-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Penktas pagal dydį šalies miestas, sparčiai besikeičiantis Panevėžys atsistoja greta Baltijos šalių didmiesčių.
„Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių strateginę reikšmę turinčių, į visos šalies istoriją įeisiančių projektų. Jį įgyvendinus Panevėžio regionas taps svarbia transeuropinės traukinių vėžės dalimi.
„Pro Panevėžį eisianti „Rail Baltica“ vėžė ir galimybė vieną iš tarptautinių keleivių stočių turėti Panevėžyje džiugina ir įpareigoja maksimaliai išnaudoti potencialą, kuris atsiras kartu su geležinkeliu. Miestas esamus logistinius pranašumus šiuo metu išnaudoja optimaliai, tačiau naujoji vėžė ir keleivių stotis atvers milžiniškas papildomas galimybes“, – įsitikinęs Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, anot R. Račkausko, gali reikšmingai prisidėti prie Panevėžio miesto ir viso regiono augimo pirmiausia tuo, kad palengvins gyventojų susisiekimą. Nutiesus vėžę ir Panevėžyje įrengus tarptautinę keleivių stotį, žmonėms bus sudaryta galimybė daug patogiau keliauti asmeniniais ar darbo reikalais, o tai reikšmingai kilstelės gyvenimo Panevėžyje kokybę.
„Dabar didžiuojamės būdami jaunoms šeimoms puikiai pritaikytu miestu, o atsiradus vėžei galėsime būti patrauklesni ir mobilumą itin vertinančiam jaunimui. Studentams, jaunimui bus daug lengviau pasirinkti gyventi, kurti šeimą, plėtoti verslą Panevėžyje, žinant, kad prireikus didieji šalies ir užsienio miestai pasiekiami itin greitai ir patogiai – „Rail Baltica“ padės įveikti kartais dar jaučiamą psichologinį atstumą iki jų“, – teigė R. Račkauskas.
Naujoji europinio geležinkelio vėžė ir keleivių stotis neabejotinai padidins Aukštaitijos sostinės patrauklumą ir užsienio investuotojams, kuriems aktualūs Panevėžio logistiniai privalumai, miesto ekonominė specializacija (Aukštaitijos sostinėje sutelktos transporto ir jo įrangos, elektronikos, mechaninės inžinerijos įmonės) bei galimybė užtikrinti reikiamos kvalifikacijos specialistų pasiūlą. Įprasta, kad investuotojai vertina, kiek jiems reikalingų specialistų gyvena vienos valandos atstumu nuo pasirinktos vietos plėtoti verslą.
Didesnė mobilumo galimybė neabejotinai atneš naudos Panevėžio verslui – išaugus miesto vertei, bus gerokai paprasčiau pritraukti taip reikalingų specialistų, turinčių lemiamą įtaką įmonių plėtrai.
Be to, tai atveria galimybę paspartinti mieste ir smulkiojo verslo plėtrą.
„Rail Balticos“ vėžė ir jai reikalingų paslaugų kompleksas turėtų tapti labai palankia terpe kurti didesnes pramonės ar logistikos įmones aptarnaujančio smulkiojo verslo, startuolių bendruomenėms.
„Tankėjanti miesto verslo ekosistema paskatintų miestą išsigryninti jam aktualiausias studijų programas ir inicijuoti jų atsiradimą miesto profesinio ir aukštojo mokslo įstaigose – palaipsniui stiprinant Panevėžio kaip studijų miesto, turinčio aiškią kryptį ir išskirtinumą, pozicijas“, – naujas perspektyvas Aukštaitijos sostinei mato R. Račkauskas.
Mero Ryčio Račkausko teigimu, pro Panevėžį eisianti „Rail Baltica“ vėžė ir galimybė vieną iš tarptautinių keleivių stočių turėti Panevėžyje įpareigoja maksimaliai išnaudoti potencialą, kuris atsiras kartu su geležinkeliu.
