-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tebeverdant diskusijoms, kur turėtų iškilti tarptautinė keleivinė stotis – Gustonyse ar miesto pakraštyje, prie Panevėžio aplinkkelio, miesto ir rajono savivaldybės bent jau sutaria dėl naujos verslo oazės.
Abi savivaldybės ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią imtų kurti visiškai naują pramonės zoną šalia Gustonių.
Šalia juose numatytos prekinių traukinių stoties, krovinių terminalo, karinės infrastruktūros logistikos aikštelės ir geležinkelio infrastruktūros priežiūros depo kurtųsi ir nauja pramonės zona.
Planuojama, kad pirmu etapu ji išsiplėstų iki 100 hektarų ir galėtų tapti nauja laisvąja ekonomine zona (LEZ).
Tiesa, šioje teritorijoje valstybinės žemės nėra, todėl ją tektų išpirkti iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių.
Šiuo metu abiejose savivaldybėse prasidėję svarstymai dėl šios naujos pramonės zonos steigimo ir bendradarbiavimo.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, J. Janonio gatvės gale esanti miesto LEZ jau praktiškai užpildyta, o daugiau tam tinkamų neužstatytų teritorijų nėra.
„Būtų neprotinga neišnaudoti „Rail Balticos“ atveriančių galimybių ir potencialo. Kalbame kol kas apie 100 hektarų pramonės teritoriją, bet perspektyvoje ji galėtų augti. Net neabejojama, kad bet kokiu atveju tokia ten turėtų atsirasti. Tik klausimas, kokio dydžio“, – teigė T. Jukna.
„Rail Baltica“ suteiks potencialą augti visam regionui, todėl, anot administracijos vadovo, vienas iš variantų – miesto ir rajono savivaldybėms suvienyti jėgas, patirtį ir žmogiškuosius resursus.
„Tai bus rajono teritorija. Ribų klausimas nėra svarstomas, kalbama tik apie valdymą. Juk ir mieste esančios LEZ pati Savivaldybė nevaldo, tam yra operatorius, tai ir šiuo atveju arba pati Panevėžio rajono savivaldybė išsirinks operatorių, arba tą galės daryti abi savivaldybės. Bet šie klausimai dar nėra aptariami. Kol kas kalbame tik apie strateginį tikslą, kad ši teritorija turėtų sparčiai vystytis, ir tai labai svarbu visam regionui“, – apie pramonės potencialą prie Gustonių geležinkelio ruožo kalbėjo T. Jukna.
Dėl „Rail Baltica“ keleivinės stoties vietos vieningo sprendimo neturinčios Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės rengiasi sukirsti rankomis bent dėl naujos pramonės zonos prie Gustonių. G. KARTANO nuotr.
Kaip teigė T. Jukna, kol kas planuojama steigti pramoninę zoną, bet viena iš alternatyvų, kad tai galėtų būti ir nauja laisvoji ekonominė zona.
Pasak direktoriaus, atsiradus naujai pramonės traukos vietai, tai ne tik sudarytų galimybes darbo vietoms kurti, bet ir prielaidas spartesniam atlyginimų kėlimui visame regione.
O ar LEZ bus miesto ar rajono teritorijoje, pasak T. Juknos, nelabai svarbu, nes mokesčiai renkami į šalies biudžetą, o paskui perskirstomi savivaldybėms.
„Jeigu regionas stiprėja, kad ir kaip skaičiuotume, laimėtų abi savivaldybės. Tai istorinis šansas visam Panevėžio regionui ir juo nepasinaudoti būtų neprotinga“, – mano T. Jukna.
Kol kas didžiausias barjeras tokiai vizijai yra tai, kad teritorija, kurioje numatyta steigti naują pramonės zoną, nėra valstybinė žemė – ji priklauso vienoms didžiausių žemės ūkio bendrovių Panevėžio rajone bei ūkininkams.
