-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prie 515-ųjų įkūrimo metinių minėjimo artėjanti Raguva šią vasarą savo svečius pasitiks jau kitokia – svarbiausias miestelio pasikeitimo akcentas bus įspūdingai atnaujinta centrinė aikštė.
Atnaujinamas centras
Retas Lietuvos miestelis turi tokią didžiulę – hektaro ploto – centrinę aikštę kaip Raguva, vienas iš dvylikos Panevėžio rajono seniūnijos centrų.
Aikštę iš visų pusių supa svarbiausios miestelio įstaigos: seniūnija, paštas, biblioteka, ambulatorija, vaistinė, kultūros centras, bendruomenių namai.
Tie, kurie senokai lankėsi šiame daugiau kaip pusę tūkstančio gyventojų turinčiame miestelyje, nustebs atvykę į jo centrą ir nepamatę kadaise buvusios tvarkingos, medžiais apsodintos aikštės.
Šiuo metu čia grožėtis nėra kuo – nuo praėjusios vasaros vyksta Raguvos centrinės aikštės rekonstrukcija. Daug senų, žmonių saugumui grėsmę kėlusių liepų iškirsta, teritorija išrausta, duobėta, stūkso žvyro ir buldozeriais sustumdytų žemių krūvos.
Tiesa, svarbiausia aikštės puošmena, miestelio simbolis – ant aukštos mūrinės kolonos įkurdinta šventojo Florijono skulptūra – ir dabar stovi kaip stovėjusi.
Miestelio saugotojas nuo gaisrų kartu su visais raguviškiais ir apylinkių gyventojais nekantriai laukia didžiųjų darbų pabaigos. Kaip teigia Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis, aikštė turėtų būti sutvarkyta vasarą.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Raguva pasitiks naujoje aikštėje. Ją puoš ne tik įvairių formų modernūs šviestuvai, naujos trinkelės, gėlynai, bet ir vaikų žaidimų aikštė bei iki tol čia niekada nebuvusi estrada. Joje, be abejo, bus surengtas pertvarkytos aikštės atidarymo koncertas.
Miestelio centre bus pastatytas ir paviljonas autobusų laukiantiems keleiviams. Kol kas Raguva tokio neturėjo.
Su vaizdo kameromis
Dideli pertvarkymo darbai vyksta ir Raguvos bendruomenės namuose. Šis miestelio centre esantis pastatas taip pat atnaujinamas. Seniūnas pasakoja, kad dirbti buvo pradėta praėjusių metų lapkričio mėnesį – keičiamas stogas, langai, durys, apšiltinamos patalpos.
Raguvos bendruomenė įsikūrė prieš gerą dešimtmetį. Jai skirtame pastate anksčiau yra buvusios įvairios įstaigos, sandėliai. Patalpas, pasak seniūno, remontuoti buvo būtina, o atnaujintas pastatas ir toliau tarnaus Raguvos bendruomenei.
Miestelis keičiasi ir kitur. Plytelėmis neseniai iškloti Raguvos kapinių takai.
„Regis, tokia nereikšminga permaina, tačiau žmonių patogumui labai reikalinga“, – sako seniūnas.
J. Skorulskio teigimu, pirmasis netrukus kitaip atrodysiančios aikštės akcentas jau yra.
Iš sutaupytų lėšų judresnėse centro vietose – prie seniūnijos, kultūros centro ir kitur – įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Šis sprendimas, pasak seniūno, buvo teisingas. Kameros drausmina pažeisti viešąją tvarką mėgstančiuosius.
„Nors iš pradžių girdėjosi skeptiškų nuomonių, kad vaizdo stebėjimo kameros neveiksmingos, nieko pakeisti negali, kad veikiausiai čia bus tik imitacija. Tačiau kai ne vieną šiukšlintoją, triukšmadarį ar kitaip nederamai pasielgusįjį ir maniusįjį, kad jo niekas nemato, iškvietėme ir pasiūlėme eiti surinkti šiukšles, perspėjome dėl netrinkamo elgesio, padėtis pasikeitė. Pasirodė, kad kameros pasiteisino. Nė vienas nenori būti linksniuojamas kaip apsileidėlis, chuliganas ar vagis, tad bent jau šioje vietoje elgiasi deramai“, – kalbėjo seniūnas.
