P. ŽIDONIO nuotr.

„Raketos“ virsmas: statė kinui, liko sportui

„Raketos“ virsmas: statė kinui, liko sportui

Šiandien daugelis ateinančių sportuoti į Panevėžio sporto klubą Sausio 13-osios skvero ir M. Valančiaus gatvių kampe vargu ar susimąsto, kad kažkada šis pastatas taip pat buvo susibūrimo vieta, tačiau į jį panevėžiečiai rinkosi ne sportuoti, o žiūrėti kino filmų.

Šiųmetį kovą sukako 60 metų, kai 1962 m. Panevėžyje pradėjo veikti trečiasis kino teatras „Raketa“.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panevėžyje veikė net trys kino teatrai: „Iliuzija“, „Modern“ ir S. Montvilo teatro salėje esantis kino teatras.

Po karo Panevėžyje iš jų savo veiklą toliau tęsė tik kino teatras „Iliuzija“. 1939 m. jis buvo perstatytas ir pavadintas „Menu“.

Nepriklausomybės metais mieste atidaryti du nauji kino teatrai – „Pasaulis“ ir „Spindulys“. Pastarasis 1939 m. buvo pervadintas į „Garsą“.

O kino teatro „Pasaulis“ patalpas 1940 m. užėmė Raudonosios armijos kariai. Po karo buvusiose kino teatro patalpose įsikūrė biblioteka ir kultūros namai. Taip Panevėžyje liko tik du kino teatrai – „Menas“ ir „Garsas“.

Kino teatras raketa. 1967 m. F. Jodikaitienės nuotrauka. Iš atvirukų komplekto Panevėžys, Vilnius: Mintis, 1967. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Kino teatras raketa. 1967 m. F. Jodikaitienės nuotrauka. Iš atvirukų komplekto Panevėžys, Vilnius: Mintis, 1967. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Kino teatrų buvo per maža

Sutapimas ar ne, tačiau apie trečiojo plačiaekranio kino teatro statybą Panevėžyje imta kalbėti 1959 m., kada sovietinėje Lietuvoje vyko kino tinklo pertvarkymas: kilnojamasis kinas, kuris dažniausiai buvo atvežamas į kaimus, keičiamas stacionariomis kino rodymo aparatinėmis.

Be to, sparčiai augančiame mieste nebeužteko iki tol buvusių kelių kino teatrų.

Juolab kad mažesnieji miestai, tokie kaip Ukmergė, Kretinga, Kavarskas, tuo metu jau turėjo savo plačiaekranius kino teatrus.

Tipinis projektas

Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 512 kino teatro statybai buvo išskirtas LTSR kultūros ministerijos Kinofikacijos ir filmų nuomavimo valdybai žemės sklypas, esantis prie M. Valančiaus g. 3.

Pastato statyba pradėta 1960 m. rugsėjo 26 d.

Naujojo kino teatro užsakovas – LTSR kultūros ministerija.

ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

ŠIAULIŲ REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO PANEVĖŽIO FILIALO nuotr.

Tipinį projektą, parengtą Maskvos valstybinio teatrų projektavimo instituto „Giproteatr“ specialistų, pritaikė architektė A. Leckienė.

Pastatą sudarė pagrindinė dviejų aukštų salė, kurioje tilpo 600 žiūrovų, bufetas, vieno aukšto vestibiulis su stikliniais langais. Pastatas išsiskyrė anais laikais manieringu vestibiulio stogu. Tokiu pat stogu pasižymi ir 1956 m. Sverdlovske statytas kino teatras. Tai taip pat tipinis 600 vietų kino teatro pastatas, kurio autoriai – rusų architektai S. Satuncas ir E. Šarkovas. Ko gero, šis Sverdlovsko kino teatro tipinis projektas buvo pritaikytas ir Panevėžio kino teatrui „Raketa“.

Pastatas baigtas statyti ir kino teatras „Raketa“ savo darbą pradėjo 1962 m. vasario–kovo mėn. Direktore paskirta buvusi Kultūros skyriaus vedėja D. Smailienė.

Per savo gyvenimą šis pastatas daug matė: jame veikė kinas, buvo pardavinėjami sekso reikmenys, ūžė pramogų centras, galop liko sporto klubas. P. ŽIDONIO nuotr.

Per savo gyvenimą šis pastatas daug matė: jame veikė kinas, buvo pardavinėjami sekso reikmenys, ūžė pramogų centras, galop liko sporto klubas. P. ŽIDONIO nuotr.

Ir sekso reikmenys, ir vestuvinės suknelės

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo visoje Lietuvoje kino teatrų laukė permainos. Kino direkcijoms nebepajėgiant jų išlaikyti, prasidėjo privatizacija.

Nuo centralizuotos valdymo sistemos buvo pereita prie atskiro ir savarankiško kino teatrų valdymo. Ne išimtis buvo ir Panevėžys. Čia liko „Garsas“ ir „Menas“. Pastarasis vėliau po savo stogu priglaudė vaikų teatrą tokiu pat pavadinimu, o ilgainiui „Mene“ kiną visiškai pakeitė teatras.

Nepriklausomybės metų pradžioje kino teatro „Raketa“ pastatas buvo privatizuotas.

Jo išorė nepakeista, tačiau paskirtis tapo visai kita: buvusio kino teatro patalpose įsikūrė pirmasis lombardas bei pirmoji Panevėžyje sekso reikmenų parduotuvė, taip pat buvo teikiamos kopijavimo ir vertimo paslaugas, veikė batų taisykla, vestuvinių drabužių nuomos salonas, televizorių parduotuvė, biliardinė, kavinė.

Vėliau, pakeitus langus, duris, vitrinas, perdažius pastato išorę, pastačius priestatą, sumontavus didelę sceną, įrengus balkonus, buvusio kino teatro pastate atidarytas pramogų centras. Jame veikė biliardinė, baras, pokylių salė, vėliau atidarytas naktinis klubas.

2017 m., pasikeitus savininkams, atlikta pastato rekonstrukcija ir atidarytas sporto klubas.

Kino teatro „Raketa“ nebėra, tačiau jo pastatas, panevėžiečiams keliantis nostalgiškus prisiminimus, nors ir pakeitęs savo išvaizdą bei paskirtį, vis dar stovi.

Agnė TUČKIENĖ – Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vyriausioji specialistė

Komentarai

  • atidarytas, jau veike 1961 metais.

  • Nes lietuviai nusipenejo kaip kiaules, pats laikas sportui.

  • Įdomus straipsnis, pastato istorija kruopščiai surašyta, gaila tik, kad nepaminėtas architektas, kuris dabar padarė pastato atnaujinimo sėkmingą projektą. Mūsų mieste yra daug talentingų kūrėjų, įdomių asmenybių, nepamirškime parašyti ir apie juos, kai gražiai aprašom jų darbus.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų