-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
O gal – ir asmenybę?
Lietuvoje pernai užregistravus 131 pranešimą apie potencialius donorus, 71 šeima, nepaisant netekties skausmo, sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantuoti. Atlikus visus medicinos tyrimus 54 donorai tapo efektyvūs: buvo paimtas nors vienas organas ar audinys persodinti. Iš viso praėjusiais metais mūsų šalyje atlikta 450 audinių ir organų transplantacijų, suteikusių viltį pasveikti ir gyventi.
2023 m. pasaulinėje organų transplantacijos statistikoje matyti reikšmingas augimas. Pasaulyje atlikta daugiau nei 157 000 organų persodinimų. Dažniausiai persodinamas organas yra inkstas, toliau rikiuojasi kepenys ir širdis.
Tačiau organų gavimo būdai skiriasi. Pavyzdžiui, inkstus galima paimti iš gyvų donorų, nes net ir turėdamas vieną žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau širdies donorais tampa tik mirę pacientai, kurių širdies ir kraujagyslių sistema yra nepažeista ir kurių ūgis, svoris bei amžius yra toks pat kaip recipiento. Be viso to, labai svarbu, kad donoro kraujo grupė būtų suderinama, kitaip pacientas po operacijos neišgyvens.
Pirmoji širdies transplantacija atlikta 1967 m. Po to įvykio daugelis svetimo organo gavėjų laikui bėgant pastebėjo, kad jų charakteris ir kai kurie asmenybės bruožai tapo panašūs į donoro.
Šis reiškinys mokslininkams vis dar yra didelė paslaptis.
Mokslo žurnale „Science Alert“ tyrimo autoriai pasakojo nuostabias istorijas apie tai, kaip pasikeitė žmonių charakteris po organų persodinimo.
Paprastai didžiausi asmenybės pokyčiai įvyksta persodinus širdį, tačiau kartais taip nutinka ir po kitų organų perkėlimo.
Beveik visais atvejais recipientai teigia perimantys būtent donorų charakterio ir pasaulėžiūros detales, tai yra pokyčiai neatsiranda iš niekur.
Pavyzdžiui, 1990-aisiais viena moteriai persodinta muzikanto donoro širdis ir po operacijos ji labai pamėgo klasikinę muziką. Prieš transplantaciją jos domėjimasis muzika apsiribodavo populiaraus popso klausymu.
Taip pat mokslinėje literatūroje yra nuorodų į tai, kad žmonės iš donorų perėmė ne tik tam tikro maisto skonį, bet ir seksualinius pomėgius. Kai kurie pacientai netgi sako, kad kartu su organu jiems atiteko ir ankstesnio savininko prisiminimai.
Šiuo atžvilgiu labai įdomus atvejis aprašytas 2000 m. – 56-erių metų profesoriui persodinta policininko, žuvusio nuo šūvio į veidą sulaikant nusikaltėlį, širdis.
Praėjus kelioms savaitėms po operacijos pacientas pradėjo sapnuoti ryškią šviesą, o paskui Jėzaus veidą.
Policininko žmona vėliau paaiškino, kad vyrą nužudęs nusikaltėlis turėjo ilgus plaukus ir barzdą – iš tiesų profesorius sapnuose matė pagrindinio įtariamojo veidą.
Neseniai mokslinis žurnalas „Transplantology“ paskelbė žmonių, kuriems buvo persodinti svetimi organai, apklausos rezultatus.
Į klausimus atsakė 23 asmenys, kuriems persodinta širdis, ir 24 kitų organų recipientai.
Beveik 90 proc. apklaustųjų patvirtino, kad po operacijos jie pastebėjo naujų asmenybės bruožų. Nepaisant nedidelio apklausos dalyvių skaičiaus, mokslininkai šiuos rezultatus laiko įrodymu, kad asmenybės bruožai perduodami per bet kokio organo transplantaciją.
Mokslininkai tiksliai nežino, kaip charakterio ypatybės ir prisiminimai perduodami iš donoro recipientui. Bet yra prielaida, kad visos gyvos žmogaus ląstelės turi atmintį – po bet kurios kūno dalies transplantacijos jos perduoda duomenis iš vieno organizmo kitam.
Nors po organo persodinimo nervų jungtys su smegenimis nutrūksta, likę nervai vis tiek veikia.
Remiantis 2018 m. atliktais tyrimais, kai kurios transplantuotų organų nervų jungtys atsikuria per kelerius metus po operacijos.
Nėra jokių abejonių, kad donorų organai perduoda duomenis apie šeimininko charakterį ir skonį – tai rodo daugelio tyrimų rezultatai.
Tačiau kodėl ir kaip tai nutinka, kur visa ši informacija saugoma, mokslininkai dar nežino.
