-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Paprasčiau tariant, širdis pradeda stokoti kraujo normaliai veiklai.
To priežastys įvairios, iš kurių dažniausia – aterosklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Jos siaurina kraujagyslės skersmenį, dėl to mažėja kraujo pratekėjimas.
Be to, yra ir psichologinių priežasčių, pavyzdžiui, stiprus stresas gali sukelti širdies priepuolį.
Yra žinoma, kad dėl streso sutrinka nervų ir hormonų sistemos, kontroliuojančios kraujotaką. O tai savo ruožtu sutrikdo mūsų organizmo motoriuko darbą.
Infarktas užgriūna dažniausiai kaip žaibas iš giedro dangaus.
Tačiau naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad širdies priepuolį galima prognozuoti dar prieš pusmetį iki ūmios fazės.
Aiškios priežastinės sąsajos tarp streso ir širdies priepuolio nėra nustatyta. Tačiau statistika aiškiai rodo, kad stiprus stresas padidina infarkto tikimybę ateityje. Taip pat riziką didina nemiga, žalingi įpročiai, netinkama mityba ir kt. Iš visko galima daryti išvadą, kad širdies priepuolis visada turi priežastis, todėl jį galima prognozuoti.
Teoriškai rizikos veiksnius galima nustatyti analizuojant kraują. Stresą, medžiagų apykaitos sutrikimus ir kitas sveikatos problemas visada atspindi kraujo sudėtis, todėl pakitimus galima nustatyti pagal tam tikras molekules.
Tačiau mokslui kol kas neaišku, kurios konkrečiai molekulės rodo širdies priepuolio riziką, tai yra nežinoma, ko konkrečiai reikia ieškoti kraujo sudėtyje.
Moksliniai darbai šia kryptimi vyksta jau seniai, o tam tikri rezultatai jau pasiekti. Aptiktos molekulės rodo širdies priepuolio riziką ilgalaikėje perspektyvoje – po penkerių ar dešimties metų. Tai geras rezultatas, bet pati prognozė gana miglota.
Tarptautinė mokslininkų grupė nusprendė surasti molekules, leidžiančias aptikti širdies priepuolio riziką trumpalaikėje perspektyvoje – per kelis mėnesius arba ne ilgiau kaip per pusmetį.
Norėdami surasti tokius rizikos veiksnius, mokslininkai išanalizavo daugiau nei dviejų tūkstančių žmonių iš įvairių Europos šalių kraujo sudėtį.
Nė vienas jų neturėjo rimtų širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau per šešis mėnesius po kraujo davimo analizei 420 žmonių patyrė širdies smūgį.
Po pusmečio tyrimo autoriai palygino patyrusių infarktą kraują su tų, kurie jo nepatyrė.
Mokslininkai išanalizavo 817 baltymų ir daugiau nei tūkstantį molekulių, dalyvaujančių metabolizme. Galų gale jie sugebėjo aptikti 48 baltymus ir 43 molekules (metabolitus), kurių buvo tik tų žmonių, kurie patyrė širdies smūgį, kraujyje.
Kaip tyrėjai rašo žurnale „Nature Cardiovascular Research“, tai reiškia, kad šios aktyvios biomedžiagos nurodo širdies priepuolį prieš šešis mėnesius iki ūminės jo stadijos.
Tiesa, diagnozuojant infarkto riziką, be baltymų ir metabolitų, reikalingi ir duomenys apie žmogaus lytį bei amžių.
Akivaizdžiausias gresiančio infarkto rodiklis yra smegenų natriuretinio peptido lygis. Šį peptidą sintetina prieširdžių ląstelės dėl stipraus širdies raumens tempimo. Todėl šis veiksnys nėra netikėtas. Kalbant apie kitus baltymus bei metabolitus, mokslininkams dar reikės nustatyti, kaip ir kodėl jie susiję su širdies priepuoliu.
Visame pasaulyje širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis, o miokardo infarktas – viena iš pagrindinių.
Daug daugiau žmonių miršta nuo širdies priepuolio ir insulto nei nuo vėžio. Todėl naujos diagnostikos technologijos yra itin svarbios.
Tačiau iki tol, kol šis naujas atradimas gali būti panaudotas medicinoje, mokslininkai dar turės atlikti daugybę tyrimų.
Gal paaiškės ir keisto fakto, kad statistiškai dažniausiai miokardo infarktas žmogų paklupdo pirmadieniais, priežastis.