Su džiaugsmais ir bėdomis
Kai kas nors klausia, kas yra Raguvoje išskirtinio, ypatingo – daugelis vietinių pasakoja apie net dvi gyventojus nuo gaisro saugančias skulptūras. Praeityje kelis kartus – 1801, 1890, 1905 metais – nuo ugnies siautėjimo ypač nukentėjusi Raguva turi savo šventąjį Florijoną ir prie įvažiavimo į miestelį ją saugančią šventąją Agotą.
Statulos pastatytos seniai, net garbingo amžiaus raguviškiai jas prisimena dar iš vaikystės.
Kai Raguva 2001 metais šventė 500-ąjį jubiliejų, ta proga buvo sukurtas miestelio herbas ir vėliava, išleista monografija „Raguva“.
Raguvoje gimęs ir čia visą gyvenimą gyvenantis seniūnas J. Skorulskis puikiai pažįsta daugumą miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų.
„Pas mus, kaip ir visur, įvairių žmonių gyvena. Labai daug darbščių, kūrybingų, teisingų, yra ir apsileidėlių, ir savojo gyvenimo kelio dar neradusiųjų“, – pasakoja seniūnas.
Miestelio ir jo apylinkių gyventojai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius dešimtmečius Raguvoje būta daug permainų – ir į gera, ir į bloga.
Blogiausia, tikina ne vienas, buvo sūrių gamyklos uždarymas. Juk pieno bendrovė Raguvoje buvo įsteigta dar prieš karą ir savo produkcija garsėjo ilgus metus. Dabar jos nebėra.
Tačiau išliko ir sėkmingai gyvuoja su medžio darbais susijusios įmonės. Dabar jų, pasak seniūno, yra net keturios. Kai kurios jų didina darbų apimtis, tad žmonėms atsiranda vis daugiau galimybių įsidarbinti.
Kultūros baruose
Raguvoje yra viskas, ko reikia seniūnijos centro gyventojams: gimnazija, vaikų darželis, bažnyčia, parduotuvės, kultūros įstaigos ir kt.
Centrinėje aikštėje esanti Raguvos biblioteka savo skaitytojus skaičiuoja šimtais – daug įvairaus amžiaus, socialinės padėties, išsilavinimo žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be knygos.
Bibliotekininkė Vida Gailiušytė pasakoja, kad gausiame skaitytojų būryje yra keliolika ypatingų knygos mylėtojų, kurie jau perskaitė visas bibliotekos knygas, laukia ir ieško vis naujų, nori kuo daugiau sužinoti.
Biblioteka traukia ne tik knygomis – čia yra kompiuterių, prie jų prisėda ir jaunimas, ir vyresni žmonės, čia vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, pagerbiami kraštiečiai. Štai sekmadienį vyks vakaras, skirtas raguviškio eilių kūrėjo Povilo Kulvinsko 65-mečiui.
Raguvos biblioteka rengia ir sveikatinimo programas. Per vieną iš projektų „Vaikų sveikata – tai fizinė, dvasinė, socialinė gerovė“ buvo siekta užsiėmimų metu sudaryti sąlygas vaikams susipažinti su sveikos gyvensenos ir tinkamos mitybos svarba, su krašto vaistažolėmis, jų gydomosiomis savybėmis.
Gyvenimas verda ir Raguvos kultūros centre. Jame apsilankiusi „Sekundė“ rado repetuojančius pučiamųjų orkestro „Rags“ muzikantus. Orkestro vadovas Vytautas Mažeika pasidžiaugė, kad jaunieji muzikantai, apie dvidešimt įvairiais pučiamaisiais instrumentais grojančių vaikų, noriai mokosi, mėgsta muziką. Orkestras dalyvauja čempionatuose, pasirodo Raguvoje vykstančiuose renginiuose.
Seniūnas sako, kad „Rags“ – ne vienintelis kultūros centro kolektyvas. Čia veikia etnografinis ansamblis, repetuoja šokėjai, dainininkai, muzikantai.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