Europos valstybių patirtis rodo, kad tarptautinių traukinių stočių plėtra reikšmingai paspartina miestų ir jų dalių plėtrą – pritraukia dideles investicijas, generuoja žmonių srautus, skatina ekonominį aktyvumą.
Panevėžyje laisvalaikio paslaugoms pritaikytas verslas kol kas telkiasi centre ir vakarinėje dalyje esančiuose prekybos centruose.
Augant miestui, atsirastų paskatos kurtis naujiems traukos centrams, atitinkamai augtų naujų nekilnojamojo turto projektų ir paslaugų poreikis.
„Panevėžiečiams tai reiškia išaugusią jų turto vertę, daugiau, įvairesnių ir arčiau jų namų esančių paslaugų, kokybiškesnius, labiau apgalvotus ir šiuolaikinio žmogaus poreikiams pritaikytus gyvenamuosius kvartalus, o kai viskas arčiau – tai ir daugiau galimybių darnaus judumo plėtrai mieste. Tikiu, kad maksimaliai išnaudosime visą europinio geležinkelio potencialą – Panevėžio regionas bus ne tik nacionalinis, bet ir tarptautinis traukos centras“, – pabrėžia meras.
Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė akcentuoja: geležinkelio vėžės ir tarptautinės keleivių stoties atsiradimas Aukštaitijos sostinei suteiks kitokį statusą – miesto, reikšmingo tarptautiniam susisiekimui, įdomaus traukos centro, kurio nederėtų pravažiuoti.
Panevėžys jau ruošiasi priimti dėl „Rail Balticos“ gausesnius lankytojų srautus.
„Verslui būtina persvarstyti veiklos strategiją dideliems krovinių gabenimo atstumams ir prioritetą teikti geležinkeliui.“
A. Pranckevičius
„Itin svarbu sukurti jiems paskatas apsistoti mieste ne valandai kitai, o dienai ar kelioms. Padaugėjus turistų, naudą pajus vietos verslas – pervežėjai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, renginių ir kitų pramogų organizatoriai. Žinoma, svarbu užtikrinti, kad jie atitinkamai prisitaikytų, pavyzdžiui, tikėtina, kad ateityje daugės svečių iš užsienio, taigi reikės persiorientuoti teikti paslaugas ir užsienio kalbomis, rinkodarč orientuoti į kaimynines valstybes“, – numato M. Miniotaitė.
Pusiaukelėje tarp dviejų sostinių – Rygos ir Vilniaus – įsikūrusį atsinaujinusį, pasikeitusį ir turintį kuo nustebinantį Panevėžį jau pradeda atrasti vietos turistai.
Aukštaitijos sostinė juos pasitinka atnaujintomis erdvėmis, unikaliais senas tradicijas turinčiais ir naujais lankytinais objektais.
Atsižvelgiant į gilią miesto pramonės istoriją, pramonė plačiai pritaikoma ir turizmui: lankytojams
atsivėrusios įmonės gyvai pasakoja apie savo nueitą kelią, pristato gaminamus produktus ir jiems kurti reikalingus modernius sprendimus, vietos menininkai pramonės gaminius pritaiko meninėms instaliacijoms.
Netrukus duris atvers naujos kartos muziejus – Stasio Eidrigevičiaus menų centras.
Visgi, pasak M. Miniotaitės, Panevėžiui reikia atsiverti ir užsienio turistams, jiems suteikti kuo malonesnę patirtį. Tai ir išskirtinių traukos objektų, sudarančių paskatas keliautojams čia pasilikti ilgėliau, sukūrimas, ir tarptautinės stoties bei miesto centro patogaus susisiekimo atsiradimas, ir turizmo informacijos paslaugų teikimas pačioje keleivių stotyje, ir turistinių paslaugų paketų, apimančių aplink stotį besikuriančius paslaugų tiekėjus, sukūrimas, ir rinkodaros priemonės kaimyninėse šalyse, ir bendros iniciatyvos kartu su jose veikiančiomis turizmo plėtros agentūromis, galiausiai – ir naujų tikslinių auditorijų išgryninimas, pavyzdžiui, tvarumo vertybėmis besivadovaujantys turistai, kuriems traukiniai bus gerokai patrauklesnė transporto priemonė nei automobilis.
