Savame kieme – pasimatymas su vilkais

Vienkiemyje šalia Bernatonių gyvenanti gyvūnų globėja Rūta Liberienė įsitikinusi, kad trijų vilkų akių žvilgsnių, prieš porą dienų pamatytų kone prie namo durų, nepamirš visą likusį gyvenimą.

„Aš ir vilkai žiūrėjome vieni į kitus gal minutę. Tada vienas jų paleido čiurkšlę, taip pažymėdamas vietą, ir visi gražiai sau nubidzeno miškan. Nuo to laiko prieš žengdama per namų slenkstį gerai apsižiūriu, nes baisu vėl kieme rasti tokių svečių“, – pasakoja kinologė.

Miškininkas, Valstybinių miškų urėdijos Gamtosaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna primena, kad žmonės vilkų bijoti neturėtų, o štai naminius gyvūnus nuo šių plėšrūnų derėtų pasaugoti.

Į svečius atėjusių trijų plėšrūnų R. Liberienė sulaukė praėjusį trečiadienį.

„Dienos metą, maždaug 17 val., pradėjo loti mano šunys. Ir ne šiaip lojo, bet skalijo. Kadangi negirdėjau trinktelint mašinos durelių, nesitikėjau, kad būtų kas atvažiavęs, be to, žinau, kad šunys šiaip, be niekur nieko neloja. Išėjau pažiūrėti, kas vyksta. Vos pravėriau namo duris, o ten, gal net mažiau nei už trijų metrų, stovi vienas didelis vilkas ir du nedidukai“, – apie netikėtą reginį pasakoja gyvūnų globėja.

Ji neskaičiavo, kiek laiko su vilkais stebeilijosi vieni į kitus, tačiau pabrėžia, kad tikrai ne sekundes.

Dabar, po šio netikėto susitikimo, moteris gailisi neturėjusi telefono, tad plėšriųjų svečių kieme neįamžinusi. Tačiau svarsto, kad kaži ar būtų sugalvojusi fotografuoti, nes jautėsi tarsi prikaustyta vilkų žvilgsnių. Ji net nebėgo atgal į namą, nepuolė uždaryti durų.

Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 8 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.