G. Kartano nuotr.

Staniūnų gaidžiams vietą mato sovietmečio kapinyne

Skaitytojo pasiūlyta tema

Ką bendro Staniūnų gyvenvietė turi su gaidžiais? Ar jūs tikrai norite gyventi gaidyne?

Tokius klausimus iš draugų sako dažnai girdintis jaunas staniūnietis.

„Taip buvau pripratęs prie Staniūnų pradžią žyminčių gaidžių, kad jų net nematydavau. Bet kai draugai pabadė jais nosį ir pats gerai apžiūrėjau riboženklį, pagailo savęs. Tikrai apgailėtinai turiu atrodyti ir aš, ir kiti Staniūnų žmonės, kai mus reprezentuoja gaidžiai“, – kalbėjo „Sekundės“ redakcijai paskambinęs Staniūnų gyventojas.

Anot jo, keista, kodėl sovietmetis iš Staniūnų vis dar nepasišalino.

Riboženklis su gaidžiais ant senojo Vilniaus kelio – tipiškas paminklas tos eros gigantomanijai. Iškilo jis čia prieš 48 metus, taigi, anot staniūniečio, ir už jo tėvus yra senesnis.

Tuomet Staniūnai tikrai buvo susiję su paukštininkyste, bet dabar, sako vaikinas, jų gyvenvietėje gal tik viena ar dvi senutės augina gaidžio ganomų vištų pulkelį.

Be to, cementiniai gaidžiai, ant kurių pritvirtintas Staniūnų pavadinimas, ir purvais apsinešę, ir aptrupėję. Tad, jaunuolio akimis, tiek moraliai, tiek ir fiziškai pasenę.

„Gaidys“ pastaruoju metu yra tapęs itin įžeidžiu žodžiu. Kai į svečius atvykę draugai paklausė, ar Staniūnų žmonės norime būti vadinami „iš gaidyno“, ne tik suklusau, bet ir susigėdau“, – atviravo jis.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 8 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.