Aerozolio dalelės ne tik sukuria šiltnamio efektą, bet ir gali atspindėti saulės energiją.

Be to, šie atmosferos teršalai keičia debesų savybes. Dėl aerozolių debesys tampa storesni, lengvesni ir ilgiau išsilaiko. Atitinkamai jie taip pat prisideda prie to, kad Žemę pasiekia mažiau saulės energijos.

Tačiau aerozolio dalelės yra teršalai, todėl daugelis šiuolaikinių pramonės įmonių naudoja modernias technologijas, kurios išvalo orą prieš patenkant jam į atmosferą.

Tiesa, ne visuose regionuose gamyboje naudojamos modernios technologijos.

Remiantis palydovų duomenimis, aerozolių emisijos sumažėjimas ir debesuotumo pokyčiai pastebimi daugiausia šiauriniuose regionuose.

Tačiau Žemės kaitimas vyksta ne tik šiaurėje, bet ir pietuose.

Taip yra dėl to, kad saulės energijos įsisavinimui ir atspindžiui įtakos turi ne tik aerozoliai.

Procesų grandinės gale – planetos perkaitimas

Mokslininkai seniai skambina pavojaus varpais dėl globalaus ledo bei sniego tirpimo, tai taip pat stipriai mažina saulės energijos atspindėjimą į kosmosą.

Be to, dėl klimato atšilimo virš vandenynų kaupiasi mažiau debesų, o tamsus vanduo gerai sugeria saulės energiją. Jau šešti metai iš eilės mokslininkai fiksuoja rekordinį pasaulio vandenynų šilimą. Tačiau labiausiai nerimą kelia greitis, kuriuo šie rekordai pasiekiami.

Be to, klimato pokyčiams didelę įtaką turi šiltnamio efektą sukeliančios – anglies dvideginis ir metanas.

Visi šie veiksniai padidina klimato atšilimą, taigi, aerozolių kiekio sumažėjimas – tik vienas iš jų.

Daugybės tyrimų rezultatai rodo, kad visuotinis klimato atšilimas tęsis net ir be žmogaus veiklos, susijusios su atmosferos teršimu.

Be to, kaip teigiama tyrime, spartesnio planetos paviršiaus temperatūros kilimo galime tikėtis jau šį dešimtmetį.

Klimato kaita pastebima netgi šiandien.

Pavyzdžiui, 2023 m. užfiksuota daugybė temperatūros rekordų. Tarp jų – karščiausia diena per pastaruosius kelias dešimtis tūkstančių metų, dešimt karščiausių mėnesių iš eilės ir pan.

Ne išimtis ir Lietuva.

Jau šiais metais, balandžio 9 dieną šalies Hidrometeorologijos tarnybos termometrai fiksavo rekordinę šilumą.

Tokios didelės šilumos balandžio pirmojoje pusėje dar niekada nėra buvę.

Remiantis preliminariais duomenimis, tądien Birštone oras įkaito net iki 28,4 °C.

Šiemet tai jau devintasis šilumos rekordas mūsų šalyje. 2023 metais tokių buvo šešiolika. 2022 metais – trylika, o 2021 m. – šeši.

Ir visai gali būti, kad šie metai taps dar rekordiškai karštesni. Deja, tam reikalingos sąlygos jau sukurtos.