Nenulipantys alpinistai – kur aukščiausiai planetoje verda gyvenimas

Nenulipantys alpinistai – kur aukščiausiai planetoje verda gyvenimas

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Maždaug 80 milijonų žmonių įsikūrę gyvenvietėse, esančiose aukščiau nei 2500 metrų virš jūros lygio.

Dauguma šių kaimų ir miestų susitelkę Pietų Amerikoje, Centrinėje Azijoje ir Rytų Afrikoje. Pavyzdžiui, Kinijoje yra nedidelė Venkvan gyvenvietė, gyvuojanti 4870 metrų aukštyje.

O Indijoje yra budistų gyvenvietės Karzok Gompa, iš kurios Budą šlovinančios maldos sklinda 4572 metrų aukštyje.

Tačiau visos šios gyvenvietės nublanksta prieš La Rinkonadą – miestą Peru, kur gyventojai įsikūrę 5100 metrų aukštyje.

Galima sakyti, kad jie ten kasdien bando išgyventi, nes dideliame aukštyje žmonės patiria deguonies trūkumą ir labai apkrauna savo organizmą.

La Rinkonada pastatyta ant amžino ledyno. Miestelį pasiekti galima tik sunkvežimiu, kuris rieda svaiginamų skardžių briaunomis pramintais beprotiškai siaurais, gūsingų vėjų perpučiamais kelių serpantinais. Kelionė į miestelį užtrunka keletą dienų.

Nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų, La Rinkonadoje įsikūrę apie 50 000 žmonių. Ir viskas dėl to, kad šiame mieste galima uždirbti daug pinigų. Kaip? Ogi kasant auksą!

Aukščiausiai esantis miestas pasaulyje

La Rinkonada įkurta Peru 1960 m. Atsivertę žemėlapį ar pasitelkę visažinį gūglą miestą rastumėte Anduose, netoli sienos su Bolivija, 5000–5300 metrų aukštyje.

Tai laikoma aukščiausia vieta pasaulyje, kurioje žmonės gyvena nuolat.

Gyventi La Rinkonados mieste labai sunku. Tokiame aukštyje nėra tekančio vandens, todėl žmonės negali kelis kartus per dieną nusimaudyti po gaiviu dušu. Taip pat aukščiausioje planetos gyvenvietėje nėra kanalizacijos, niekas iš čia neveža šiukšlių, visur klesti nešvara.

Itin didelis užterštumas gyvsidabriu.

Elektra La Rinkonadoje įvesta tik 2000-aisiais, o iki tol vietiniai naktimis sėdėdavo prie žvakių ir žibalinių lempų.

Parduotuvių mieste irgi nėra, maistas atvežamas iš žemiau esančių gyvenviečių.

Nepaisant visų šių nepatogumų, La Rinkonados gyventojų skaičius nuolat auga.

XX amžiaus antroje pusėje tai buvo tik nedidelis miestelis, kuriame gyveno kalnakasiai.

Šiandien aukso kasyba užsiima jau apie 50 tūkstančių gyventojų. Kasyklą valdo bendrovė „Corporación Ananea“, darbininkams atlyginimai nemokami, tačiau kas mėnesį leidžiama išsinešti po rūdos su auksu gabalą. Šio tauriojo metalo klodai čia slypi ne urvuose ar šachtose, o po storu ledo sluoksniu.

Aukštis žudo, bet pinigai nekvepia

Jei ne aukso gyslos, La Rinkonadoje niekas negyventų. Čia ne tik nėra nuolatinės prieigos prie vandens, modernaus tualeto ir kitų patogumų. Svarbiausia – vietos gyventojams beveik visą laiką bloga.

Mieste apsilankę mokslinio leidinio „Live Science“ žurnalistai pakraupo nuo gyvenimo dideliame aukštyje sunkumų. O jų – ne vienas, bet didžiausias yra išretėjęs oras.

Visi esame įpratę gyventi maždaug jūros lygyje, kur gausu deguonies. Dideliame aukštyje šių gyvybiškai svarbių dujų daug mažiau, todėl žmogaus organizmas stengiasi gauti kuo daugiau oro.

Tie, kurie persikelia į bet kokį miestą, esantį kalnuose, jau 4500 metrų aukštyje jaučia padažnėjusį kvėpavimą ir pulsą.

Taip atsitinka todėl, kad plaučiai ir širdis turi dirbti kiek įmanoma daugiau ir sunkiau, kad aprūpintų organizmo audinius deguonimi.

Kai žmogaus organizmas bando priprasti prie deguonies trūkumo, jis patiria aukščio ligos simptomus: galvos skausmą, nuovargį, pykinimą ir apetito praradimą.

Po kelių savaičių gyvenimo naujomis sąlygomis bent jau kvėpavimo dažnis ir pulsas sunormalėja, nes organizmas pradeda gaminti daugiau kraujo kūnelių, atsakingų už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius. Tačiau kiti simptomai dažniausiai išlieka.

Kaip aukštis veikia žmones?

La Rinkonadoje ir kitose aukštai įsikūrusiose gyvenvietėse gimę žmonės skiriasi nuo kitų, gyvenančių žemiau. Pavyzdžiui, vaikams pastebimai padidėja plaučių tūris. Jie taip pat turi didelę hemoglobino koncentraciją kraujyje, kad organizmas galėtų aprūpinti ląsteles maksimaliu deguonies kiekiu.

Dėl šios priežasties čia gyvenančiųjų kraujas yra tirštesnis, o tai vėlgi blogai veikia žmonių savijautą.

Norėdami jaustis geriau, vietiniai dažnai vartoja vaistus, mažinančius kraujo ląstelių skaičių.

Tačiau ilgalaikės tokio „apgauk organizmą“ pasekmės vis dar nėra ištirtos. Ir vargu ar jos bus teigiamos.

Dideliame aukštyje blogai jaučiasi tik tie La Rinkonados ir kitų aukštai esančių gyvenviečių gyventojai, kurie yra atvykėliai.

Tačiau tibetiečiai ar šerpai tokių bėdų neturi – juos saugo genetinė mutacija, kuri neleidžia hemoglobino kiekiui pakilti aukščiau normos.

Manoma, kad jie gerai toleruoja deguonies trūkumą dėl greitos kraujo tėkmės organizme.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų