-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pirmuoju etapu iškils pagrindinis 8 000 kv. m prekybinis pastatas, po jo ateis eilė ir antrajam, keliskart mažesniam.
Būsimo prekybos centro statytojai planuoja jo vizitine kortele paversti kombinato laikus menantį šioje teritorijoje užsilikusį vandens bokštą.
Prekybos miestelio, numatyto buvusio mėsos kombinato teritorijoje, projektui dar pernai pritarė Panevėžio architektų ir urbanistikos taryba.
Jos ekspertai būsiančio miestelio pastatus įvertino kaip išskirtinės architektūros.
Šiuo metu Panevėžio savivaldybės interneto svetainėje kviečiama susipažinti su statybų detalėmis ir eiga.
Prekybos miestelį Panevėžyje statys Vilniuje įkurta bendrovė „Elotėja“ pagal sostinės architektų firmos „313 architects“ parengtą projektą.
„Elotėjos“ statybos projektų vadovas Tomas Garbačionka „Sekundei“ teigė, jog tam, kad būtų galima pradėti visuomenei matomus darbus, liko gauti statybų leidimą.
„Labai tikimės statybas pradėti dar šiais metais. Kaip žinoma, statyboms reikia palankių orų, todėl jų pradžia priklausys ir nuo to, kokių sulauksime rudens ir žiemos“, – kalbėjo T. Garbačionka.
Anot jo, per metus planuojama pastatyti vieną iš dviejų suplanuotų prekybos miestelio pastatų. Jo bendras plotas užims kone 8 000 kv. m. Antruoju statybos etapu turėtų būti pastatytas antrasis, kiek didesnis nei 1 700 kv. m pastatas.
Visas po stogu įsikursiantis prekybos miestelis užims beveik 10 tūkst. kv. m.
Planuojama, kad buvusio mėsos kombinato vandens bokštas galėtų tapti būsimo prekybos miestelio vizitine kortele. P. Židonio nuotraukos
Į būsimo prekybos miestelio teritoriją numatyti įvažiuoti iš Smėlynės bei S. Kerbedžio gatvių. Tvoros, mėsos kombinatą skiriančios nuo S. Kerbedžio gatvės, nebeliks. Ją nugriovus atsivers teritorijoje stūksantis vandentiekio bokštas, šalia kurio veši ąžuolai.
Miestelio projektuotojai kuria viziją sumoderninti šį bokštą, o jo aplinką paversti poilsio zona. Ateityje joje galėtų rastis ir lauko kavinukė.
Praėjusią žiemą posėdžiavusi Panevėžio architektų ir urbanistų ekspertų taryba šį planuojamą statyti prekybos miestelį įvertino kaip naujos architektūrinės koncepcijos statinį. Tokį įvertinimą jis gavo dėl paties projekto. Buvo pabrėžta, kad kiti prekybos miesteliai Panevėžyje pastatyti pagal amerikietiškąjį projektą – tai pastatai-dėžės, turinčios kelis įėjimus.
Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankirtoje numatomas statyti miestelis bus europietiško tipo. Kiekviena jo parduotuvė turės atskirtą įėjimą iš kiemo. Pats kiemas bus uždaras, juosiamas pastatų, kurių vienas bus L formos. Ratuoti miestelio lankytojai automobilius paliks uždarame miestelio kieme, kuriame numatytos 244 stovėjimo vietos, tarp jų – ir tinkamos įkrauti elektromobiliams.
Produktus bei prekes miestelio prekybininkams pristatysiantis sunkiasvoris transportas važiuos palei tvorą, atskirsiančią prekybos miestelį nuo geležinkelio. Šioje dalyje numatyta vadinamoji ūkinė zona.
Nuo pat 1974-ųjų tebedirbančios valgyklos dienos suskaičiuotos – šį mėsos kombinato pastatą rengiamasi nugriauti.
Miestelio teritorijoje numatyti pėsčiųjų takai, bus įrengtos vietos dviračiams. Pagal projektą išskirtinis dėmesys bus skirtas žaliajai zonai, kurioje auga ąžuolai. Miestelį taip pat numatyta apsodinti medžių juosta, jų bus pasodinta ir automobilių stovėjimo aikštelės skiriamosiose zonose. Po atviru dangumi atsiras suoliukų, planuojama vaikų žaidimų aikštelė.
Numatomų statyti pastatų aukštis – nuo aštuonių iki dvylikos metrų. Prekybai skirtas pastatas, kurį planuojama pastatyti pirmu etapu, numatytas vienaukštis. Antrame mažesnio ploto pastate bus ir vietos prekybai, ir patalpos biurų nuomai.