„Kai bus baigta „Rail Baltica“ vėžė, tikimės stiprėjančio Panevėžio kaip patogaus miesto gyventi, mokytis, dirbti, keliauti, įvaizdžio ir palaipsniui didėjančių atvykstančių gyventi, kurti verslą, keliauti srautų. Dar reikės padaryti labai daug namų darbų, kad visas šias galimybes išnaudotume, bet tokia proga privalome pasinaudoti“, – tvirtino M. Miniotaitė.
Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos Arnoldas Pranckevičius atkreipia dėmesį, kad europinės vėžės projektas „Rail Baltica“ ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai – neabejotinos svarbos infrastruktūros plėtros planas tiek socialiniu-ekonominiu, tiek geopolitiniu aspektais. Pastarasis šių dienų kontekste yra dar svarbesnis.
Viena vertus, su „Rail Balticos“ projektu Lietuvai pagaliau bus galima sustiprinti savo integraciją į Vakarus geležinkelių logistikos srityje. Pasak A. Pranckevičiaus, tai atvers visiškai naują ekonominį koridorių ir skatins tvarią ekonominę plėtrą, suteiks geresnę prieigą prie didelės spartos skaitmeninių tinklų ir 5G sistemų.
Baltijos šalyse atsiras ekologiškas keliavimo būdas, suteikiantis komfortą, patogumą ir greitį. „Rail Baltica“ geležinkelis bus visiškai elektrifikuotas, o Lietuvos teritorija tarptautine linija važiuojantys traukiniai varomi tik iš atsinaujinančių šaltinių išgaunama elektra.
Įgyvendinus projektą, verslui atsivers galimybė gabenti krovinius Šiaurės, Pietų, Vakarų kryptimis aplinkai draugišku transportu. O tai reiškia ir laisvesnius automobilių kelius, ir mažesnius į aplinką išmetamų teršalų kiekis.
Kita vertus, pasak A. Pranckevičiaus, geležinkelis pagerins karinį mobilumą ir suteiks galimybę greitai pasiekti svarbiausius karinius taškus ir objektus, kurie ypač svarbūs viso regiono saugumui stiprinti.
„Rail Balticos“ geležinkelis yra galimybė verslui, tačiau, pabrėžia ambasadorius, pats verslas turi būti labai aktyvus, ruoštis naujoms krovinių gabenimo galimybėms bei kryptims.
„Ir Panevėžyje, ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuos pasieks „Rail Baltica“, veikia daugybė didelių ir mažų įmonių. Joms europinis geležinkelis atvers naujų logistikos galimybių. Būtina persvarstyti veiklos strategiją dideliems krovinių gabenimo atstumams ir prioritetą teikti geležinkeliui. Jau dabar Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje kuriasi tarptautinės įmonės, jas pritraukia ir europinio geležinkelio perspektyva“, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Anot Lietuvos atstovo Europos Sąjungoje, būtina paminėti „Rail Balticos“ sukuriamas keleivių vežimo galimybes. Bus sudarytos sąlygos jungti skirtingas transporto rūšis, papildant vienai kitą, pavyzdžiui, iš autobuso sėsti į traukinį, traukiniu pasiekus oro uostą persėsti į lėktuvą ir pan. Nutiesus „Rail Balticos“ geležinkelį, greitieji keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu. Tokia kelionė traukiniu iš Panevėžio į Kauną truks apie 37 minutes, pasiekti Rygą bus galima per 55 minutes.