Jei šį projektą pavyktų pripažinti valstybinės reikšmės, žemės paėmimo procedūros būtų kiek paprastesnės. Perspektyvoje numatyta tvarkyti ir pagrindinius kelius. Per ateinančius du dešimtmečius teritorija nuo Gustonių iki miesto vakarinės dalies turėtų pasikeisti kardinaliai: arčiau Gustonių būtų pramonės teritorija, o arčiau miesto – paslaugos ir komercija.
„Jeigu bus pritarta vienai iš alternatyvų, kad keleivių stotis atsirastų šalia Panevėžio aplinkkelio, arčiau miesto, net neabejoju, kad ta teritorija nuo Gustonių iki miesto ribos irgi būtų užpildyta. Nors dabar tai vienos derlingiausių žemių, bet ilgalaikėje perspektyvoje žemės ūkį pakeis pramonė, kurios kuriama pridėtinė vertė gerokai didesnė. Pirmas žingsnis visuomet būna sunkus, kai kuriems ir skaudus, tačiau tai iš esmės pakeistų miesto ir viso regiono perspektyvas“, – įsitikinęs T. Jukna.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius teigė, kad bendradarbiavimo galimybės su Panevėžio miesto savivaldybe steigiant naują pramoninę zoną jau kitą savaitę bus pradėtos svarstyti Tarybos komitetuose. O galutinį žodį tars rajono Taryba.
„Kad ateityje nebūtų kokių nors nesutarimų, sutarėme, jog tikslingiausia būtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, tuomet abi savivaldybės dirbtų kartu. O ar šis projektas bus sėkmingas, parodys tik ateitis“, – sako A. Pocius.
Apie tokius planus neoficialiai informuoti ir žemės, kurią numatyta paversti pramonės zona, savininkai.
„Jeigu bus pritarta vienai iš alternatyvų, kad keleivių stotis atsirastų šalia Panevėžio aplinkkelio, arčiau miesto, net neabejoju, kad ta teritorija nuo Gustonių iki miesto ribos irgi būtų užpildyta.“
T. Jukna
Rajono meras pripažįsta, kad žemės išpirkimo klausimas nebus lengvas.
„O kas nori savo turto atsisakyti? Problemų su žemės savininkais dėl išpirkimo visuomenės poreikiams bus. Tačiau manome, kad tai bus sėkmingas projektas. Atsiradęs pramoninis ir karinis geležinkelio vėžės terminalas pritrauktų ir kitų investicijų“, – mano A. Pocius.
Iš viso „Rail Balticos“ trasoje bus septynios tokios tarptautinės stotys, viena iš jų – Panevėžio. Siūloma pasirinkti iš trijų alternatyvų. Pagal antrąją ir trečiąją siūloma tarptautinę keleivių stotį statyti Gustonyse, pagal pirmąją – miesto vakarinėje dalyje, greta Panevėžio aplinkkelio.
Tiesiant atšaką į Panevėžį, tektų nugriauti 52 pastatus, tarp jų – ir gyvenamieji, ir sodo namai.
Projekto rengėjų teigimu, bus atliktas turto vertinimas ir su kiekvienu savininkui individualiai susitarta dėl kompensacijos dydžio.
Už žemę bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, o pastatai vertinami pagal atkuriamąją arba rinkos vertę ir savininkas galės pasirinkti didesnę.
Jei būtų apsispręsta tarptautinę keleivių stotį statyti Panevėžio pakrašty, statybos prasidėtų dar po ketverių metų.
Plano rengėjai tvirtina, kad stotis miesto teritorijoje būtų geriausias variantas.
Rengėjų teigimu, vertinant vietą keleivių stočiai, svarbiausias kriterijus yra kelionės laikas, poveikis aplinkai ir patogumas. Jei stotis būtų prie aplinkkelio, skaičiuojant nuo centrinės miesto dalies, keleiviai sugaištų 15 minučių trumpiau nei važiuodami iki Gustonių.
Vakarų Europoje visuose didžiuosiuose miestuose pagrindinės keleivių stotys įrengtos miestų teritorijose, kad būtų arčiausiai gyventojų bei keleivių.