Pabrėžiama, kad šiame miestelyje jokie technologiniai procesai nevyks, nebus gaminama produkcija.
Visas buvusio mėsos kombinato teritorijos plotas užima maždaug šešių hektarų plotą.
Nugriovus didžiąją dalį buvusios įmonės pastatų, rytinėje teritorijos dalyje prieš septynerius metus iškilo prekybos centras, vakarinėje teritorijos dalyje – statybinių medžiagų sandėlis-parduotuvė.
Trijų hektarų teritoriją užimsiantis naujasis prekybos miestelis suprojektuotas viduryje tarp šių dviejų pastatų.
Taip turėtų atrodyti Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankirtoje suplanuotas statyti prekybos miestelis. UAB 313 architects vizualizacijos
Miesto Savivaldybės dizaineris Arvydas Narkevičius pabrėžė, kad šio prekybos miestelio statybų pradžia – gera žinia Panevėžiui.
„Nugriovus buvusio mėsos kombinato pastatus dykyne virtusi teritorija dar ir kaip prašėsi užstatoma“, – teigė A. Narkevičius.
Vyriausiasis dizaineris atkreipė dėmesį ir į tai, kad suprojektuoti miestelio statiniai bus įdomesni už kitus tos pačios paskirties miesto pastatus.
„Pažvelgus į projektą matyti, kad pastatai dailesni ir jaukesni, įdomi fasado linija“, – įvertino dizaineris.
Anot jo, projektas įdomus ir tuo, jog Panevėžyje prekybos miestelio su uždaru kiemu iki šiol nebuvo.
A. Narkevičius svarsto, kad miestelis taps ne tik panevėžiečių, bet ir Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio rajonų gyventojų, į Panevėžį važiuojančių būtent pro jį, traukos vieta.
Prieš statant miestelį bus nugriautas dar užsilikęs mėsos kombinato pastatas, kuriame šiuo metu veikia valgykla, maitinanti žmones iš viso Panevėžio.
Šiai valgyklai vadovaujanti Zita Tolvaišienė teigė, jog apie išsikraustymą ir pastato griovimą žinių dar nėra gavusi.
„Išsikraustyti dar niekas neliepė, tačiau pro langus jau matome judėjimą. Vaikšto anksčiau nematyti žmonės, kažką matuoja, apžiūrinėja teritoriją“, – sakė Z. Tolvaišienė.
Viena didžiausių miesto gamybinių įmonių – Panevėžio mėsos kombinatas – buvo tarp tų, kurioms teko atlaikyti besikeičiančio laikmečio iššūkius.
1931 metais įmonė, pradėjusi savo veiklą kaip akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas, per savo gyvavimą patyrė daugybę išbandymų, keitė statusą, pavadinimą.
Sovietmečiu šiame mėsos kombinate vieninteliame šalyje buvo gaminami mėsos konservai metalinėmis dėžutėmis, veikė skardinių dėžučių gamybos linija.
7–9 dešimtmečiais rekonstruoti seni ir statomi nauji gamybos cechai, plečiama gamyba: šaldytuvų korpusas, kompresorinė, mėsos ir riebalų cechas, buitinis pastatas, kulinarijos cechas, paukščių skyriaus pastatas, kuriame anksčiau ne tik perdirbdavo paukštieną, bet ir laikydavo supirktus paukščius.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje duris atvėrė ir buitinis pastatas, jame įsikūrė iki šiol tebeveikianti valgykla, medicinos punktas, biblioteka, dušai, darbuotojų persirengimo kambariai, sujungti su gamybiniais skyriais.
Kombinato, pagal darbuotojų skaičių sovietmečiu vienos didžiausių miesto įmonių, galybę 2000 metais užbaigė bankrotas.
Bendrovė „Panevėžio maistas“ bankrutavo, jos turtas parduotas iš varžytinių.
Dalis jos buvusių statinių 6 hektarų sklype prieš septynerius metus nugriauti, jų vietoje iškilo nauji verslo objektai.
O likęs trijų aukštų administracinis pastatas dažnai linksniuojamas kaip prasta Panevėžio vizitinė kortelė: iš mėsos pramonės giganto likusios nupilkėjusios sienos, sutrūniję langai, trupantys laiptai. Vienintelis kampelis šiame mirusiame pastate visgi gyvas – nuo pat 1974 m. tebedirba valgykla. Atrodo, tarsi jos viduje būtų sustojęs laikas: interjeras toks, kokį klientai matydavo ir prieš kelis dešimtmečius.