„Rail Baltica“ suteiks daugiau galimybių kultūros, švietimo, pramogų ir turizmo srityse, o dėl atsiradusios galimybės greitai ir patogiai atvykti į miestą darbo jėgai – pritraukti investicijų ir kurtis verslams. Tarptautinė stotis galėtų paskatinti žmonių migraciją į Panevėžį, nes gyvenant jame bus galima greitai patekti į darbo vietą Kaune ar net Rygoje. Tikiu, kad Panevėžys bus ta stotelė, kurioje norėsis ne tik įlipti, bet ir išlipti “, – neabejoja A. Pranckevičius.
Iš trijų parengtų „Rail Balticos“ vėžės geležinkelio plėtros alternatyvų ekspertai prioritetine įvertino numačiusią tarptautinę keleivių stotį Panevėžio mieste, greta aplinkkelio.
Bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovo Manto Kaušylo teigimu, pagrindiniai kriterijai, nusvėrę tokį ekspertų vertinimą, yra darni regiono plėtra, trumpesnis kelionės laikas ir sukuriama didžiausia pridėtinė vertė.
„Keleivių stotis Panevėžyje leistų užtikrinti darnią regiono plėtrą. Be to, labai svarbu, kad keleiviai kelionės tikslą pasiektų per kuo trumpesnį laiką. Kuo keleivių stotis arčiau pagrindinių miestų, traukos centrų, tuo geresnės perspektyvos“, – pabrėžė M. Kaušylas.
Lietuvoje numatytos trys tarptautinės keleivių stotys – Vilniaus, Kauno ir Panevėžio.
Lietuva iš visų Baltijos šalių turės daugiausia tokių stočių. Latvijoje ir Estijoje numatyta po dvi.
Tarptautinės keleivių stoties atsiradimas Panevėžyje, anot M. Kaušylo, užtikrins geresnį susisiekimą su didžiaisiais miestais – Vilniumi, Kaunu, Ryga, tai atvers didesnes galimybes gyventojų mobilumui, prasiplėstų ir darbo paieškų laukas. Tai tapo ypač aktualu sparčiai populiarėjant hibridiniam darbui, kai dalį laiko dirbama darbovietėje ir dalį – nuotoliniu būdu. Be to, kelionės į darbą traukiniu privalumas ne tik trumpesnis kelyje sugaištas laikas – jį galima išnaudoti produktyviam darbui.
„Jei būtų geras susisiekimas tiek su Vilniumi, tiek su Kaunu, dalis vilniečių, kauniečių ar panevėžiečių galėtų neapsiriboti savo gyvenamąja vietove ir turėtų daugiau galimybių dirbti kituose miestuose. Tai į regionus padėtų pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. O kuo daugiau reikiamų specialistų, tuo daugiau investicijų. Tokia praktika pastebima kituose Vakarų Europos miestuose“, – teigė M. Kaušylas.
Kita keleivių stoties atsiradimo Panevėžyje medalio pusė – aktyvesnis turizmas. Pasak M. Kaušylo, keliauti traukiniu – gana patrauklu.
„Jau dabar pastebime, kad į svarbias sporto varžybas, žvaigždžių koncertus daug žmonių vyksta ne savo automobiliu, o traukiniu, jeigu ta infrastruktūra puikiai išvystyta. Panevėžys nebūtų išimtis“, – įsitikinęs M. Kaušylas.
Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės irgi laukia namų darbai. Jai teks užtikrinti visuomeninio transporto plėtrą, kad iš visų Panevėžio vietovių – tiek miesto gyvenamųjų teritorijų, tiek rajono, keleiviai galėtų patogiai atvykti į „Rail Balticos“ keleivių stotį.
Visas „Rail Baltica“ projektas turės būti įgyvendintas iki 2030-ųjų, tačiau siekiama, kad kai kurios linijos būtų atidarytos iki 2028-ųjų.
Komentarai
-
- petras
- 08:53 2023.10.13
Rodyti visus komentarus (1)po šimto metų čia bus viską sunaikino sugriovė ir sapnuoja apie perspektyvas nebus lietuvoj taip kaip buvo anais laikais.