-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dalis tokių prašymų yra netenkinami, mat šiemet ir vėl vertinamas žmonių turimas turtas ir pajamos.
O kai kurie, išgirdę, kad gauti kompensacijas taps sudėtingiau, mat teks rodyti ne tik per visą gyvenimą sukauptą turtą, bet ir juodai dienai atsidėtas santaupas, svarsto visai atsisakyti valstybės paramos.
Kaip pasakojo Panevėžio rajone gyvenanti savo pavardės nenorėjusi viešinti Aldona, pernai ji visam šildymo sezonui gavo gana nemažą kompensaciją – jos užteko beveik visam sezonui malkoms įsigyti.
Iš savo pensijos prisidėti pakako vos 100 eurų.
Senjorė neslepia, kad valstybės parama jai išties nemaža paspirtis, mat mirus sutuoktiniui jau kelerius metus gyvena viena. Visas jos per gyvenimą užgyventas turtas – vadinamasis „alytukas“ ir trys hektarai žemės. Jos gaunama senatvės pensija – kiek daugiau nei 500 eurų.
„Mano pensija nėra labai maža, tačiau vienai moteriai kaime sunku. Reikia malkas suskaldyti – mokėk, reikia žolę nupjauti – ir vėl mokėk. Ir žiūrėk, kad mėnesio gale nieko nebelieka“, – pasakojo Aldona.
Panevėžio rajono gyventoja ir šiemet planavo tvarkytis dokumentus kompensacijai gauti, tačiau per radiją nugirstas reportažas Aldoną suglumino.
Jame pašnekovė žurnalistams guodėsi, kad dabar norint gauti kompensaciją reikia nueiti kone kryžiaus kelius, kai kurios savivaldybės reikalauja pateikti ne tik banko sąskaitos išrašus, bet ir nurodyti, kiek prikaupęs santaupų laikai kojinėje. Tokia tvarka, Aldonos nuomone, verčia meluoti.
„Kuris dabar sąžiningai nurodys, kiek laiko atsidėjęs juodai dienai? Vadinasi, norint gauti šildymo kompensaciją, reikės turimas santaupas laikyti ne banke, o kojinėje? Kita vertus, kodėl močiutė, spausdama centą prie cento ir pirkdama tik nukainotą maistą, kad artimieji turėtų už ką ją palaidoti, negali gauti kompensacijos?“ – suglumusi Panevėžio rajono gyventoja.
Panevėžio savivaldybė iš gautųjų maždaug trijų tūkstančių prašymų skirti kompensaciją netenkino tik 72-ų. P. Židonio nuotr.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Žydra Dantaitė tvirtina, kad nors nuo šių metų skiriant kompensaciją vertinamos ne tik gaunamos pajamos, bet ir gyventojų turimas turtas, iš esmės nedaug kas pasikeitė.
„Kol kas esame sutvarkę labai nedaug prašymų, tad apibendrinančių išvadų negalime teikti. Bet tendencija ta, kad tikrai bus daugiau tokių, kurie kompensacijų negaus. Iš mums pateiktų dokumentų matome, kad žmonės turi sukaupę nemažai turto – namų, žemės sklypų, miško“, – teigė Ž. Dantaitė.
„Teisingas duomenų apie turimą turtą nurodymas bus paliktas žmonių sąžinei.“
Ž. Dantaitė
Pasak specialistės, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų šildymui Panevėžio rajono savivaldybė tikrai neprašys pateikti banko išrašų apie sukauptas santaupas. Patys gyventojai turės užpildyti anketą, nurodydami jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, akcijas, obligacijas, vertybinius popierius, juvelyrinius dirbinius ar meno kūrinius. Ar tokia informacija teisinga, bus tik paties žmogaus sąžinės reikalas.
„Teisingas duomenų apie turimą turtą nurodymas bus paliktas žmonių sąžinei, nes fiziškai visų nespėsime patikrinti. Bus tikrinami dokumentai tik tų asmenų, kur išties bus įtarimų ar abejonių. Pavyzdžiui, žmonės turi daug žemės, deklaruoja pasėlius, už juos gauna nemažų išmokų, o ateina prašyti kompensacijos“, – teigė Ž. Dantaitė.
Ribą, kai žmogus gali gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, anot specialistės, labai sunku įvardyti. Tai priklauso nuo daugelio faktorių – kurioje vietovėje yra nekilnojamasis turtas, kiek jo yra, kiek asmenų sudaro šeimą. Patys specialistai tik suveda duomenis į sistemą, o šioji apskaičiuoja, ar žmogus turi teisę gauti kompensaciją, ar ne. Net ir didesnės santaupos, jeigu prašantysis neturi daug turto, nebus kliūtimi gauti valstybės pagalbą.
„Pasakyti, kada turtas jau per didelis gauti kompensacijai, negalime, nes kiekvienos teritorijos vertės zonos skiriasi. Žinoma, jeigu turi daug turto, tuomet ir kiekvienas euras santaupų bus reikšmingas. Bet jeigu žmogus turi tik 80 kvadratų namą ir šiek tiek žemės prie jo, tikrai gali gauti kompensaciją už šildymą“, – patikino Ž. Dantaitė.
Į Panevėžio miesto savivaldybę taip pat plaukia prašymai kompensacijoms už šildymą ir vandenį gauti.
Socialinių išmokų poskyrio specialistės Linos Šukienės teigimu, šį rugsėjį sulaukta 1152 prašymų (pernai metais –1089).
Spalio duomenys bus tik lapkričio pradžioje, bet matyti, kad iš maždaug trijų tūkstančių nuo šio rugsėjo gautų prašymų kompensacijų negaus tik 72.
„Tikriausiai tikrasis antplūdis bus gruodį, kai žmonės gaus pirmąsias viso mėnesio sąskaitas“, – mano L. Šukienė.
Anot specialistės, ribos, nuo kada turtas yra per didelis kompensacijoms gauti, visose savivaldybėse skiriasi. Vienokios jos bus vienam gyvenančiam žmogui ir kitokios šeimai, taip pat gyvenantiesiems bute ir name. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo gali turėti turto už 66 tūkst. eurų. Į tą turtą įeina gyvenamasis būstas, garažas, sodas, automobilis, santaupos bei kitas turimas turtas.
„Jeigu kreipiasi pensinio amžiaus pora, turinti dviejų kambarių butą daugiabutyje, kompensacija už šildymą jiems tikrai priklauso“, – patikino L. Šukienė.
Panevėžio savivaldybėje irgi nėra prašoma pateikti banko išrašų – pasitikima žmonėmis. O informacija apie turimą nekilnojamąjį turtą gaunama iš valstybės informacinių sistemų.
„Kiek asmuo nurodo turintis pajamų, tiek ir vertiname. Tačiau kilus pagrįstiems įtarimams, turime visą teisę paprašyti, kad žmogus pristatytų tuos pačius banko išrašus. Pavyzdžiui, dėl kompensacijos kreipėsi bedarbis, kurio vienintelės pajamos – socialinė pašalpa, tačiau matome, kad turi butą, sodybą, žemės sklypų ir kelis automobilius, o piniginių lėšų – nulis. Natūraliai kyla klausimas, ar tai tiesa. Bet tokie atvejai, kai pareikalaujame banko išrašų, būna išimtiniai“, – tvirtino L. Šukienė.
