-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Netoli šios bibliotekos, su Kniaudiškių gatve besikertančioje Projektuotojų gatvėje, ir gyveno E. Mezginaitė. Daugybę kartų poetės eita pro biblioteką tikrai negalvojant, kad prabėgs kiek laiko ir šie knygų namai didžiuosis pavadinti jos vardu. E. Mezginaitės vardas miesto viešajai bibliotekai suteiktas prieš metus.
E. Mezginaitė mirė būdama 63-ejų. Šiemet jai būtų sukakę 80 metų.
„E. Mezginaitės knygos ne tik skaitomos, jos suskaitytos.“
L. Breskienė
„Norėjosi kaip nors išskirtinai paminėti šį poetės jubiliejų. Kilo mintis jos atminimui pastatyti suolelį. Džiaugsimės, jei žmonės sėsis ant jo pailsėti, galbūt pasvajoti, paklausyti aktorės Ligitos Kondrotaitės skaitomų E. Mezginaitės eilėraščių. Jų paklausius, gal ir patiems kils kūrybinių minčių“, – svarstė L. Breskienė.
O greta suolelio pasodintas svyrantis šermukšnis. Būtent šermukšnį, pasak bibliotekos direktorės, nutarta sodinti dėl vėlyvą rudenį akį ypač traukiančių, raudoniu trykštančių uogų. Juk tuo metų laiku gimė ir E. Mezginaitė.
„Šiemet mūsų šermukšnis dar jaunas, o kitąmet per poetės gimtadienį jis jau turėtų džiuginti uogomis“, – vylėsi L. Breskienė.
Kalbantis, gražus, patogus suolelis jo pristatymo dieną buvo perrištas ryškiaspalviu kaspinu, kurį perkirpti drauge su L. Breskiene ėmėsi svečiai. Vienas jų – miesto meras Rytis Račkauskas juokavo pirmąkart gyvenime atidarantis suolelį. Anot mero, visiems, pažinojusiems poetę, ji yra tiesos, tikrumo, nuoširdumo sinonimas. Tai, kad E. Mezginaitė, išskirtinė poetė ir išskirtinė asmenybė, gyveno ir kūrė Panevėžyje, pasak R. Račkausko, didelė garbė miestui.
Kompozitorius Alvydas Jegelevičius, pagal E. Mezginaitės posmus sukūręs daugiau nei dvidešimt populiarių, jo paties bei kitų šalies dainininkų dainuotų ir tebedainuojamų dainų, į poetės gimtadienio šventę atvyko sukūręs jai skirtų eilėraščių. Juos perskaityti paprašyta aktorės Eleonoros Koriznaitės.
Su A. Jegelevičiumi atvykęs bardas Ričardas Mikalajūnas kalbėjo, kad poetai – tai dvasiniai mokytojai, ir citavo Joną Meką, teigusį, kad jei žmonės klausytų ne politikų, o poetų, civilizacija tikrai nežlugtų. Šie žodžiai sulaukė susirinkusiųjų į poetės gimtadienį juoko ir plojimų. R. Mikalajūnas, be kitų populiarių dainų, dainavo ir pagal E. Mezginaitės žodžius sukurtųjų.
Fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius, su poete dirbęs Panevėžio spaudoje, į jos jubiliejų atnešė poetės portretų. Jis priminė, kad E. Mezginaitės akys buvo žalios, tai matyti jo darytose nuotraukose.
Per bibliotekos surengtą E. Mezginaitės 80-ojo gimtadienio šventę prisimintas ir padeklamuotas pranašišku tapęs jos eilėraštis: „Jau bijau atsisėst ant kreivai pastatytos kėdės/ Jau bijau nusirist ant slidžių ir užgriozdintų laiptų“. Šie žodžiai skamba kaip neįtikėtina pranašystė: mirtį ši kūrėja sutiko po to, kai paslydusi nusirito nuo senovinių Rašytojų sąjungos laiptų Vilniuje.
E. Mezginaitei skirtas renginys irgi pavadintas vieno jos parašyto eilėraščio eilute „Vėlų rudenį maži ateinam“. „O gal sugrįžtam laikinai namo“, – šio eilėraščio, tapusio populiaria daina, žodžius iki šiol daugelis niūniuoja.
„Panevėžyje nėra negirdėjusiųjų E. Mezginaitės pavardės. Ne vienam vyresnės kartos panevėžiečiui ji buvo kolegė, draugė, jaunesnieji ją žino kaip talentingą poetę, publicistę. E. Mezginaitės knygos ne tik skaitomos, jos suskaitytos“, – patikino L. Breskienė.
