-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžyje galima suskaičiuoti ne vieną dešimtį skulptūrų. Tai – ne tik tradiciniai paminklai, bet ir originalūs, modernūs skulptorių sprendimai. Skubančių žmonių akys ne visada pastebi, kad kasdien einama pro gulinčią amazonę ar po eglėmis žydintį papartį. Į kai kurias skulptūras galima ne tik žiūrėti, bet ir ant jų užlipti, prisėsti, su jomis žaisti.
Pagyvina miestą
Jau nuo senų laikų tapo tradicija, kad centrinės Panevėžio aikštės puošiamos skulptūromis. Ir dabar miesto viešosios erdvės siejamos su skulptorių darbais. Tai – ir tradiciniai paminklai ant pjedestalo, ir dekoratyviniai plastikos objektai nedideliuose namų kiemeliuose, parkuose. Vienaip ar kitaip – joks miestas neįsivaizduojamas be meno kūrinių viešosiose erdvėse.
Pasak skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos, skulptūra – pagyvina miestą, padaro erdves patrauklesnes.
Dar viena meno kūrinių reikšmė – pažintinė. Žmonės gali priėję prie skulptūros sužinoti, kas ją sukūrė, kam skirta, ką simbolizuoja. O tai skatina domėjimąsi tiek istorija, tiek menu.
Panevėžio skulptūros tradicija, V.Tallat-Kelpšos teigimu, susijusi su skulptoriaus Juozo Zikaro vardu. Tai vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių.
Gimęs Paliukuose menininkas Panevėžyje sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: Laisvės statulą, Knygnešio skulptūrą, pirmąsias lietuviškas monetas, bareljefą nežinomo kareivio kapui, daugelio iškilių valstybės veikėjų biustus ir bareljefus.
Panevėžyje likusiu vertingiausiu J.Zikaro kūriniu galima vadinti „Dvylika Atlantų“. Juos galima pamatyti Respublikos gatvėje, istoriniame buvusio Žemės ūkio banko (dabar „DnB Nord“) pastate. Ten 1931 m. sukurtų „Dvylika Atlantų“ vis dar laiko banko kupolą.
Skulptūrų parkas
Tikslus viešosiose Panevėžio miesto erdvėse stovinčių skulptūrų skaičius nėra žinomas. V.Tallat-Kelpša mano, kad jų būtų galima suskaičiuoti gerokai per šimtą.
Pagrindinė skulptūrų koncentracija – miesto centras. Akmens skulptorių kūriniai rikiuojasi Laisvės aikštėje ir Senvagėje. Tai jau galima vadinti skulptūrų parku.
Dauguma menininkų kūrinių – nedideli, tačiau originalūs, žaismingi, plastiški. Kai kurie turi net ir žaidybinę paskirtį – ant jų galima užlipti, pasėdėti.
Laisvės aikštėje stovi 1999 metais organizuoto skulptūrų simpoziumo darbai. Čia galima išvysti išraiškingą A.Tamošaičio „Koralą“, A.Vytėno „Virsmą“ ir V.Tallat-Kelpšos „Lizdą“. Viską tarsi apibendrina skulptūra „Langas“: pro jį galima pažvelgti į pačią miesto širdį – Laisvės aikštę.
Modernūs akmens kūriniai stovi ir Senvagėje. Jų kilmės istorija taip pat labai aiški – dauguma sukurti per tarptautinius akmens skulptūros simpoziumus.
Simpoziumus jau nuo 2005-ųjų organizuoja skulptorius V.Tallat-Kelpša. Organizatorius pasakoja, kad kas dvejus metus organizuojami simpoziumai kaskart turi temą, stengiamasi sukviesti skulptorių iš įvairių kraštų.
Tikriausiai ne visi praeiviai atkreipia dėmesį, tačiau Senvagėje galima pamatyti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Australijos, Estijos, Meksikos skulptorių darbų.
Į kai kurias skulptūras reikia įsižiūrėti. 2009 metų latvio Andriaus Varpos kūrinys pavadintas „Gulinčia amazone“. Čia galima įžvelgti moters, šaunančios iš lanko, figūrą. Šis skulptorius itin garsus Latvijoje. Rygoje stovi septyni jo sukurti paminklai, o į vieno iš jų atidarymą atvyko net Didžiosios Britanijos karalienė.
Su keliomis skulptūromis galima žaisti. V.Tallat-Kelpšos sukurtas „Balnas dviem“ dažnai vilioja prisėsti ne tik vaikus, bet ir suaugusius Senvagės lankytojus.
Norinčiuosius pailsėti, o galbūt net atsiriboti nuo aplinkinių labiau traukia Sigito Tallat-Kelpšos „Suolelis vienišam“. Čia galima ne tik prisėsti, bet ir įžvelgti vienišo žmogaus siluetą.
Laipteliais nusileidę prie vandens panevėžiečiai gali ne tik palesinti antis, bet ir apžiūrėti granito akmenų kompoziciją „Gražūs“. Ją per 2007 metų simpoziumą sukūrė Andrius Siderkevičius. Kai kurias skulptūras sunku pastebėti – pavyzdžiui, Senvagėje po eglaitėmis slepiasi latvio D.Volkovo kurtas „Paparčio žiedas“.
