-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokį nutarimą antradienį palaikė 56 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 41 parlamentaras. Už tai, kad projektas būtų tobulinamas balsavo 54 parlamentarai, už jo atmetimą – irgi 54. Balsuojant antrą kartą vieno balso persvara nutarta leisti iniciatoriams projektą patobulinti.
Seimo narys demokratas Tomas Tomilinas apgailestavo, kad Seimas neatsižvelgė į nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų nuomonę.
„Tikrai galėjome surengti referendumą, diskutuoti kaip saugoti miškus, o dabar tiesiog spjovėt į veidą žmonėms ir toliau pirmausime pagal miškų kirtimų intensyvumą“, – apgailestavo T. Tomilinas.
Parlamentaras Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad ekologinis populizmas yra labai madingas ir paragino „nesispjaudyti ekologinėmis frazėmis ir terminais“.
„O jeigu jau taip – tai rytoj siūlysiu referendumą dėl arimo gylio,“ – ironizavo politikas.
Demokratų iniciatyvoje Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma įžvelgia ketinimus pakelti rinkėjų aktyvumą per Europos Parlamento rinkimus.
„Norite paklausti žmonių nuomonės dėl plynųjų kirtimų. Ar jums neaiški jų nuomonė šiuo klausimu? (….) Čia yra žaidimas norint sutelkti rinkėjus Europos Parlamento rinkimams,“ – mano J. Razma.
Siekiant spręsti miškų problemas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paragino opoziciją pasirašant Nacionalinį miškų susitarimą.
Referendumui demokratai siūlė pateikti šio svarbaus Valstybei ir Tautos gyvenimui klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.“
Surengti referendumą pasiūlę 47 parlamentarai pabrėžia piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, galinčius turėti įtakos dabartinės ir ateities kartų gyvenimo kokybei.
„Dešimtmečius skaičiuojantys miškai su savo ekosistemomis vis greičiau nyksta, o Lietuva yra viena intensyviausiai Europos Sąjungoje vykdančių plynuosius miško kirtimus ir jau dabar yra žemiau Europos šalių miškingumo procento vidurkio“, – sakoma nutarimo projekte.
Kaip numato įstatymas, patariamuosius referendumus gali inicijuoti ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių arba Seimas.
Toks referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Referendumu siūlomas sprendimas laikomas priimtu tik tuo atveju, jeigu už klausimą pasisako ne mažiau kaip pusė balsavusiųjų piliečių.
Kitais metais, kartu su Lietuvos Prezidento rinkimais, gegužės 12 d. Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
Kaip ELTA jau skelbė, Ignalinos regione bei visos šalies „Natura 2000“ teritorijose stabdomi pagrindiniai miško kirtimai, pranešė Valstybinė miškų urėdija (VMU).
Toks VMU sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) priimtą nutartį.
Ja teismas pripažino, kad urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miško kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei šių saugomų teritorijų artimoje aplinkoje.
Pažymima, kad sustabdžiusi kirtimus šiose teritorijose, VMU rengia reikšmingumo vertinimo dokumentus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai dėl Ignalinos regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projektuose suplanuotų kirtimų.
Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ sukurtas siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines. Lietuvoje į tinklą įtraukta Labanoro, Žalioji girios, Kuršių nerija, Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, kitos teritorijos. Vis tik dalyje jų, pavyzdžiui, Labanoro girioje, vykdoma ūkinė veikla, kadangi jose esantys miškai priskiriami ūkinei miškų kategorijai.
