Tyliausias kambarys pasaulyje gali išvesti iš proto

Tyliausias kambarys pasaulyje gali išvesti iš proto

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Mus supa gamtos ir civilizacijos triukšmas. Dažnai jo net nepastebime, tačiau dieną naktį maudomės garsuose. Ir tai ne visada sveika.

Todėl dažnas mintyse atsidūstame – kaip pasiilgau nors minutėlės tylos.

Bet ar tikrai ta tyla tokia raminanti?

Garsas su minuso ženklu

Net jei žmogus įeis į tuščią patalpą be žmonių ar gyvūnų, jis neatsidurs visiškoje tyloje. Itin stipriai susikaupus ir paaštrinus dėmesį galima išgirsti, kad kažkur tyliai dūzgia elektros prietaisai ar tiksi laikrodis.

Garsas iš šių mažų šaltinių atsimuša į sienas ir tai šiek tiek jį sustiprina.

O jei dar patalpoje yra uodas… Ne veltui yra posakis „taip tylu, kad net musė girdėti“.

Tačiau pasaulyje esama vietų, kur sienos ne atspindi, o sugeria visas garso bangas.

Viena iš tokių – Orfildo laboratorijos kamera be aido, esanti JAV, Mineapolio valstijoje. Šioje tyrimų įstaigoje atliekami akustiniai eksperimentai ir tiriamos žmogaus reakcijos į įvairias aplinkos sąlygas.

Šią laboratoriją 1971 m. įkūrė mokslininkas Stivenas Orfildas ir ji veikia iki šiol.

Įprastas tylus kambarys – tarkime, jūsų miegamasis vėlai naktį – vis dėlto nėra visiškai tylus. Foninio garso lygis tokiame kambaryje siekia apie 30 decibelų – tai garsas, kurį kelia tolimas gatvės triukšmas, čežanti paklodė, vamzdžiai ir panašūs tylaus garso šaltiniai. Tokia tyla laikoma patogia.

Tačiau Orfildo laboratorijos kameros viduje foninis triukšmo lygis yra -24,9 decibelo. Tai yra tyliau už tylą.

Manytume, kad tokioje tyloje galima puikiai pailsėti, bet – ne. Daugelis negali ten išbūti ir 15 minučių, nes žmogų apima nepaaiškinamas nerimas.

Mokslininkai turi įtikinamą paaiškinimą, kodėl bijome tokios absoliučios tylos.

Akustinis štilis

Laboratorijos storos išorinės plieno ir betono sienos užtikrina, kad kambario nepasiekia jokie pašaliniai garsai. O vidinių sienų konstrukcija dar ypatingesnė: iš jų išsikiša daug tam tikra tvarka išdėliotų specialių pleišto pavidalo plokščių, padengtų garsą absorbuojančia medžiaga. Grindis atstoja įtemptas tinklas, atlaikantis suaugusiojo kūno svorį.

Kameros sienos, lubos ir grindys sugeria 99,9 proc. garso bangų.

Iki 1990 m. laboratorijos kambarys priklausė garso įrašų studijai „Sound 80“, kurioje dirbo tokie garsūs muzikantai kaip Bobas Dilanas ir Princas. Ši vieta įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip tyliausia vieta planetoje.

Kas girdėti tyloje?

Kai žmogus patenka į Orfildo laboratorijos kamerą be aido, jis gali girdėti tik savo kūną. Pavyzdžiui kaip plaka širdis, kvėpuojant išsipučia ir susitraukia plaučiai, kraujo judėjimą venose.

Kai kurie garsai netgi labai keisti – pavyzdžiui, judindami ranką galite išgirsti, kaip kaulai trinasi vienas į kitą. Tai, ko gero, panašiausia, ką galima išgirsti į „Foje“ dainos tekstą „Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse…“

Taip pat daugeliui žmonių visiškos tylos sąlygomis pasireiškia tinitas – įkyrūs garsai, kuriuos girdi tik tu. Ausyse jaučiamas spengimas ar ūžesys, nors išorinio garso iš tiesų nėra.