Vertingiausiųjų ketvertukas
Panevėžio dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė teigia, kad skulptūros – atminimo ženklai.
„Tikrai gerą ir ilgaamžę skulptūrą per dvi savaites sukurti itin sunku. Į kūrinį reikia įdėti daug širdies, jį išmąstyti, išjausti. Kūrinys turi subręsti menininko viduje“, – sako J.Lebednykienė.
Viena iš vertingiausių Panevėžyje pastatytų skulptūrų, sulaukusi itin gero menotyrininkų įvertinimo, pasak J.Lebednykienės, yra skulptoriaus Jono Lebednyko sukurtas paminklas sukilėliams.
Jis atidengtas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 1998-aisiais minint 135-ąsias 1863 m. sukilimo metines. Paminklas skirtas atminti šioje aikštėje sušaudytus sukilėlius. Ši vieta įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų paminklų sąrašą ir yra saugoma valstybės.
Kaip dar vieną iš itin reikšmingų skulptūrų Dailės galerijos direktorė išskiria Alfrido Pajuodžio sukurtą „Vėžį“. Panevėžiečius į Senvagės vandenis įplaukęs „Vėžys“ džiugina jau kelis dešimtmečius.
Iš pradžių jis buvo pastatytas Panevėžyje esančiose žydų kapinėse. Tačiau fontanas ir „Vėžys“ žeidė žydų bendruomenę. Dabar ten pastatytas V.Tallat-Kelpšos kūrinys „Liūdinti žydų motina“.
Iš vienos miesto vietos į kitą keliavęs „Vėžys“ pagaliau savo vietą surado Senvagėje ir dabar laikomas Panevėžio simboliu.
Itin didelę meninę reikšmę turi ir Senvagėje įkurdinta A.Smilginio skulptūra „Besimaudanti“ („Torsas“). Ši skulptūra – viena iš pirmųjų, atsiradusių Senvagėje.
Galima sakyti, kad tai ir vienas iš daugiausia pasipiktinimo ir kritikos žodžių sulaukusių kūrinių. Kai kuriems žmonėms skulptūra atrodė nepadori ir neverta eksponuoti miesto centre. Nepatenkinti menininko sprendimu žmonės net bandė uždegti kūrinį ir kitaip jį niokoti. Tačiau laikui bėgant toks konservatyvumas dingo ir prabėgus nemažai metų „Torsas“ vadinamas vienu vertingiausiu Panevėžio miesto kūrinių viešosiose erdvėse.
Iš neseniai sukurtų skulptūrų J.Lebednykienė išskiria 2007 metais Laisvės aikštėje atidengtą paminklą Juozui Miltiniui. Skulptoriaus Remigijaus Midvikio sukurtas paminklas žymiam režisieriui Panevėžyje atidengtas minint jo 100-ąsias gimimo metines.
Paminklas sukėlė daug diskusijų. Dalis panevėžiečių buvo šokiruoti, kai pastebėjo, kad bronzinio režisieriaus galvoje kyšo ragiukai. J.Lebednykienė mano, kad skulptoriaus viena iš užduočių – sukurti intrigą, o R.Midvikiui tai puikiai pavyko.
Netradicinės skulptūros
Mieste galima rasti keletą visai netradicinių kūrinių. 2005 metais čia atidengta pirmoji visoje Lietuvoje skulptūra, skirta futbolui. Skulptūros autorius – panevėžietis Vytautas Tallat-Kelpša. Beveik dviejų metrų aukščio marmurinę koloną puošia įspūdingo dydžio futbolo kamuolys. Skulptūra skirta reprezentacinei Panevėžio futbolo komandai, 2005-aisiais tapusiai Lietuvos čempione.
Dar viena su sportu susijusi skulptūra pastatyta Senvagėje. Dažnas praeivis stabtelėja prie „Šachmatininko“.
Jo autorius alytiškis skulptorius R.Diržys prototipu pasirinko skandalingąjį amerikiečių boksininką Maiką Taisoną. Autorius tvirtina, kad tai – pirmas paminklas Lietuvoje, pastatytas afroamerikiečiui.
Vertingų skulptorių darbų galima rasti ne tik miesto aikštėse. Nelieka nepastebėti ir prie mokyklų esantys kūriniai.
Prie J.Balčikonio gimnazijos yra ne tik panevėžiečio skulptoriaus B.Bučo 1970 m. sukurtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės – rašytojos, literatūros kritikės, publicistės, pedagogės – biustas.
Mokyklos kiemelyje surinkta nemaža kolekcija atminimo lentų, skirtų žymiems su mokykla arba Panevėžio miestu susijusiems žmonėms. Tai kiekvienos abiturientų kartos dovanos gimnazijai. Šiuo metu kūrinių yra penkiolika. Mokyklos vidiniame kiemelyje galima pamatyti Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Lauryną Stuoką-Gucevičių, Balį Sruogą ir kitus Lietuvoje žinomus žmones.
Dar vienas itin įspūdingas kūrinys pastatytas „Vyturio“ vidurinėje mokykloje. Šarūno Šimulyno bronzinė skulptūra „Sparnai“ sukurta 1983 metais. Šis darbas laikomas vienu iš ypatingiausių Panevėžyje esančių kūrinių.
Živilė RAŠKAUSKAITĖ, Sekunde.lt
