-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokius klausimus iš draugų sako dažnai girdintis jaunas staniūnietis.
„Taip buvau pripratęs prie Staniūnų pradžią žyminčių gaidžių, kad jų net nematydavau. Bet kai draugai pabadė jais nosį ir pats gerai apžiūrėjau riboženklį, pagailo savęs. Tikrai apgailėtinai turiu atrodyti ir aš, ir kiti Staniūnų žmonės, kai mus reprezentuoja gaidžiai“, – kalbėjo „Sekundės“ redakcijai paskambinęs Staniūnų gyventojas.
Anot jo, keista, kodėl sovietmetis iš Staniūnų vis dar nepasišalino.
Riboženklis su gaidžiais ant senojo Vilniaus kelio – tipiškas paminklas tos eros gigantomanijai. Iškilo jis čia prieš 48 metus, taigi, anot staniūniečio, ir už jo tėvus yra senesnis.
Tuomet Staniūnai tikrai buvo susiję su paukštininkyste, bet dabar, sako vaikinas, jų gyvenvietėje gal tik viena ar dvi senutės augina gaidžio ganomų vištų pulkelį.
Be to, cementiniai gaidžiai, ant kurių pritvirtintas Staniūnų pavadinimas, ir purvais apsinešę, ir aptrupėję. Tad, jaunuolio akimis, tiek moraliai, tiek ir fiziškai pasenę.
„Gaidys“ pastaruoju metu yra tapęs itin įžeidžiu žodžiu. Kai į svečius atvykę draugai paklausė, ar Staniūnų žmonės norime būti vadinami „iš gaidyno“, ne tik suklusau, bet ir susigėdau“, – atviravo jis.
Svetur gyvenantieji klausia, ką bendro Staniūnai turi su gaidžiais. G. Kartano nuotr.
Betoninių gaidžių amžių gerai mena Staniūnuose gyvenantis senjoras mokslų daktaras Henrikas Pilkauskas.
Jis daugybę metų vadovavo Pabaltijo zoninės paukštininkystės Staniūnų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui.
Ūkio administracija, jo paukštidės buvo Velžyje, o šiam ūkiui priklausiusiose Staniūnų žemėse buvo auginamas pašaras vištoms.
H. Pilkausko teigimu, ūkyje dirbusių mokslininkų išvestų veislių vištų kiaušiniai buvo gabenami į visus Sovietų Sąjungos kampelius. Lėktuvais skraidinti net į Tolimuosius Rytus – Magadaną, Vladivostoką.
Tokią veiklą savitai ir atspindėjo Staniūnų ženklas.
Kaip pasakoja H. Pilkauskas, sovietmečiu kiekvienas kolūkis, tarybinis ar kitoks ūkis gaudavo nurodymą pasižymėti savo valdų ribas.
Sukurti riboženklį Staniūnų eksperimentiniam ūkiui pasisiūlęs panevėžietis lyg ir dailininkas, lyg architektas.
„Pavardės jo, deja, neprisimenu, bet menu, kad jis sukūrė mūsų ūkio veiklą atspindintį ženklą, pagal kurį ūkio vyrai pagamino metalinę formą, ir taip pačiame ūkyje buvo išlieti tiedu gaidžiai“, – pasakojo H. Pilkauskas.
Pastatė juos toje vietoje, kur baigiasi Panevėžio miesto ribos ir prasideda Panevėžio rajonas, Staniūnai.
„Iš tiesų planuota pastatyti tris tokius riboženklius su gaidžiais, – atskleidžia buvęs ūkio vadovas. – Dar vienas toks būtų stovėjęs maždaug toje vietoje, kur Panevėžyje Ramygalos gatvė kertasi su Kėdainių gatve, nes būtent iki tos vietos būta Staniūnų eksperimentinio ūkio žemių. Trečią ženklą norėta statyti jau Panevėžio rajone, už Keravos.“
„Bet tų kitų dviejų riboženklių nebepastatėme, nes Staniūnų ūkį išplėtė, padidėjo jo valdos“, – aiškino H. Pilkauskas.
Pabaltijo zoninės paukštininkystės Staniūnų bandymų stoties eksperimentinis ūkis klestėjo iki 1990-ųjų.
„Po to prasidėjo privatizacija, po jos – griūtis“, – prisimena H. Pilkauskas.
„Gaidys“ pastaruoju metu yra tapęs itin įžeidžiu žodžiu. Kai į svečius atvykę draugai paklausė, ar Staniūnų žmonės norime būti vadinami „iš gaidyno“, ne tik suklusau, bet ir susigėdau.“
Staniūniškis
Tiesa, dar ir dabar dalyje buvusių ūkio paukštidžių auginami paukščiai. Bet ne Staniūnuose, o Velžyje.
O kad Staniūnų gyvenvietę reprezentuoja gaidžiai, pasak H. Pilkausko, jam nei šilta, nei šalta.
„Jei ir sumanys kas tuos gaidžius nuversti, lengva nebus – sveria jie šešiolika tonų“, – šypsosi staniūniškis.
Velžio seniūno pavaduotoja Rūta Survilienė patikino, kad į seniūnijos administraciją niekada ir niekas nėra kreipęsis dėl Staniūnų riboženklio.
„Ir man pačiai tie gaidžiai dar niekada nėra užkliuvę – dargi atvirkščiai, tai gana įdomus ženklas“, – mano seniūno pavaduotoja.
Sovietinius laikus menantis riboženklis su gaidžiais nekliūva ir Staniūnuose gyvenančiam buvusiam rajono merui, o dabar Tarybos nariui Povilui Žaguniui.
„Tie gaidžiai Staniūnuose stovi nuo mano jaunystės ir man jie tikrai niekuo netrukdo. Suvokiu, kad šis riboženklis – ne koks nors architektūros kūrinys, ne paminklas, ne paveldo objektas, jokios išliekamosios vertės neturi“, – sutinka politikas.
Jis svarsto, kad betoniniai giesmininkai, ko gero, net šeimininko dabar neturi. Reikėtų tik išsiaiškinti, miesto ar rajono žemėje jie stovi.
„Jei tie gaidžiai kam nors labai kliūva, žmogus gali kreiptis į Savivaldybę, teikti siūlymą juos nukelti ir toks pasiūlymas bus svarstomas“, – sako P. Žagunis.
Komentarai
-
- tomazas
- 19:23 2023.08.12
Rodyti visus komentarus (1)na jei gyveni pagal zonos paniatkes, tai zodis gaidys tau jaunas staniunieti ir yra izeidus, jei gyveni ir bendrauji su normaliais zmonemis tai zodyje gaidys nematai jokios gresmes,