Kodėl tyla varo žmones iš proto

Galima manyti, kad visiškos tylos sąlygomis žmogus gerai pailsėtų. Paprastai mus visada supa bent koks nors triukšmas: lapų ošimo garsumo lygis vertinamas 40 decibelų, o mūsų kvėpavimo garsai – 10 decibelų.

Tyrimų kameros triukšmo lygis siekia -24,9 decibelo (!). Tai gerokai žemiau žmogaus klausos slenksčio – 0 decibelų.

Tiesą sakant, visiškos tylos sąlygomis žmonės greitai pradeda jaustis blogai.

Visiškai nesant išorinių garsų vidaus organų keliamas triukšmas sukelia nerimą.

Be to, žmogus nustoja jausti supančią erdvę – vaikščiodami ar stovėdami, kad išlaikytume pusiausvyrą, mes įprastai orientuojamės ir pagal garsą, nors patys to nesuvokiame. Tai ypač pastebima, jei Orfildo laboratorijos kameroje išjungiama šviesa.

Tuomet pagal garsą orientuotis nebegalime, ir pusiausvyrą išlaikyti staiga tampa gerokai sunkiau. Todėl norint ilgiau išbūti kambaryje, reikia sėdėti.

Jei pats bandysite sukelti kokį nors garsą, tai irgi nebūtinai padės. Dėl aido nebuvimo kambaryje skleidžiant netgi trumpus ir stiprius garsus jie skamba kitaip.

Pavyzdžiui, garsas, kuris įprastoje patalpoje skamba kaip krūptelėti priverčiantis šūvis, čia skambės kaip negarsus kaukštelėjimas.

Be viso to, tyloje smegenys bando užpildyti atsilaisvinusią akustinę erdvę ir pačios sugalvoja garsus, dėl kurių žmogus patiria klausos haliucinacijas.

Kam skirtas tyliausias kambarys

Šiandien Orfildo laboratorijoje esanti beaidė kamera naudojama ne tik eksperimentams. Kai kurios įmonės atveža savo gaminius, kad įvertintų jų tylumą. Pavyzdžiui, ten buvo išbandyti firmos „Sleep Number“ čiužiniai ir „Whirlpool“ indaplovės.

Dar tyliausias kambarys pasaulyje naudojamas astronautų mokymui.

Kosmose išorinio triukšmo lygis yra daug mažesnis nei Žemėje. Tačiau, rodos, net tokiomis ramiomis sąlygomis žmonės pradeda patirti stresą, todėl astronautai turi sugebėti prie jų prisitaikyti.

Priešingu atveju kosmose gali įvykti nelaimė dėl vieno ar kelių įgulos narių psichologinės krizės.

Rekordai. Kokie jie?

Apsilankymas tyliausiame pasaulio kambaryje kainuoja 600 JAV dolerių už valandą. Tačiau dauguma žmonių prašosi iš ten paleisti po 15 minučių – jiems pasidaro taip blogai.

Buvimo šioje patalpoje rekordas – 45 minutės.

Sklando mitas, kad už ilgiausią buvimą tyloje įteikiamas piniginis prizas. Tiesą sakant, tai tik socialinių tinklų gandai – jokie prizai šios neįprastos vietos lankytojams neskiriami.

Pasaulyje yra ir kitų patalpų, kuriose sienos sugeria garsą. Viena jų – JAV, Vašingtono valstijoje esanti bendrovės „Microsoft“ beaidė patalpa.

Anksčiau Orfildo laboratorijos kameroje triukšmo lygis buvo įvertintas -9,4 decibelo. „Microsoft“ patalpoje buvo sukurtos sąlygos, kai garso stiprumo lygis buvo -20,6 decibelo.

Tačiau 2022-aisiais Orfildo laboratorijoje esančios beaidės kameros kūrėjai paskelbė, kad jiems pavyko pasiekti -24,9 decibelo rezultatą. Kol kas rekordas nesumuštas.

Beje, 2018 m. panaši laboratorija atidaryta ir Lietuvoje – Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Jos tikslas yra šiuolaikiškų radijo antenų fizikinių parametrų tyrimai, leisiantys patobulinti šias antenas.

Kaip manote, kiek minučių galėtumėte išgyventi tyliausiame pasaulio kambaryje?

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų